Valstybinė žemė Mėškalaukyje, Pasvalio rajone: Žemėtvarkos ypatumai ir didžiausi žemvaldžiai

Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje paimamų žemės sklypų ar jų dalių skaičius siekia 529, iš kurių 74% yra privačios žemės sklypai ir 26% - valstybinės žemės sklypai, taip pat paimami ir laisvos valstybinės žemės plotai. Šiame straipsnyje aptariami valstybinės žemės sklypai Mėškalaukyje, Pasvalio savivaldybėje, žemėtvarkos ypatumai bei "Rail Baltica" projekto įtaka.

Pasvalys Lietuvos žemėlapyje

Žemės Sklypų Erdvės Analizė ir Struktūra

Buvo atlikta žemės sklypų erdvės analizė, panaudojant ArcGIS programinę įrangą. Žemėvaldos buvo suklasifikuotos į 8 dalis pagal žemės sklypų plotą. Klasifikavimo rėžiams pritaikytas žemės sklypų plotų simbolizavimas pagal spalvą ir pagal tai buvo atlikta žemės sklypų struktūros analizė.

Analizė atlikta Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje Rail Baltica dalyje iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tokiu būdu išnagrinėti liekančiųjų žemės sklypų po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros Mikoliškio, Meškalaukio, Vaškų ir Kiemėnų kadastro vietovėse.

"Rail Baltica" Projekto Poveikis

Įgyvendinus RB projektą išnagrinėtuose Pasvalio rajono savivaldybės - Mikoliškio, Meškalaukio, Vaškų ir Kiemėnų kadastro vietovėse ūkininkams taps neefektyvus ir ekonomiškai nenaudingas tolimesnis žemės sklypų naudojimas, kadangi sklypai susmulkinami į mažus, neracionalius sklypus, taip pat sklypai bus išsidėstę vienoje ir kitoje geležinkelio pusėje.

Paėmus žemę visuomenės poreikiams, privažiuojamiesiems keliams pagerės susisiekimas tarp greta esančių žemės sklypų, tačiau tai prailgins susisiekimo laiką tarp sklypų esančių vienoje ir kitoje geležinkelio pusėje.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams „Rail Baltica“ projekto analizė Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje tyrimo rezultatai publikuoti studentų mokslinėje konferencijoje: „Jaunasis mokslininkas 2019“, 2019 m. balandžio mėn.

Trečiojoje darbo dalyje išanalizuotas vietinių kelių tinklo pasikeitimas Pasvalio rajono savivaldybėje - Kiemėnų kadastro vietovėje.

Rail Baltica schema

Didžiausi Lietuvos Žemvaldžiai

Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai valdo tūkstančius hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Daugiausia sklypų, savo valdas didinusios ne vieną dešimtmetį, yra įsigijusios žemės ūkio įmonių grupės, taip pat tiek lietuviško, tiek užsienietiško kapitalo investicinės bendrovės.

Žurnalo „Reitingai“ ir portalo DELFI prašymu „Registrų centras“ pateikė 30 įmonių, nuosavybės teise valdančių daugiausia žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, sąrašą. Nors „Registrų centro“ pateiktas 30-tukas ir labai svarbus norint išskirti didžiausius Lietuvos žemvaldžius, vis dėlto jis neatspindi tikrųjų skaičių apie šių žemvaldžių valdomus plotus.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas patvirtino, kad darbas, aiškinantis didžiausius Lietuvos žemvaldžius, iš tiesų buvo smarkiai apsunkintas. „Buvo sunku dėl to, kad „Registrų centras“ kaip nori taip pjausto sklypus, dėlioja, kaip nori, bet jis nesistengia parodyti, kas realiai yra didžiausi žemvaldžiai. Tai jeigu mes vadovautumėmės „Registrų centro“ informacija, tai būtų pakankamai iškreipta informacija, todėl mūsų darbas buvo stipriai apsunkintas. Turėjome pakalbinti daugybę žemvaldžių, visokių tarpininkų, asociacijų, peržiūrėti duomenis, kurie yra talpinami ataskaitų pavidalu, kas kur kiek deklaruoja, tačiau vaizdas vis tiek yra ne galutinis“, - komentavo G. Sarafinas.

