Valstybės konfiskuotas turtas: kas tai ir kaip tai veikia Lietuvoje

Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras. Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst.

Turto civilinio konfiskavimo procesas

Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.

Įstatymo taikymo apimtis ir kritika

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m. Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus.

V. Čmilytė-Nielsen tikino: „Pavyzdžiui, įstatymas būtų taikomas nuteistiems, įtariamiems asmenims dėl neteisėtos įmonės veiklos, dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Paimama patranka, sunkioji artilerija, kuri skirta kovai su sunkiais nusikaltimais, su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, bet nusitaikoma ir į ganėtinai tipinius nusižengimus, kurie Baudžiamajame kodekse egzistuoja, su jais pakankamai efektyviai kovojama. Iš esmės įstatymas būtų taikomas ypač plačiai. Šiaip civilinio turto konfiskavimo institutas taikomas daugelyje valstybių. Pati idėja nėra bloga, bet įstatymo nuostatos kelia abejonių. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu gali būti pradėtas turto tyrimas, nors tie įtarimai jau yra panaikinti. Šiuo atveju nebelieka nekaltumo prezumpcijos, kitaip tariant, užtenka apkaltinti žmogų, jeigu kaltinimų nepavyksta paneigti, tai mechanizmas įsijungia“.

Liberalės manymu, platus nusikaltimų, kuriais įtariami asmenys, spektras teisėsaugos pareigūnus gali įklampinti į mažareikšmius tyrimus. V. Čmilytė-Nielsen klausia: „Ar tai proporcinga priemonė? Mes, liberalai, norime, kad kiekvienas naujas įstatymas, ypač toks kontroliuojantis, baudžiantis, būtų adekvatus.“

Diskusijas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Seime stebėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Laurynas Didžiulis teigė iki šiol nesupratęs, kodėl Lietuvai prireikė turto konfiskavimo mechanizmo. Jis tikino suprantantis, kad Lietuvoje siekiama aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau, kelia klausimą L. Didžiulis: „Sakyčiau, priimtas politinis sprendimas įvesti karo padėties lygio priemonę, nes neva karas su nusikalstamumu yra toks aršus ir baudžiamoji justicija tiek nepajėgi, kad reikia apriboti žmogaus teises. Aš tai vertinčiau pasitelkdamas krepšinio terminiją. Jeigu mums dabar sunkiai sekasi gauti medalius, kaip pavykdavo A. Saboniui laikais, tai galbūt reikia ne keisti taisykles, o geriau treniruotis?“

L. Didžiulio įsitikinimu, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas iš tikrųjų yra valstybės vykdomos baudžiamosios politikos dalis, kurią siekiama perkelti į civilinę teisę, tokiu būdu tarsi parodant, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi. Nors Seime Turto civilinio konfiskavimo įstatymas buvo ne kartą tobulintas, advokato manymu, jame išliko ne viena abejonių kelianti nuostata.

L. Didžiulis stebėjosi: „Rašoma, kad turtą reikia konfiskuoti, nes iš jo gauta turtinė nauda. Atsiprašau, bet šita formuluotė reiškia, kad rinkos santykiuose apskritai viską reikia konfiskuoti, nes iš turto ir siekiama gauti turtinę naudą.“ Jis taip pat komentavo: „Jeigu būtų taip, kad asmuo turi atiduoti tai, kas jam nepriklauso, tai būtų viskas tvarkoje. Bet kaip tai vyksta? Pavyzdžiui, valdote turtą, kurį įsigijote neteisėtai. Atsiranda tikrasis turto savininkas, jis paduoda jus į teismą ir nuginčija jūsų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą - sutartis, kurią jūs įsigijote, yra neteisėta, pažeistas įstatymas. Tai reiškia, kad yra pašalinamas jūsų nuosavybės teisių pagrindas. Šiuo atveju niekas to pagrindo nepašalina, jis lieka galioti. Nuosavybė paimama neatlygintinai valstybės naudai, o ne to asmens, kuris nukentėjo. Jeigu mes tai sprendžiama per civilinę teisę, tai turėtų atsirasti nukentėjusysis ir jam turi būti grąžintas turtas, o ne valstybei. Kuo čia dėta valstybė?“

Analizuodamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, teisininkas L. Didžiulis tikino, kad viena didžiausių šio įstatymo spragų - asmenų, kurių atžvilgiu būtų pradėtas turto tyrimas, gynybos teisės. Jos, pasak pašnekovo, nėra užtikrintos. Anot advokato, šiuo metu baudžiamojoje teisėje numatyta, kad, jei asmeniui valstybė savo veiksmais padaro žalą, jos atlyginimas yra garantuojamas. Šio aspekto L. Didžiulis įstatyme neįžvelgė.

L. Didžiulis teigė: „Niekur įstatyme nėra paaiškinama, kad turto turėjimo sąžiningumas yra preziumuojamas. Kitaip tariant, preziumuojama, kad turtas gali būti įgytas neteisėtai, jeigu neįrodyta kitaip. Vadinasi, valstybė yra labai save apsisaugojusi. Taip neturėtų būti, kalbant apie žmogaus teises.“

Kalbėdamas apie Seimo palaimintą turto konfiskavimo mechanizmą, L. Didžiulis teigė: „Įsivaizduokime, kad valstybė konfiskuoja turtą, kuris yra įkeistas, arba tuo metu jame gyvena koks nors asmuo, turintis kokias nors teises į turtą. Kai valstybė nuosavybės teise sau tokį turtą paima, tai buvusio savininko nuosavybės teisės pasibaigia, pasibaigia ir visų kitų asmenų teisės. Čia nėra apsaugoti tretieji asmenys. Pavyzdžiui, bankas turi hipotekos teises, išdavęs paskolą piliečiui, kuris laikomas įtartinu. Tokios priemonės netaikomos civilinėse bylose - kad prokuroras užsimanė ir savo nutarimu pritaikė turto areštą, o to turto savininkas nieko negali su tuo turtu daryti. Tam yra teismas. Jeigu reikia, į teismą kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir teismas turi per tris dienas tą klausimą išspręsti“.

L. Didžiulis reziumavo: „Tai vilkas avelės kailyje. Kur visa tai veda? Kas nutinka, kai teisėsauga yra nevaldoma? Valstybė tampa iš tiesų policinė, nes galbūt keliami tikslai yra gražūs, galbūt reikia kovoti su nusikaltėliais, bet kai teisėsaugai suteikiama neproporcingai daug teisių, kyla pavojus. Kiekvienas iš tokių instrumentų gal ir turi teisę gyvuoti, bet klausimas - kokiomis sąlygomis ir kada? Ar tikrai pas mus dabar tokios sąlygos, kad reikia tokio intervencinio instrumento?

Vienas iš Turto civilinio konfiskavimo įstatymo rengėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. Bakas teigė: „Tai labiau politinio apsisprendimo klausimas - ar vis dėlto valstybė pasiryš po keliasdešimties metų sukurti mechanizmus, kuriais susigrąžintų turtą, kuris buvo neteisėtai arba nepagrįstai pasisavintas iš mūsų?“ Parlamentaras ramino, kad teisėsaugos pareigūnų akiratyje eiliniai piliečiai neatsidurs.

V. Bakas komentavo: „Ne bet kuris pilietis dalyvauja kyšininkavimo schemose, dalyvauja prekyboje žmonėmis, išnaudoja žmones vergovei, organizuoja prostitucijos verslą. Mes kalbame apie pačias sudėtingiausias, pavojingiausias veikas, kurios susijusios su dviem dalykais. Pirma, susiję su korupcija, ir antra - susiję su organizuotu nusikalstamumu. Tai žmonės, darantys labai didelį verslą iš korupcijos, iš organizuoto nusikalstamumo, turintys didžiulę įtaką ir politinei sistemai, siekiantys į ją įsiskverbti, kurie daro didžiulę įtaką ir teisinei sistemai.“

V. Bakas akcentavo, kad galutinį sprendimą dėl turto konfiskavimo, kaip numatyta įstatyme, priims teismas, tad nerimauti dėl neproporcingų teisėsaugos veiksmų esą nėra pagrindo. Jis teigė: „Aš manau, kad teisė, kuri suteikta prokurorui [...], garantuoja, kad tyrimai nebus atliekami nepagrįstai, nes įstatymas numato pagrindus, kada gali būti pradėtas turto tyrimas.“

Reaguodamas į kritiką, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatyme numatytų nusikaltimų, dėl kurių turtas gali būti konfiskuotas, ratas per platus, V. Bakas pabrėžė, kad kai kurios nusikalstamos veikos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažareikšmės.

