Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (toliau - Strategija) - tai valstybės vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Strategija nustato šalies raidos kryptis, suprantamas ir priimtinas Lietuvos žmonėms, jų bendruomenėms, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms, valdžios institucijoms.
Strategija buvo kuriama remiantis Lietuvos valstybės ir visuomenės materialiasiais ir nematerialiaisiais ištekliais: gamtos ištekliais, turtinga istorine patirtimi ir kultūros paveldu, profesinėmis ir kvalifikacinėmis galimybėmis, aukšta darbo kultūra, stabilia teisės sistema, gera informacinių technologijų ir skaitmenine infrastruktūra. Kartu įvertintos ir problemos: tapatybės krizė, stereotipų galia, emigracija, visuomenės uždarumas, tolerancijos ir pasitikėjimo trūkumas, rūpesčio vienas kitu ir supančia aplinka stoka, silpnas tikėjimas šalies sėkme.
Strategijai įgyvendinti reikia piliečių pritarimo, ryžto keistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos. Jeigu visuomenė bus tik pasyvi stebėtoja, negalėsime įgyvendinti numatytų iniciatyvų, nepavyks sumažinti socialinės atskirties, visuomenės uždarumo, sustiprinti bendruomenių solidarumo, užtikrinti lyčių lygybės, pasiekti reikšmingų pokyčių kitose svarbiose srityse. Turime įveikti inerciją ir kontrastus, nustatyti aiškius tikslus ir jų nuosekliai siekti.
Į Strategijos rengimą plačiai įsitraukė visuomenė. Įvairios jos grupės aktyviai dalyvavo diskusijose, teikė pastabų ir pasiūlymų. Žinomi verslo, kultūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjai, kartu su Vyriausybės atstovais susibūrę į Valstybės pažangos tarybą, sujungė trijų darbo grupių, socialinių partnerių ir visuomenės aptartas idėjas į šį dokumentą - Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“.
Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis strateginis dokumentas. Visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant valdymo lygmens, prisidės prie Strategijos įgyvendinimo - dinamiško ir visaapimančio proceso, skatinančio nuolat generuoti idėjas ir atlikti konkrečius darbus. Bendruomenės, nevyriausybinės ir verslo organizacijos dalyvaus atvirame forume „Lietuva 2030“ ir įgyvendins visuomenės, ekonomikos ir valdymo projektus. Svarbus vaidmuo telkiant ir stiprinant bendruomenes bei skatinant visuomenę veikti teks savivaldybių institucijoms. Visuomenei bus nuolat atsiskaitoma už pasiektus rezultatus.
Akivaizdu viena - sėkmingai vystysis tik kaitai pasirengusios šalys, nebijančios naujovių ir drąsiai priimančios konkurencijos iššūkius. Tam būtina pažinti pasaulį ir jo įvairovę pasitelkiant šiuolaikines pažinimo priemones - užsienio kalbas ir informacines technologijas. Sparčios kaitos kryptys negali būti tiksliai prognozuojamos, todėl numatyti ir greitai sukurti atitinkamas atsako ar prisitaikymo priemones labai sudėtinga.
Lietuvos piliečių kultūros, mąstymo, elgsenos pokyčiai ir visuomenės vertybės lems sėkmingą šalies raidą ir padės pasirengti drąsiai priimti globalios konkurencijos iššūkius. Todėl šia strategija siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei.
Mūsų šalis pasižymi garbinga istorija, savitu kultūros paveldu, įvairiomis tradicijomis, turtinga gamtine aplinka. Galime didžiuotis aukšta darbo kultūra, parengiame daug išsilavinusių, imlių naujovėms profesionalų, turime labai gerą informacinių technologijų skaitmeninę infrastruktūrą. Mūsų susitelkimas ir vienybė padėjo atkurti valstybingumą, pasiekti narystės NATO ir Europos Sąjungoje.
Tačiau vis pritrūkstame tikėjimo savimi, vienas kitu, savo šalimi ir sėkminga ateitimi. Dažnai viliamės, kad kažkas mumis pasirūpins, suteiks darbą, sutvarkys mūsų aplinką. To padarinys - atsakomybės už savo gyvenimą, šeimą, bendruomenę, supančią aplinką ir visą šalį stoka, pasyvumas ir baimė veikti.
Šiandien mums reikia ilgalaikei ateičiai skirtos aiškios sėkmės trajektorijos. Lietuvai reikia piliečių, kūrybingų asmenybių, nebijančių klysti ir pripažinti savo klaidas. Svarbiausia turime patikėti, kad galime sukurti Lietuvos sėkmę.
Lietuva - Skandinavijos valstybių, seniai tapusių išmintingo gerovės valstybės kūrimo pavyzdžiu, kaimynė. Orientacija į Šiaurės ir Baltijos regioną neignoruoja šalių skirtumų ir nekalba apie kultūrinę ar istorinę priklausomybę Šiaurės regionui.