Tiesa, kai kurios įmonės nuosavybės teise valdomą žemės plotą nurodė savo finansinėse ataskaitose, tad šis skaičius ir buvo naudojamas sudarant galutinį sąrašą. Kai kurios bendrovės ar įmonių grupės mūsų prašymu pačios suteikė informaciją apie turimus žemės plotus.

O tais išskirtiniais atvejais, kai įmonė žurnalistams atsisakė suteikti informaciją ir nenurodė nuosavų žemės plotų finansinėse ataskaitose, jos valdoma žemė buvo apskaičiuota pasitelkus tokią metodiką: finansinėse ataskaitose nurodyta žemės vertė buvo padalinta iš vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje arba konkrečiame rajone.

Vidutines žemės kainas skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Svarbu pabrėžti, kad tokiu būdu gauta informacija yra apytikslė, nes įmonės žemės vertę apskaito įvairiai - kai kurios nurodo įsigijimo vertę, kuri gali būti daug mažesnė negu vidutinė rinkos kaina, o kai kurios nurodo tikrąją rinkos vertę, kuri gali būti didesnė negu vidutinė. Vis dėlto, tokia metodika leidžia susidaryti bent apytikslį vaizdą, kiek įmonė ar įmonių grupė galėtų turėti nuosavos žemės Lietuvoje.

Svarbu tai, kad šis sąrašas sudarytas pagal nuosavybės teise valdomą žemę, nes Lietuvoje dažnai painiojamos dvi sąvokos - valdoma žemė ir nuosavybės teise valdoma žemė. Nors Lietuvoje galioja draudimas vienam asmeniui įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės, tūkstančius hektarų didžiausi žemvaldžiai sukaupė įvairiausiais būdais - vieni įsigijo žemės plotus asmeniškai, kartu su šeimos nariais ir per įmones prieš įsigaliojant įvairiems ribojimams, kiti įsigijo keletos ar keliolikos įmonių, turinčių po 500 ha žemės, akcijų.

Ramūnas Karbauskis

Seimo narys Ramūnas Karbauskis, vienintelis „Agrokoncerno“ įmonių grupės akcininkas, yra didžiausias žemvaldys Lietuvoje, per savo įmones valdantis tūkstančius hektarų žemės, kurios, kaip parodė surinkta informacija, prilygsta Kauno bei Šiaulių miestų teritorijoms.

„Agrokoncerno“ įmonių grupė savo finansinėse ataskaitose nurodo, kad iš viso Lietuvoje valdo 35 tūkst. hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės. 2018 metų pradžioje „Agrokoncerno“ vadovai viešai atskleidė, kad nuosava žemė sudaro 22 tūkst. hektarų.

„Registro centrui“ pateiktose finansinėse ataskaitose matyti, kad „Agrokoncernui“ priklausančios žemės vertė 2018 m. vasarą siekė 32 mln. eurų.

Daugiausiai nuosavos žemės iš „Agrokoncerno“ įmonių turi Žeimelio ŽŪB, kuriai priklauso daugiau nei tūkstantis hektarų žemės, rodo „Registro centro“ sudarytas daugiausiai žemės nuosavybės teise valdančių įmonių sąrašas.

R. Karbauskiui ir jo šeimai nuosavybės teise neabejotinai priklauso dar daugiau hektarų, nes dalį žemės ūkio paskirties žemės politikas ir jo šeimos nariai yra įsigiję ir kaip fiziniai asmenys. R. Karbauskis ir tarp ūkininkų lyderiauja pagal valdomas teritorijas.

