Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 302526112) buvo įkurta 2010-07-01. Šiuo metu Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsikūrusi adresu Ozo g. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 274. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Oficialiame Augalininkystės tarnybos puslapyje nurodoma, kad jos misija yra užtikrinti augalų sveikatingumą, kokybę, saugant aplinką ir žmonių sveikatą bei didinant visuomenės informuotumą.
Tarnyba buvo įkurta 2010 sujungus Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą ir Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą. Po metų prie jos prijungtos 7 augalų veislių tyrimų stotys, kurios tapo struktūriniais padaliniais - augalų veislių tyrimo skyriais. Augalininkystės tarnyba turi 29 padalinius visoje Lietuvoje, iš kurių 18 yra teritoriniai padaliniai, apimantys veislių tyrimo, regioninius bei pasienio skyrius.
Buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas įvardijo, kad ši įstaiga yra labai svarbi, nes atlieka vienos iš žemės ūkio šakų - augalininkystės - priežiūrą, kontrolę, administravimo darbus ir teikia tam tikras paslaugas.
Pagrindinės funkcijos:
- Augalų apsaugos produktų administravimas ir kontrolė.
- Tręšiamųjų produktų registravimas ir kontrolė.
- Tam tikrų augalinės kilmės produktų (sodinukų, sėklų, vaisių, daržovių) fitosanitarijos priežiūra.
- Sėklinių pasėlių aprobavimas, sėklų ir dauginamosios medžiagos sertifikavimas.
Ši tarnyba išduoda fitosanitarinius sertifikatus - tai yra dokumentas, kuris įgalina ūkio subjektą, kuris gabena augalinės kilmės produkciją į trečiąsias šalis, užtikrinti importą arba legalų importą trečiose šalyse. Tai reiškia, kad produkcija atitinka trečiųjų šalių fitosanitarinius reikalavimus.
„Pagal prekybos susitarimus iš Europos Sąjungos teritorijos gali išvažiuoti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys sodinukai, sėklos, tai reiškia, kad jie negali būti užteršti kenkėjais, neturi turėti tam tikrų ligų. Lygiai taip pat privaloma kontroliuoti ir įvežamus produktus į Lietuvą, Europos Sąjungos teritoriją. Pavyzdžiui, kad nepatektų karantininės piktžolės ir panašiai“, - teigė I. Hofmanas.
Būtent fitosanitariniai sertifikatai ir galėjo tapti korupcijos objektu - ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams išduodamus minėtus sertifikatus.
Pirmadienį LRT televizijai I. Hofmanas užsiminė, kad nerimo kėlė ir didelė darbuotojų kaita tarnyboje, esą per pusę metų Augalininkystės tarnybą paliko apie 70 žmonių.
Rekvizitai.lt duomenimis, sausio pabaigoje Augalininkystės tarnyboje dirbo 276 žmonės, vidutinis jų atlyginimas siekė 2112 eurų, neatskaičius mokesčių. Nuo sausio 2 dienos jai vadovauja Simonas Pusvaškis, nes lig tol pareigas ėjęs Jurijus Kornijenko nuo pareigų nušalintas, jam pareikšti įtarimai. Tarp įtariamųjų yra ir pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Savo ruožtu Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius „Delfi“ sakė, kad žemdirbiai dažniausiai su tarnyba susiduria pesticidų klausimais - tarnyba kontroliuoja jų panaudojimo normas visą auginimo laiką.
Tai reiškia, kad Augalininkystės tarnyba bet kuriuo momentu gali atlikti planinę arba neplaninę ūkio patikrą, tikrinti, ar pesticidai yra tinkamai sandėliuojami, ar pildomas jų naudojimo žurnalas, kada jie buvo naudojami ir kokiais kiekiais, vardijo jis.
„Be to, tarnyba reaguoja į skundus, jei ūkininkas netinkamu laiku naudoja (priemones - aut. pastaba), pavyzdžiui, žydinčius augalus galima purkšti tik nakties metu. Ji kontroliuoja, kad būtų tinkamai naudojami tokie augalų apsaugos produktai, kad tai nesukeltų taršos nei produkte, nei vandenyse, nei ore“, - aiškino R. Juknevičius.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas įvardijo, kad tarnyba turi ir arbitražinę laboratoriją - jei pardavus grūdus suabejojama jų kokybe, mėginius galima siųsti būtent ten. Iškilus ginčų dėl rodiklių, priduodami arbitražiniai mėginiai, kuriuos tiria Augalininkystės tarnybos laboratorija. Ūkininkams tai yra labai svarbi funkcija. Apskritai tarnybos reikšmė yra didelė, nes augalininkystė Lietuvoje yra labai stipriai išvystyta.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas, be kita ko, nurodė, kad minimas korupcijos atvejis susijęs su fitosanitariniais sertifikatais, todėl sakyti, kad visa tarnyba visose srityse veikė piktnaudžiaudama, negalima.