Siekis tapti visaverte Šiaurės ir Baltijos regiono dalimi yra suderinamas su šalies ilgalaike Rytų politika ir neprieštarauja ambicijai tapti regiono lydere Rytų kaimynystės atžvilgiu.
Siekiame pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Tai šalis, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės. Įgyvendindami viziją, vadovausimės pažangai svarbiomis vertybėmis.
Strategijos paskirtis - kurti tokią aplinką, kuri sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms. Išskiriamos trys esminės pažangos sritys - visuomenė, ekonomika ir valdymas. Pokyčiai šiose srityse įtvirtins pažangos vertybes ir remsis darnaus vystymosi principais. Tik kūrybingumą ugdančioje erdvėje užaugęs ir gyvenantis žmogus gebės kurti ir būti sumanios visuomenės dalis. Naudodamasi šios visuomenės kūrybinėmis galiomis, sumani ekonomika, grindžiama žiniomis, verslumu ir atsakomybe, kurs aukštą pridėtinę vertę ir materialinį visuomenės gerovės pagrindą. Kokybinę visuomenės ir ekonomikos kaitą palengvins veiksmingas ir geros kokybės paslaugas užtikrinantis sumanus valdymas.
Toliau Strategijoje numatomos šalies raidos kryptys (kritiniai pažangos veiksniai), nurodančios, kokios būsenos siekiame. Taip pat pateikiamos ir esminės iniciatyvos, kurias įgyvendinant jau šiandien galima keisti aplinką. Šalies pažangai svarbios vertybės įtvirtinamos kartu su visuomenės branda ir sąmoningumo augimu. Tik brandi visuomenė pasitiki savimi ir savo šalies ateitimi. Tai visuomenė, kurios nariai nebijo pokyčių, yra atviri naujoms idėjoms ir globaliai konkurencijai.
Taigi reikia tokių pokyčių, kurie garantuotų kiekvieno asmens individualių gebėjimų ugdymą, pritaikymą ir pripažinimą. Kryptingai turi keistis ir pagrindinės visuomenės institucijos bei visuomenės gyvenimo sritys, jose turi būti vertinamas ir nuo mažens ugdomas kūrybingumas ir lyderystė. Visuomenė turi tapti organizuotesnė, išmokti geranoriškumo ir ieškoti susitarimo, vedančio bendruomeniškumo ir pasitikėjimo kultūros link. Tada galėsime prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už visuomenę, jaustis atsakingais valstybės šeimininkais. Mums turi būti svarbu išsaugoti aplinką, išmintingai naudoti išteklius.
Suprasdami, kad valdžia negali ir neturi spręsti visų problemų, kiekvienas iš mūsų turi turėti daugiau galių ir atsakomybės priimant ir įgyvendinant daugelį svarbių sprendimų. Svarbu iš naujo persvarstyti savo tautinį tapatumą, suvokti, kas mus vienija šiuolaikiniame pasaulyje. Reikia semtis stiprybės iš savo istorijos ir kartu būti šiuolaikiška, atvira dabarčiai visuomene. Globalizacijos amžiuje į išvykusius Lietuvos gyventojus neturime žiūrėti kaip į prarastą tautos dalį, o į atvykusius - kaip į svetimus. Galime ir turime pasitelkti pasaulio lietuvius Lietuvos ekonominei ir socialinei gerovei kurti, kultūrai puoselėti, aplinkos kokybei išsaugoti. Svarbu suvokti, kad esame viena tauta.
Kaip kursime sumanią visuomenę?
Visuomenei sudarytos sąlygos pačiai kurti savo ateitį ir keisti aplinką, pradedant savo kiemu ir baigiant valstybe. Piliečiai yra iniciatyvūs, verslūs, pasitikintys vieni kitais, ieškantys kūrybiškų sprendimų ir nebijantys rizikuoti. Vaizduotė, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai ir yra ugdomi nuo mažens visą gyvenimą. Skatinama ir ugdoma lyderystė, mokėjimas dirbti komandoje, stiprinamas visuomenės organizuotumas.
Kultūra kiekvieno visuomenės nario gyvenime užima ypač svarbią vietą. Ji suprantama ne tik kaip muziejų, parodų ar teatrų lankymas, bet ir daug plačiau - kaip visuomenės savivokos ir saviraiškos kultūra, kurianti pridėtinę vertę įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.
Bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms suteiktos galios remiantis subsidiarumo principu pačioms spręsti daugumą su jomis susijusių klausimų. Lietuvos tauta yra gyvų tradicijų visuomenė. Ji semiasi stiprybės iš praeities, tausoja ir kuria lietuvių kalbą ir kultūrą, puoselėja kitas tradicines Lietuvos kalbas ir kultūras. Taip pat tai šiuolaikiška, pasirengusi dalyvauti nuolat intensyvėjančiame skirtingų kultūrų dialoge tauta. Jos tarpusavio bendrystė paremta „Globalios Lietuvos“ idėja - supratimu, kad lietuvių tauta yra integrali ir vientisa, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius gyvenančius užsienyje.
Lietuvių tauta didžiuojasi savo praeitimi, senomis laisvę mylinčios tautos tradicijomis, brangina savo krašto kalbą ir kultūrą. Pasaulio lietuviai aktyviai dalyvauja valstybės gyvenime ir prisideda prie jos ūkio ir kultūros klestėjimo. „Globali Lietuva“ atvira ir užsienio valstybių piliečiams, savanoriškai prisidedantiems prie gerų žinių apie Lietuvą sklaidos ir jos interesų pasaulyje palaikymo.
Lietuvos žiniasklaida atsakingai prisideda prie sėkmingos Lietuvos kūrimo. Visuomenėje puoselėjamas kartų solidarumas, stiprinama darni šeima, kaip svarbiausia visuomenės ląstelė, kurioje subręsta laisvas, kūrybiškas ir atsakingas žmogus.
Lietuvos visuomenė yra atvira pasaulio kaitai, jos žmonės - išsilavinę, besidomintys mokslu ir naujovėmis, lengvai perprantantys ir naudojantys naujas technologijas, mokantys užsienio kalbų, puoselėjantys mokymosi visą gyvenimą principus. Lietuvoje sudarytos sąlygos besimokantiesiems individualiai tobulėti ir kūrybiškumui formuotis, verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti. Aukštasis mokslas geba konkuruoti pasaulyje - Lietuvos mokslininkų darbai tarptautiniu mastu prisideda prie aktualiausių pasaulinio lygio problemų sprendimo.
Visoje Lietuvoje gyventojai turi palankias sąlygas neformaliam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą. Bendrojo lavinimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą. Sukurti ir visose švietimo įstaigose įdiegti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi programas ir kompetencijos vertinimo ir įsivertinimo sistemą.
Koncentruotą egzaminų sistemą pertvarkyti į subalansuotą įvairios mokymosi veiklos rezultatų kaupimo ir pripažinimo sistemą, kuri fiksuoja visą gyvenimą nuolat didėjančią asmens patirtį ir pripažįsta vis aukštesnį išsilavinimą. Plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas visoje šalyje, siekiant užtikrinti kultūros įvairovę ir jos prieinamumą. Ugdyti sveiką gyvenseną kaip svarbią veiklios visuomenės prielaidą.
Plėsti bendruomenių savivaldą (suteikiant daugiau teisių mokyklų savivaldai ir seniūnijoms), stiprinančią bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą viešajame gyvenime. Ugdyti Lietuvos kultūrinę ir politinę savivoką, formuojant autentišką istorijos politiką, skatinant tautinės tapatybės svarstymą viešojoje erdvėje, išryškinant pozityvias istorines patirtis.
Lituanistinį ugdymą įtvirtinti kaip humanistinio ugdymo - bendrųjų kultūrinių kompetencijų lavinimo, kūrybingo asmens bei visuomenės ugdymo - pagrindą. Kurti gyvybingą informacinę viešąją erdvę, skatinant pilietiškai atsakingą žiniasklaidą ir ugdant visuomenės gebėjimus kritiškai vertinti viešojoje erdvėje pateikiamą informaciją, ją analizuoti ir vertinti. Visose ugdymo įstaigose įgyvendinti žiniasklaidos raštingumą didinančias programas.
Telkti pasaulyje išsibarsčiusią lietuvių tautą, stiprinti pasaulio lietuvių ryšius su Lietuva. Vykdyti aktyvią pasaulio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą programą, įtvirtinančią abipusį partneryste ir pagarba grįstą bendradarbiavimą ir kuriančią paskatas pasaulio lietuviams išlaikyti ir tautiniam tapatumui puoselėti.
Stiprinti šeimos instituciją, kuriant kompleksinių paslaugų šeimai sistemą. Sukurti nacionalines visų besimokančių asmenų polinkius ir gabumus atskleidžiančias programas, talentų atpažinimo ir ugdymo, mokinių, studentų ir dėstytojų mobilumo sistemas. Sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą, stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir sutelkiant geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą. Įtvirtinti visuotinį anglų kalbos mokėjimą, visose Lietuvos mokyklose, nuo 1-os klasės pradedant mokyti anglų kalbos.