Deja, nei „Registrų centras“, nei „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ apie fizinių asmenų turtą neatskleidžia jokios informacijos. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktoje turto deklaracijoje R. Karbauskis nurodė, kad 2018 metais turėjo žemės sklypų už 4,4 milijonus eurų.

„Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ duomenimis, vidutinė vieno hektaro žemės ūkio naudmenų pirkimo kaina Lietuvoje 2018 spalį siekė 2163 eurų. Vadinasi, dar apie 2 tūkst. hektarų žemės R. Tad iš viso R. Karbauskis galėtų valdyti apie 22-24 tūkst. hektarų.

DELFI susisiekė su R. Karbauskiu, kuris paprašytas atsakyti į pateiktus klausimus prakalbo apie šiandien kai kurių visuomenės formuotojų formuojamą neigiamą požiūrį į ūkininkus vien dėl to, kaip teigė, kad būtų pažemintas pats politikas.

„Dirbti žemę mūsų tautiečiams visada buvo siekiamybė ir garbė. Tarpukariu Lietuvos valdžia pirmiausiai susirūpino, kad kuo mažiau žemės dirvonuotų. Visi, kurie ėmėsi dirbti žemę, buvo laikomi garbingais asmenimis. Iš tiesų, Lietuvos ūkininkai yra išsilavinę, inteligentiški, verslūs ir Lietuvą mylintys žmonės. Nei vienas, kuris neturi žinių, gero išsilavinimo, nemyli žemės, niekada nebus geru ūkininku. Lietuvos žemės ūkio produkcija yra geidžiama užsienio rinkose, ja didžiuojamės ir mes patys. To niekada nederėtų pamiršti, net jei ir nuomonių formuotojai stengiasi kažką pažeminti“, - sakė R. Karbauskis.

Darius Zubas ("Linas Agro Group")

Darius Zubas yra vienas turtingiausių šalies verslininkų, savo turtus sukaupęs iš grūdų ir žaliavų pašarams prekybos bei paruošimo. Per Danijos bendrovę „Akola ApS“ D. Zubas valdo didžiąją dalį „Linas Agro Group“ akcijų. Iš viso grupė vienija 40 žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių visose Baltijos šalyse.

Pagal valdomus žemės plotus D. Zubas yra antrasis didžiausias žemvaldys Lietuvoje. Tiesa, per savo bendroves jis įsigijęs tris kartus mažiau žemės negu R. Karbauskis.

Savo finansinėse ataskaitose „Registrų centrui“ „Linas Agro Group“ atskleidžia, kad 2018 m. birželį iš viso dirbo beveik 17,3 tūkst. hektarų žemės, iš kurios nuosavybės teise grupei priklausė 7,4 tūkst. hektarų.

Daugiausiai nuosavos žemės iš grupės įmonių turi ŽŪB „Landvesta 1“, 2019 m. pradžioje valdžiusi 1,8 tūkst. ha, rodo „Registrų centro“ pateikti duomenys.

D. Zubas komentavo: „Žemė yra ne mano asmeninė ir ne savitikslė investicija, o būtinybė egzistuoti žemės ūkio bendrovėms. Ji yra gamybos priemonė, kaip ir ūkiniai pastatai, traktoriai ar kombainai. Mūsų bendrovių nuosavas žemės plotas sudaro tik 44 proc. viso dirbamo ploto. Žemvaldžiai yra tie, kurie išnuomoja mums tuos likusius 56 proc. žemės, t.y. patys jos nedirba. AB „Linas Agro Group“ yra įmonė, kuri greta kitų veiklų užsiima ir žemės ūkio produktų gamyba. Jei būčiau asmeniškai įsigijęs tuos žemės ūkio paskirties plotus, galėtumėt vadinti mane žemvaldžiu“.