V. Bakas aiškino: „Organizuotas nusikalstamumas yra susijęs su korupcija, Gaujos nėra tokios, kokias mes dažniausiai įsivaizduojame, - apsiginklavę asmenys, vairuojantys juodus BMW. Kalbu apie „baltųjų apykaklių“ gaujas. Iš konteksto ištraukus apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, galėtumėme pasakyti, kad „pradėsime turgaus prekeivius gaudyti“. Bet nieko panašaus. Jeigu prisiminsite vienos partijos juodosios buhalterijos bylą, turbūt sutiksite, kad, panaudojant buhalterinės apskaitos procedūras, yra plaunami pinigai, jie gali būti legalizuojami, jais gali būti finansuojamos partijos, politikai. Tuos straipsnius įtraukėme į įstatymą būtent tiems atvejams, kai buhalterinės apskaitos pažeidimai, įvairios machinacijos yra tiesiogiai susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas dažnai tampa korupcijos, organizuoto nusikalstamumo priemone.“

Turto civilinio konfiskavimo įstatymui pritaria ir dabartinis NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Jis teigė: „Abejonių dėl turto pagrįstumo gali kilti, jei padarei nusikaltimą, jei buvai nuteistas, jei įtariamas, jei buvai išteisintas. Pavyzdžiui, buvo tokia byla: kelių policininkas pareikalavo kyšio iš vairuotojo, jis duoda kyšį, vėliau pats vairuotojas apie tai praneša, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet liudijama vienas prieš vieną. Jei surandi tą kyšį, žmogus sako: „čia mano pinigai“. Naujas įstatymas leistų prisiminti tokias bylas. Žmogaus kaltės neįrodai, bet gali pradėti tikrinti jo turtą. Tarkime, policijos patrulis gauna 700 eurų, jo žmona nedirba, vienas važinėja su nauju „Mercedes“, o žmona vairuoja naują BMW, abu gyvena name, paskolų nepasiėmę. Gali kilti įtarimų. Marijampolėje taip yra buvę. Tokiu atveju galima pradėti turto tyrimą.“

Prezidentas G. Nausėda teigė: „Kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios.“ Kaip pranešė prezidentūra, G. Nausėda pabrėžė: „Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį. Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“.

Administracinių nusižengimų kodeksas ir turto konfiskavimas

Administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnis apibrėžia turto konfiskavimą kaip administracinio poveikio priemonę, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Turto bankas: valstybės turto administratorius

Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė informuoja, kad Turto bankas bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas valstybės vardu administruoja nuo 2015-ųjų. Turto bankas nepaveldi piniginių lėšų, kilnojamojo turto ir žemės sklypų be pastatų, šį turtą valstybės vardu perima valdyti atitinkamai VMI ir NŽT.

Ekspertė aiškina: „Kasmet Turto bankas pagal išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, teismo sprendimus konfiskuoti turtą ir/ar dovanojimo sutartis perima apie 400 vnt. įvairios paskirties turto: gyvenamosios (butai ar jų dalys, gyvenamieji namai ar jų dalys), žemės ūkio (fermos, sandėliai), inžinerinės infrastruktūros (gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai), sodo pastatų ar jų dalių, garažų, kuro sandėlių, administracinės ir kt. paskirčių, ir įmonių akcijų.“ Ji priduria, kad nuo 2015 metų kovo iki 2022 m. liepos 21 d. Turto bankas iš viso gavo 3172 palikimo perėjimo valstybei liudijimus, pagal kuriuos surašyti 3199 priėmimo-perdavimo aktai (patalpos, pastatai ir statiniai bei jiems priskirti žemės sklypai), taip pat paveldėti 117 įmonių akcijų paketai.