Formuoti turtingą kultūrinę terpę, investuojant į viešųjų kultūros institucijų plėtrą ir jų integraciją, skatinant visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose. Sudaryti sąlygas kultūros dinamiškumui, ypač skatinant tarptautinius kultūrinius mainus ir tarptautinį kūrėjų mobilumą.
Ekonomika bus sumani, jeigu tinkamai pasinaudosime sąmoningos visuomenės kuriamomis galimybėmis. Kad sukurtume verslui palankią aplinką, reikia kryptingai šalinti perteklinius biurokratinius verslo apribojimus. Būtina atsisakyti ydingų verslo netoleruojančių ir klaidų galimybės nepripažįstančių nuostatų. Didelį dėmesį skirti verslumo skatinimui ir remti verslo kūrimąsi.
Įvairių sričių ekspertai, mokslininkai, verslo, ekonomikos, politinių procesų analitikai, susitelkę į Valstybės pažangos tarybą, išgrynins visuomenės siūlomas valstybės raidos vizijas, kurios taps svarbiausio Lietuvos strateginio planavimo dokumento "Lietuva 2030" pagrindu. Ši strategija nustatys ilgalaikius raidos tikslus ir prioritetus, jų įgyvendinimo kryptis bei siekiamos raidos pažangą atspindinčius rodiklius. Ji turėtų tapti visuotiniu susitarimu dėl ilgalaikės šalies raidos, kuriam nedarytų įtakos politiniai pokyčiai ar atskirų institucijų interesai.
Valstybės pažangos taryba patvirtinta Vyriausybės trečiadienio posėdyje. Tai pirmas žingsnis, paspartinsiantis Lietuvos ilgalaikės pažangos strategijos "Lietuva 2030" rengimo procesą, kuriame bus kviečiami dalyvauti visi Lietuvos žmonės. Norintys prisidėti prie Lietuvos ilgalaikės pažangos strategijos "Lietuva 2030" rengimo galės teikti pasiūlymus.
Numatoma inicijuoti atvirą forumą "Lietuva 2030" iš savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų, politinių partijų, profsąjungų, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir kitų suinteresuotų grupių, idėjų generavimo centruose vyks diskusijos dėl Lietuvos ilgalaikės pažangos vizijos. Bus sudaromos specialios teminės darbo grupės - jau pernai Ministro Pirmininko tarnybos iniciatyva pradėtos organizuoti neformalios diskusijos, keletą mėnesių aktyviai veikia neformali Kūrybinės visuomenės darbo grupė.
Ministras Pirmininkas pažymi, kad nepriklausomos valstybės atkūrimo dvidešimtmetį Lietuva pasitinka gana saugiai įsitvirtinusi tarptautinėje bendruomenėje, įstojusi į Europos Sąjungą ir NATO, bet vis dar stokodama aiškios ateities vizijos, lietuviškos "sėkmės formulės", kuri leistų įgyvendinti tūkstantmetės istorijos subrandintas tautos vertybes drąsiai ir ryžtingai einant pažangos keliu.
Į Valstybės pažangos tarybą susibūrė žymiausi Lietuvos verslo, mokslo, kultūros ir meno atstovai, kiekvienas savo srityje pasiekęs šalyje ir pasaulyje pripažintų rezultatų, taip pat Vyriausybės nariai, Prezidentės patarėjai. Didžiąją dalį Valstybės pažangos tarybos sudarys ne valstybės institucijų, o verslo, akademinės visuomenės nariai, švietimo ir meno atstovai.
Ilgalaikę šalies raidos viziją tautai kurti savo patirtimi ir idėjomis padės Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas prof. dr. habil. dr. Viktoras Butkus; Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tarybos narys prof. habil. dr. Jonas Čičinskas; UAB "Eika" direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Robertas Dargis; Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėjas, Verslo strategijos instituto direktorius prof. habil. dr. Robertas Jucevičius; teatro režisierius Oskaras Koršunovas; Amerikos prekybos rūmų valdybos narys, UAB "Skubios siuntos" generalinis direktorius dr. Vladas Lašas; vienintelės lietuviško kapitalo įmonės, turinčios savo biurą JAV mokslo ir technologijų lopšyje, Silicio slėnyje, "GetJar" įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs; Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris; UAB "TELE 2" generalinis direktorius Petras Masiulis; ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa; Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Ainė Ramonaitė; AB "NASDAQ OMX Vilnius" prezidentė Arminta Saladžienė; Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius dr. Valstybės pažangos taryboje taip pat dirbs ūkio ministras Dainius Kreivys, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, energetikos ministras Arvydas Sekmokas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, Respublikos Prezidentės vyriausieji patarėjai Virginija Būdienė ir dr. Nerijus Udrėnas, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius, nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Rytis Martikonis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius dr. Raimondas Kuodis.
tags: #valstybes #turto #valdymo #pazangos #strategija #2030