„Yra optimistų ir visiškų pesimistų. Kalbant apie dyzelinio kuro apmokestinimo lengvatą, nesuprantu, kodėl turėtume išsiskirti iš visos Europos, kurioje naudojami sumažinti akcizai žemdirbiams, o kai kuriose iš viso kuras neapmokestinamas. Užsiminus apie žemės ūkio sektoriaus ateitį, verslininkas teigė, kad dėl klimato kaitos, tikėtina, į Lietuvos žemės ūkį gali ateiti ir tokios kultūros, kurios šiandien dar nėra auginamos."

"Auga Group"

2015 metais „Auga Group“ (tuo metu dar „Agrowill Group“) lietuvių investuotojų įmonės „Synergy Finance“ valdomam fondui „Fixed Yield Invest Fund“ perleido įmonių, turinčių 6,4 tūkst. ha žemės, akcijas, kas prilygsta Kėdainių miestui ir gyvenvietėms bei Ukmergės miesto teritorijoms kartu sudėjus. Fondas už akcijas su įmone atsiskaitė fondo investiciniais vienetais, tačiau 2016 metais „Auga Group“ minėtus fondo investicinius vienetus pardavė pasirinktam finansiniam investuotojui už 7,2 mln. eurų.

„Synergy Finance“ direktorius Arūnas Čiulada teigė, kad valdomas žemės plotas nesikeitė nuo fondo veiklos pradžios 2015 metais. A. Čiulada DELFI aiškino, kad iš investavimo perspektyvos fondams turėti žemės nuosavybę yra įprastas dalykas.

„Investiciniai fondai investuoja į įvairias turto klases, taip pat ir žemę, iš kurios galima būtų tikėtis nuomos pajamų arba vertės augimo. Žemė, kaip ir bet koks kitas nekilnojamasis turtas, gali užtikrinti abu šiuos aspektus. Investicinių fondų steigimą lemia ir numanoma tokios investicijos paklausa iš investuotojų pusės ir investuotojų tikėjimas galima grąža. Visgi Lietuvoje yra daug populiaresni nekilnojamojo turto investiciniai fondai investuojantys į pastatus, o ne į žemę, tokių fondų platinama virš 20“, - sakė jis.

Anot A. Čiulados, šiuo metu fondo valdoma 6400 ha žemė yra išnuomota ir yra dirbama. „Joje vykdoma tvari ekologinė ūkininkystė“, - tikino A.

Pagal bendrai valdomą žemės plotą (tiek nuomojamos, tiek nuosavos žemės), „Auga Group“ yra didžiausia žemvaldė Lietuvoje. „Registrų centrui“ pateiktose finansinėse ataskaitose skelbiama, kad 2018 m. įmonių grupė iš viso dirbo 38 tūkst. hektarų.

Tiesa, didžiąją dalį žemės „Auga Group“ nuomojasi. Finansinėse ataskaitose „Registrų centrui“ nurodyta, kad nuosavybės teise įmonių grupė valdo beveik 4,3 tūkst. ha. Įmonės pateiktais duomenimis, vieno jos valdomos žemės hektaro pardavimo kaina vidutiniškai siekia 5 tūkst. eurų.

„Registrų centro“ duomenimis, trys „Auga Group“ grupės įmonės 2019 m. vasarį nuosavybės teise valdė daugiau nei tūkstantį hektarų: Žemės vystymo fondas (1,2 tūkst. ha), UAB „Žemės vystymo fondas 11“ (1,06 tūkst. ha) ir UAB „Žemės vystymo fondas 1“ (1,02 tūkst. ha).

2018 metų rugpjūčio pabaigoje „Auga Group“ akcijomis pradėta prekiauti „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše. Į įmonę yra investavę tokie garsūs šalies verslininkai, kaip Žilvinas Marcinkevičius ir Mindaugas Raila. Pastarasis į „Auga Group“ investavo per savo įmonę „ME investicija“.

Verslininkas Kęstutis Juščius DELFI pasakojo, kad ūkininkavimas, kalbant bendrai, yra tikras iššūkių verslas, ypač susiduriant su pastaruoju metu stebimais klimato pokyčiais.

