Šiame straipsnyje aptarsime laidavimo sutarties esmę, laiduotojo atsakomybę, valstybės atsakomybę už skolas perimant turtą, sutuoktinio atsakomybę už skolas ir paveldėjimo klausimus Lietuvoje.
Laidavimas: Kas Tai?
Laidavimas - tai atsakomybės prisiėmimas už kito prievoles (dažniausiai - skolas). Jeigu skolą laiku grąžins pats skolininkas - jums nieko nereiks daryti. Tačiau jei skola, dėl kurios laidavote, nebus grąžinta - tai skolintojas galės jos pareikalauti iš jūsų. Jus turės teisę net paduoti į teismą, kad grąžintumėte svetimą skolą.
Kai grąžinsite skolą už skolininką, būtinai jam apie tai praneškite, o iš skolintojo pareikalaukite, kad atiduotų jums sutartis ir kitus dokumentus, kurie liudija apie skolą. Tokiu atveju galėsite iš skolininko reikalauti grąžinti pinigus, kuriuos sumokėjote dengdamas jo skolą.
Pavyzdžiui, jūsų brolis perka iš pardavėjo automobilį ir dalį sumos sutaria sumokėti vėliau. Jūs laiduojate, kad brolis šią sumą sumokės. Jeigu brolis ją išties sumokės - jums nieko nei daryti, nei mokėti nebereikės. Bet jei brolis nesumokės sumos, už kurią jūs laidavote ir skolintojas jos pareikalaus iš jūsų - ją sumokėti teks jums.
Galima laiduoti laikinai - iki tam tikros datos. Tokiu atveju skolos iš laiduotojo skolintojas galės pareikalauti teisme tik iki tos datos. Dėl tos pačios skolos gali laiduoti keli laiduotojai. Laidavimas yra naudingiausias skolintojui, nes vietoje vieno asmens, iš kurio galės reikalauti grąžinti skolą, jis turės du (skolininką ir laiduotoją). Tačiau būti laiduotoju yra žalinga. Laiduodamas už ką nors tiesiog imate rizikuoti tam tikra pinigų suma, kuria antraip nerizikuotumėte.
Laiduotojo atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas. Jame numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tai yra jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Pavyzdžiui, bankas ir asmuo „A“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią asmeniui „A“ buvo suteiktas 100 eurų kreditas. Už asmenį „A“ laidavimo sutartimi laidavo asmuo „B“ visai kredito sumai.
Būtent laiduotojų atsakomybės ribas savo priimtoje nutartyje LAT nustatė 2021 m. gruodžio 8 d. Byloje tarp juridinio asmens ir banko buvo sudarytos atskiros kreditavimo sutartys, pagal kurias juridiniam asmeniui buvo suteikti kreditai, o kreditavimo sutartims užtikrinti buvo sudarytos trys atskiros laidavimo sutartys.
Pavyzdžiui, bankas ir asmuo „A“ sudarė kredito sutartis Nr. 1 (100,00 eurų sumai) ir Nr. 2 (50,00 eurų sumai), pagal kurias asmeniui „A“ buvo suteikti 100,00 eurų ir 50,00 Eurų kreditai. Už asmenį „A“ pagal kredito sutartį Nr. 1 laidavimo sutartimi laidavo asmuo „B“, o pagal kredito sutartį Nr. 2 laidavimo sutartimi laidavo asmuo „C“.
Tuo atveju, jeigu asmuo „A“ negrąžins laiku kreditų pagal kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, bankas pagal kredito sutartį Nr. 1 turės teisę reikalauti kreditą grąžinti tiek iš „A“, tiek iš „A“ ir „B“ kartu, tiek tik iš „B“, o pagal kredito sutartį Nr. 2 turės teisę reikalauti kreditą grąžinti tiek iš „A“, tiek iš „A“ ir „C“ kartu, tiek tik iš „C“.
Tačiau bankas neturės teisės reikalauti grąžinti kredito pagal abi kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, t. y. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 8 d.
Kada Verta Laiduoti?
- Kai laiduoja akcininkas už savo įmonę. Kadangi įmonės gali gana nesunkiai bankrutuoti (ir teisėtai negrąžinti skolų), kartais bankai yra nelinkę skolinti įmonėms (ypač mažoms), jei už jas nelaiduoja akcininkai (tokiu būdu įmonei bankrutavus skolas turėtų grąžinti jie).
- Kai laiduojama mokamai. Tai yra, skolininkas sumoka laiduotojui už laidavimo paslaugą pinigus.