J. Žibūdienė informuoja, kad turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.

Pašnekovė vardija: „Didžioji dalis perimto nekilnojamojo turto yra gyvenamosios paskirties, t. y. butai ar jų dalys, taip pat bendrabučio tipo kambariai ar jų dalys bei gyvenamieji namai su kitais pastatais (daržinės, tvartai sandėliai ir kt.) ar jų dalys. Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Visgi tokios didelės vertės turtai yra labiau išimtis nei taisyklė. Didžioji dalis (apie 60 proc.) paveldėto ir perimto nekilnojamojo turto yra su skolomis (areštuotas, įkeistas, kt. kreditoriniai reikalavimai). Vidutinis skolinio įsipareigojimo dydis - apie 2 500 eurų, mažiausia buvusi skola - 5 eurai, didžiausia - 700 tūkst. eurų.“

Turto banko perimto turto statistika (2015-2022 m.)

J. Žibūdienės teigimu, nepaveldėtų objektų atsiranda ir regionuose, ir didmiesčiuose. Anot pašnekovės, teritorinis perimamo turto pasiskirstymas atitinka ir vietovių dydį, tačiau yra vietovių, kur valstybė nėra perėmusi nė vieno nekilnojamojo turto objekto, tai - Birštono ir Neringos savivaldybės.

Turto banko atstovė išvardija: „Per visą laikotarpį nuo 2015-ųjų daugiausia turto - apie 300 ir daugiau, perimta Vilniaus mieste ir rajone; Kauno mieste ir rajone - daugiau nei 200 objektų; Šiaulių mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone bei Akmenės rajone - daugiau nei 150 objektų; Radviliškio rajone, taip pat neatsilieka Mažeikių, Kėdainių, taip pat Panevėžio miestas ir rajonas kartu - perimta virš 100 objektų. Kitose savivaldybėse perimta iki 100 objektų ir mažiau. Skaičiuojant pagal apskritis, didžioji dalis turto perimta Šiaulių apskrityje, po to rikiuojasi Kauno ir Vilniaus apskritys, toliau Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Telšių, Marijampolės, Alytaus ir Tauragės apskritys.“

Tiesa, įpėdiniai turi teisę kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ar konstatavimo, jog palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, kartu ginčijant palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ir tokiu būdu susigrąžinti valstybės perimtą turtą. „Paveldėtojai tokiais atvejais turi padengti Turto banko patirtas išlaidas bei palikėjo skolas, jei tokių būta. Tokie atvejai, kai turtas teismo keliu gražinamas paveldėtojams nėra dažni ir tesudaro 4,65 proc. nuo viso perimto turto (viso 149 atvejai nuo 2015 m. kovo iki 2022 m. liepos)“, - skaičiuoja J. Žibūdienė.

Ji tęsia, kad viena iš trijų priežasčių, kodėl paveldėto turto įpėdiniai vis tik atsisako, yra prasta turto būklė arba, kai paveldima tik nekilnojamojo turto dalis, pvz.: trečdalis vieno kambario buto, aštuntadalis sandėlio ir pan. Taigi, didelę dalį valstybės paveldimo turto sudaro turtas, kuris rinkoje nėra itin likvidus, yra apleistas, kaimiškose vietovėse, bendrabučiuose arba turto dalys.

J. Žibūdienė informuoja: „Šias tendencijas galima aiškiai matyti ir Turto banko skelbiamuose aukcionuose. Sakykime kitą savaitę rugpjūčio 8-ąją prasidės 48 aukcionai, iš jų net 30 yra paveldėto turto aukcionai, iš jų 14 aukcionų bus parduodamos paveldėtos turto dalys. Brangiausias kitą savaitę (rugpjūčio 8-11 dienomis) parduodamas paveldėto turto objektas yra Kaune, jo pradinė kaina 52 470 tūkst. eurų, pigiausias - vos 11 eurų vertės dalis buto su rūsiu ir dalimis ūkinių pastatų.“

Turto banko skaičiavimais, per visą veiklos laikotarpį iš visų perimtų butų apie 65 proc. buvo visas butas, o butų dalių - 35 proc., tačiau ne retas atvejis, kai paveldėjus dalį buto, po kurio laiko paveldima ir likusi dalis. Priešingas atvejis su gyvenamaisiais namais - iš visų perimtų gyvenamųjų namų (sodybų pastatų) apie 32 proc. visas gyvenamasis namas, o gyvenamųjų namų dalių - 68 proc.