„Ekologišką (produkciją - red.) yra sudėtingiau daryti, nes negalima išspręsti žemės ūkyje vykstančių problemų chemijos sąskaita. Reikia daryti tik natūraliomis priemonėmis, o tai apsunkina. Jeigu lietus 2017 m. merkia ir tu negali įvažiuoti į lauką ir išravėti piktžolių, kurios priauga, tu negali pasėti kultūrų, tada gauni auginti tik vasarines kultūras“, - apie patiriamus sunkumus ir iššūkius pasakojo jis.

K. Juščius tikino, kad tie 38 tūkst. hektarų, kurie šiandien yra dirbami jo įmonių grupės, sudaro šiek tiek daugiau nei 1 proc.

„Lietuvoje myli tik varguolį, vargšą, nes vargšas yra geras, jam reikia padėti, nors nesvarbu, ar jis prisidėjo prie bendruomenės gerovės, jis yra gerasis personažas, bet jei žmogus daug daro ir jam sekasi - tai jam neleidžiama pakelti galvos. Ir tai nebūtinai susiję su tuo, koks yra verslas, tačiau jeigu jis yra didelis - pagal nutylėjimą jis yra blogis. Tad ne veltui visi didesni verslininkai slepiasi, nekomentuoja ir nori būti žemiau žemės, nes yra mūsų visuomenės dalis, kuri yra užaugusi socialistinėje santvarkoje, o kita - politikai, kurie stengiasi pataikyti į šią visuomenės grupę ir kalba taip, kaip ta visuomenės grupė nori girdėti, o ne taip, kad reikėtų ją šviesti, aiškinti, iš ko mokami atlyginimai, gaunama vertė ir panašiai.

Kiti Žemvaldžiai

Kai kurie žemvaldžiai, kurie turėtų patekti į stambiausių Lietuvos žemės savininkų 30-tuką, į sąrašą įtraukti nebuvo dėl patikimų duomenų trūkumo. Informacijos žurnalistams nesutikę pateikti verslininkai mano, kad visuomenei nėra reikalo žinoti, kas Lietuvoje valdo didžiausius žemės plotus.

Pavyzdžiui, šiame sąraše turėtų būti Švedijos kapitalo „Scaent Baltic“ įmonių grupės „Orion Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Orion Agroland Value Fund I“, investuojantis tik į žemės ūkio paskirties žemę. Fondas valdomą žemę išnuomoja ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Fondas galėtų valdyti per 2 tūkst. ha žemės - maždaug tokį žemės plotą 2013 metais su „Orion Asset Management“ susijusi įmonė įsigijo iš „Agrowill Group“. Sandorio vertė tuomet siekė apie 5,12 milijonų eurų. 2018 metų finansinėse ataskaitose „Orion Asset Management“ nurodoma, kad investicinio fondo „Orion Agroland Value Fund I“ grynųjų aktyvų vertė siekia 5,16 mln. eurų.

Vis dėlto, „Reitingų“ kalbintas šio fondo valdytojas Andrius Baranauskas nesutiko atskleisti, kiek šiuo metu fondas turi žemės, tvirtindamas, kad žemę valdo uždarojo tipo investicinis fondas, todėl jokia informacija apie jį neatskleidžiama.

Kauno verslininkas Tautvydas Barštys kartu su sūnumi Tautvydu Barščiu jaunesniuoju taip pat turėtų patekti į didžiausių Lietuvos žemvaldžių sąrašą. Kaip nurodoma „Registrų centrui“ pateiktoje įmonių grupės „Kauno grūdai“ konsoliduotoje ataskaitoje, bendrovės valdomos žemės vertė - 3 mln. eurų.

Tad nuosavybės teise per susijusias įmones verslininkai galėtų valdyti daugiau nei tūkstantį hektarų žemės. Vis dėlto įmonių grupės atstovai atsisakė informuoti, kiek žemės valdoma per visas įmones.

tags: #valstybine #zemes #sklypai #meskalaukis #pasvalio