Nustoti būti laiduotoju yra labai sunku. Tai logiška: juk jei laidavimo galėtum laisvai atsisakyti, tai visi taip ir padarytų. Todėl geriausia yra tiesiog nelaiduoti visko labai gerai neapmąsčius.
Sutuoktinio Atsakomybė Už Skolas
Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai?
Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti. Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi.
Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.
Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.
Santuokoje įgytas turtas paprastai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mirus vienam iš sutuoktinių, mirusiojo vaikai iš pirmos santuokos turi teisę į paveldėjimą.
Tačiau, jei yra sudaryta vedybų sutartis, kurioje nurodyta, kad vienas į kito turtą, skolas ir t.t. nepretenduojama, tuomet kiekvieno sutuoktinio turtas laikomas asmenine nuosavybe.
Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
- Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
- Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą.
- Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
- Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe.
- Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
- Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
Turto Banko Vaidmuo ir Valstybės Atsakomybė
Turto bankas bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas valstybės vardu administruoja nuo 2015-ųjų. Turto bankas nepaveldi piniginių lėšų, kilnojamojo turto ir žemės sklypų be pastatų, šį turtą valstybės vardu perima valdyti atitinkamai VMI ir NŽT.
Kasmet Turto bankas pagal išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, teismo sprendimus konfiskuoti turtą ir/ar dovanojimo sutartis perima apie 400 vnt. įvairios paskirties turto: gyvenamosios (butai ar jų dalys, gyvenamieji namai ar jų dalys), žemės ūkio (fermos, sandėliai), inžinerinės infrastruktūros (gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai), sodo pastatų ar jų dalių, garažų, kuro sandėlių, administracinės ir kt. paskirčių, ir įmonių akcijų.
Turto bankas iš viso gavo 3172 palikimo perėjimo valstybei liudijimus, pagal kuriuos surašyti 3199 priėmimo-perdavimo aktai (patalpos, pastatai ir statiniai bei jiems priskirti žemės sklypai), taip pat paveldėti 117 įmonių akcijų paketai.
Didžioji dalis (apie 60 proc.) paveldėto ir perimto nekilnojamojo turto yra su skolomis (areštuotas, įkeistas, kt. kreditoriniai reikalavimai). Vidutinis skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų, mažiausia buvusi skola - 5 eurai, didžiausia - 700 tūkst. eurų.
Kodėl turtas atitenka valstybei?
Turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.
Didžioji dalis perimto nekilnojamojo turto yra gyvenamosios paskirties, t. y. butai ar jų dalys, taip pat bendrabučio tipo kambariai ar jų dalys bei gyvenamieji namai su kitais pastatais (daržinės, tvartai sandėliai ir kt.) ar jų dalys. Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų.
Per visą laikotarpį nuo 2015-ųjų daugiausia turto - apie 300 ir daugiau, perimta Vilniaus mieste ir rajone; Kauno mieste ir rajone - daugiau nei 200 objektų; Šiaulių mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone bei Akmenės rajone - daugiau nei 150 objektų; Radviliškio rajone, taip pat neatsilieka Mažeikių, Kėdainių, taip pat Panevėžio miestas ir rajonas kartu - perimta virš 100 objektų. Kitose savivaldybėse perimta iki 100 objektų ir mažiau.
Paveldėtojai tokiais atvejais turi padengti Turto banko patirtas išlaidas bei palikėjo skolas, jei tokių būta. Tokie atvejai, kai turtas teismo keliu gražinamas paveldėtojams nėra dažni ir tesudaro 4,65 proc. nuo viso perimto turto (viso 149 atvejai nuo 2015 m. kovo iki 2022 m. liepos).
Didelę dalį valstybės paveldimo turto sudaro turtas, kuris rinkoje nėra itin likvidus, yra apleistas, kaimiškose vietovėse, bendrabučiuose arba turto dalys.
Turto banko skaičiavimais, per visą veiklos laikotarpį iš visų perimtų butų apie 65 proc. buvo visas butas, o butų dalių - 35 proc., tačiau ne retas atvejis, kai paveldėjus dalį buto, po kurio laiko paveldima ir likusi dalis. Priešingas atvejis su gyvenamaisiais namais - iš visų perimtų gyvenamųjų namų (sodybų pastatų) apie 32 proc. visas gyvenamasis namas, o gyvenamųjų namų dalių - 68 proc.