Kaip turtas atitenka valstybei?

Jei jis - paveldėtas, valstybei pereina pagal notaro išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (Turto bankas kreipiasi į notarą dėl turto paveldėjimo valstybės vardu). Jei dovanotas, pagal notarine forma patvirtintą dovanojimo sutartį (nekilnojamasis turtas ir akcijos). Jeigu turtas yra konfiskuotas valstybės naudai turtas, jį perduoda antstoliai, vykdantys teismo sprendimus. Turtas, neturintis savininko, arba kurio savininkas nėra žinomas, teismo sprendimu perduodamas valstybei nuosavybėn (Turto bankas kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn).

Perėmęs turtą, Turto bankas įvertina, tvarko jo apskaitą ir dokumentus, administruoja tokio turto skolas, jei jų yra ir ruošia turtą pardavimui ir organizuoja tokio turto viešus aukcionus. „Paveldėtas turtas reikalauja daug administracinio ir teisinio darbo, dokumentų tvarkymas ilgai užtrunka. Paveldėtą turtą paruošti pardavimui užtrunka iki poros metų. Iš lėšų, gautų pardavus valstybės paveldėtą turtą, neviršijant tikrosios tokio turto vertės, dengiami skoliniai įsipareigojimai, susidarę iki palikėjo mirties, t.y. atsiskaitoma su palikėjo kreditoriais ir antstoliais, taip pat, atlyginamos valstybės bei Turto banko patirtos išlaidos, susijusios su turto paveldėjimu. Likusios lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. Tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, Civilinis kodeksas numato, jog valstybė palikėjo skolas dengia neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės“, - patikslina J. Žibūdienė.

Viso turto, kuris parduodamas viešo aukciono būdu, pradinę kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai.

Ar konfiskuotas turtas gali būti puikus pirkinys?

Viena vertus, nepaveldėtas turtas, kuris atitenka valstybei, gali būti problema, liudijanti, kad Lietuvoje yra daug vienišų žmonių, neturinčių kam palikti savo namų ir kito turto. Kita vertus, kai kuriais atvejais senoliai turi giminaičių, tačiau laiku nepasirūpina testamentu ar turto perrašymu. Turtas, kuris valstybei atitenka su visomis skolomis, reiškia socialines ir finansines žmonių problemas.

NT ar kito turto besižvalgantys pirkėjai turi galimybę už realią rinkos kainą jį įsigyti Turto banko rengiamuose aukcionuose. NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad jeigu butas, namas ar pan. parduodamas be skolų, tai gali būti geras pirkinys. Rizikingesnis pirkinys, anot NT eksperto, yra su skolomis, todėl reiktų įsitikinti, kad jų nėra. O jei vis tik buvęs turto savininkas - įsiskolinęs už turtą, pasidomėti, kiek ir kam, ar skolos bus padengtos ir pan.

A. Antanavičius įspėja: „Turto bankas parduoda paprastai parduoda niekieno nebenaudojama, bešeimininkį turtą, kurį galima apžiūrėti, įvertinti esamą situaciją, suprasti, kas yra parduodama patikimo pardavėjo. Problemų paprastai kyla dėl turto su skolomis, parduodamo varžytinėse. Tada gali kilti problemų, kenkėjiškumo atvejų, kai senojo savininko padaroma žala arba tiesiog neįsileidžiama į turtą, yra gaištamas laikas, pinigai. Tokie šie pardavimai yra rizikingesni ir reiktų į juos labiau atkreipti dėmesį, susitaikyti su tuo, kad taip lengvai pilnai disponuoti turtu gali būti sunku“.

tags: #valstybes #konfiskuotas #turtas