Anot Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, žemės ūkio ministro įsakymu Augalininkystės tarnyba yra įgaliota atlikti įmonių grūdų laboratorijų atestaciją.
„Atestacija atliekama kas trejus metus. Tikrinant vertinama dokumentacija, kokybės tyrimų įranga, matavimo priemonės - stebima, ar atlikta įrangos metrologinė patikra, kaip imami ir formuojami grūdų ėminiai, vertinami laboratorijos specialistų atliekami kokybės rodiklių tyrimai“, - sakė D. Ruščiauskienė.
Augalininkystės tarnyba, kaip nurodė ji, išduoda fitosanitarinius sertifikatus eksportuojant grūdus į trečiąsias šalis. Kiekviena šalis turi savo fitosanitarinius reikalavimus dėl ligų, kenkėjų ar kitų užkratų. Todėl fitosanitarinėje laboratorijoje tyrimai atliekami atsižvelgiant į minėtus reikalavimus, pagal kuriuos išrašomi fitosanitariniai sertifikatai.
Dar viena Augalininkystės tarnybos funkcijų, kur, anot D. Ruščiauskienės, yra bendradarbiaujama - naujų trečių šalių rinkų atvėrimas.
„Kreipiamės į Augalininkystės tarnybą nurodydami, kokia rinka mums gali būti aktuali. Tada Lietuvos Augalininkystės tarnyba kreipiasi į tos šalies atsakingas tarnybas, šios siunčia savo reikalavimus ir klausimynus, juos įvertinę atvažiuoja tikrinti tiek kontrolės institucijas, tiek verslo subjektus. Ir tik trečiosios šalies atsakingos tarnybos sprendžia - atverti savo rinką importui ar ne. Tokiu principu rinkos atveriamos grūdų sektoriuje, maisto ar pašarų sektoriuose rinkų atvėrimo procedūras atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, - paaiškino ji.
Klausiama, ar asociacija yra pastebėjusi tarnybos darbe specialaus vilkinimo ar kitokių problemų, direktorė nurodė, kad grūdų derliaus supirkimo metu, kai labai svarbus operatyvumas, tarnybos laboratorijoje grūdų tyrimai ir patikra prietaisų kokybei nustatyti kartais užtrunka. Vis dėlto manoma, kad tai susiję su darbo organizavimu.
Tarp funkcijų tarnybos puslapyje minimas ir valstybės rezervo maistinių grūdų atsargų kiekio užtikrinimas ir kokybės kontrolė, trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje vertinimas.
Anot jo, ŽŪM pasiekdavo prieštaringa informacija apie tarnybos veiklą.„Informacija buvo labai priešiška ir prieštaringa. Iš vienos pusės, daugiausia, iš vadovo, (…) buvo kalbama, kokius tikslus jis kelia, kaip jis siekia išskaidrinti tarnybą, jos darbą, jos teikiamas paslaugas. Iš kitos pusės, ateidavo lygiai taip pat negatyvi informacija“, - pridūrė buvęs žemės ūkio ministras.
Jo teigimu, daugiausia nusiskundimų, susijusių su Augalininkystes tarnyba, buvo dėl didelės darbuotojų kaitos. Taip pat, anot I. Hofmano, skundų turėjo ir verslininkai, teigę, kad tuometinis tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko sukuria kliūtis verslui.
„Tarnybos vadovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad užkardytų, kaip įtariama, neteisėtą leidimų išdavimą, buvo uždaręs net Karmėlavos patikros postą. Buvo taip pat mane informavęs, kad dėl mažo atlyginimo darbuotojai, kurie turėtų atlikti patikras, yra mažai motyvuoti ir neatlieka tų pareigų taip, kaip turėtų, kad atlieka atsainiai, tiesiog formaliai surašomi dokumentai“, - teigė jis.
ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka svarbias funkcijas užtikrinant augalų sveikatingumą ir kokybę, tačiau pastaruoju metu tarnybos veiklą temdo korupcijos skandalai ir didelė darbuotojų kaita.
„Dienos klausimas“: Kokia korupcija apraizgė Valstybinę augalininkystės tarnybą?
tags: #valstybine #augalininkystes #tarnyba #prie #lr #zemes