Iš lėšų, gautų pardavus valstybės paveldėtą turtą, neviršijant tikrosios tokio turto vertės, dengiami skoliniai įsipareigojimai, susidarę iki palikėjo mirties, t.y. atsiskaitoma su palikėjo kreditoriais ir antstoliais, taip pat, atlyginamos valstybės bei Turto banko patirtos išlaidos, susijusios su turto paveldėjimu. Likusios lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.
Tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, Civilinis kodeksas numato, jog valstybė palikėjo skolas dengia neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Viso turto, kuris parduodamas viešo aukciono būdu, pradinę kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai. NT ar kito turto besižvalgantys pirkėjai turi galimybę už realią rinkos kainą jį įsigyti Turto banko rengiamuose aukcionuose.
Turto bankas parduoda paprastai parduoda niekieno nebenaudojama, bešeimininkį turtą, kurį galima apžiūrėti, įvertinti esamą situaciją, suprasti, kas yra parduodama patikimo pardavėjo. Problemų paprastai kyla dėl turto su skolomis, parduodamo varžytinėse. Tada gali kilti problemų, kenkėjiškumo atvejų, kai senojo savininko padaroma žala arba tiesiog neįsileidžiama į turtą, yra gaištamas laikas, pinigai.
Turto bankas kreipiasi į notarą dėl turto paveldėjimo valstybės vardu, pagal notarine forma patvirtintą dovanojimo sutartį (nekilnojamasis turtas ir akcijos). Jeigu turtas yra konfiskuotas valstybės naudai turtas, jį perduoda antstoliai, vykdantys teismo sprendimus. Turto bankas kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn.
Perėmęs turtą, Turto bankas įvertina, tvarko jo apskaitą ir dokumentus, administruoja tokio turto skolas, jei jų yra ir ruošia turtą pardavimui ir organizuoja tokio turto viešus aukcionus.
Testamentas: Kaip Užtikrinti Teisingą Turto Paskirstymą
Testamentas yra svarbus dokumentas, leidžiantis asmeniui nuspręsti, kam atiteks jo turtas po mirties. Testamentą gali surašyti bet kuris veiksnus asmuo, palikdamas visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, įskaitant valstybę, savivaldybes ar juridinius asmenis. Taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad testamentai, sudaryti iki 2001 m. liepos 1 d., nėra registruojami Testamentų registre. Tačiau, jei testamentas buvo sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki šios datos, jis yra galiojantis, jeigu nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas.
Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Paveldėjimas ir Skolos
Mirus fiziniam asmeniui, jo turtas ir turtinės prievolės pereina įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos.
Pagal Civilinio kodekso 5.1 str. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Tačiau neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Gavę pranešimą apie skolininko mirtį, antstoliai sustabdo vykdomąsias bylas iki to momento, kol paaiškėja paveldėtojai. Jeigu skolų turintis žmogus neturi jokio turto (nei būsto, nei žemės sklypo, nei santaupų ar kt.), kurį galėtų paveldėti kiti asmenys arba valstybė perimtų savo nuosavybėn, tai skolų išieškojimas po jo mirties nutraukiamas.
Vis dėlto sprendžiant, turi žmogus turto ar ne, reikėtų būti atidiems. Kartais artimųjų požiūriu bevertis statinys ar kitas asmeniui priklausantis daiktas teisiškai laikomas materialaus turto vienetu.
Jei po skolininko mirties kas nors pradeda tokiu turtu naudotis, tai toks asmuo gali būti pripažįstamas priėmusiu palikimą, o kartu - ir atsakingu už mirusiojo skolas.
Kaip Apsisaugoti Nuo Per Didelės Palikėjo Skolų Naštos?
Žmogaus negrąžintos skolos gali viršyti jo turėto turto vertę. Tokiu atveju priimti palikimą būtų nuostolinga, nes paveldėtojas įgautų prievolę dengti palikėjo skolas ne tik iš mirusiojo turėto turto, bet ir iš savo asmeninio turto.
Išeitis - antstolio sudaromas paveldimo turto apyrašas. Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.
Apsisprendus sudaryti apyrašą, pirmiausia reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jis išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui. Paveldimo turto apraše antstolis surašo visus palikimą sudarančius daiktus ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.
Atsakomybė Už Skolas Priėmus Palikimą Pagal Apyrašą
Priėmęs palikimą pagal apyrašą, įpėdinis už mirusiojo skolas atsako visu paveldėtu turtu.
Turto Dovanojimas
Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Notarui reikėtų pateikti dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, žemės sklypų planus, tėvų santuokos liudijimą, dovanos gavėjų gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes, bei asmens dokumentus.
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.