Vasarį įvyko viešas Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus specialistų, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Mažeikių skyriaus narių ir ūkininkų, nedalyvaujančių sąjungos veikloje, savivaldos atstovų, susitikimas. Tarp jame svarstytų klausimų vienas buvo ir apie rajono melioracijos tinklų, kelių būklę bei jos gerinimą.
Susitikimo dalyviai neabejoja: prastėjanti tiek kelių, tiek melioracijos statinių būklė ateityje kels ne mažiau sunkumų nei dabar.
Melioracijos statinių būklė reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų.
Melioracijos Būklė: Iššūkiai Ir Perspektyvos
Viena svarbiausių temų ūkininkų ir savivaldos atstovų susitikime buvo skirta melioracijos būklei aptarti. Juolab kad melioracijos sistemų priežiūra - valstybės deleguota funkcija savivaldybėms.
Sausinamos žemės plotas Mažeikių rajone sudaro 87,7 tūkst. hektarų, iš jų 69 tūkst.
Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Adelija Vėlavičienė informavo, kad bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas rajone siekia apie 80 proc., magistralinių melioracijos griovių - 95 proc. Kalbant apie drenažo tinklus ir pralaidas, situacija nėra geresnė - jų nusidėvėjimo lygis atitinkamai 75 ir 70 proc.
Iš valstybės biudžeto mūsų rajonui šiems metams tam skirta 246 tūkst. eurų. Lėšos naudojamos melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams pagal patvirtintą melioracijos darbų programą. Prioritetas - blogiausios būklės melioracijos statiniams, magistralinės melioracijos grioviams.
Savivaldybė šiuo metu įgyvendina projektą „Mažeikių rajono Žemalės kadastro vietovės magistralinių melioracijos griovių, juose esančių statinių rekonstrukcija“. Projektui skirta 300 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų. Savivaldybės administracija prisideda 161 tūkst.
Ūkininkai tikino: kiek gali, tiek ir patys remontuoja, atnaujina melioraciją ir jos įrenginius. „Aš pats gal daugiau nei dvidešimt metų tvarkau tas melioracijas - ir savo, ir ne savo teritorijose. Kartais būna taip, kad bėda, avarija ir ne tavo, o kitoje teritorijoje, bet pasekmės gresia tavo žemei.
Lietuvoje, o kartu ir mūsų rajone pasigirsta kalbų, pasvarstymų steigti Melioracijos fondą valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti.
„Būčiau prieš tokį fondą, nes esu daug pinigų investavęs į melioraciją. Išeitų taip, kad reikėtų pinigus fondui mokėt, o pas mane niekas nieko neremontuotų, nes nieko ir nereikia remontuoti. Iš esmės, kai kalbama apie melioraciją, manau, kad gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas“, - nuomonę išsakė A.
Pasak rajono ūkininko Audriaus Vanago, melioracijos ir kelių būklė ūkininkams - vieni svarbiausių dalykų. „Kiekvienas susiduriame su tuo, kad kai prasideda ekstremalūs reiškiniai, vienu metu pablogėja ir keliai, ir pamatome melioracijos sistemos nepajėgumą nutraukti perteklinius vandenis.
Kelių Būklė Ir Finansavimas
Savivaldybei priklauso 1144 kilometrai vietinės reikšmės viešųjų ir vidaus kelių. Iš jų 942 kilometrai - su žvyro danga ir gruntiniai keliai.
Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Kosienė informavo, kad pernai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) Savivaldybė gavo kiek daugiau nei 2 mln. eurų - ir keliams statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, ir paprastajam remontui, priežiūros darbams. Iš savivaldybės lėšų tam buvo panaudota dar 1,2 mln. eurų.
Anot specialistės, didžiausią dalį tų lėšų „suvalgo“ žvyrkelių asfaltavimas. V. Kosienė informavo, kad tik žvyrkeliams, kritiškiausioms jų vietoms sutvarkyti pernai iš savivaldybės biudžeto skirta apie 65 tūkst. eurų. Kaimiškosios seniūnijos iš valstybės skirtų KPP lėšų žvyrkeliams greideriuoti, žvyruoti panaudojo 137 tūkst. eurų. Kelių su asfalto danga priežiūrai iš KPP panaudoti 64 tūkst.
„Koks yra lėšų žvyrkelių remontams poreikis?“ - nuskambėjo LŪS Mažeikių skyriaus pirmininko Eligijaus Pocevičiaus klausimas.
„Poreikis yra didžiulis. Daug metų buvusiai „Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, dabartinei „Via Lietuva“, rengėme lenteles, skaičiavimus - ėjo kalba apie visų žvyrkelių asfaltavimą. Bet reikalas labai sunkiai juda“, - atsakė V.
Žvyrkelių būklei gerinti anksčiau kasmet buvo skiriama po 100 tūkst. eurų, o dabar po 120 tūkst. „Nėra taip, savivaldybė, tarkim, vienoj eilutėj, iš kurios finansuojami einamieji remontai, sumažino, o mūsų - Pakruojo rajono savivaldybės ir ūkininkų žvyrkelių remonto programai davė. Viskas išliko, o programa reiškia papildomas lėšas. Beje, iš karto buvome griežtai nusistatę, kad šiai programai lėšos turėtų būti įdedamos į atskirą savivaldybės biudžeto eilutę. Antraip, manome, kad programa ir būtų likusi tik pasakymu, kad „padidinome, paskyrėme“, nes „numuilinimo“ pavyzdžių jau buvome turėję iš anksčiau“, - pasakojo G.
Pakruojo rajone įgyvendinamoje programoje numatyta: 120 tūkst. eurų kasmet išdalijama 4 seniūnijų žvyrkeliams pagerinti (iš viso rajone yra 8 seniūnijos). Kitais metais ta pati suma skiriama likusioms keturioms seniūnijoms. „Aišku, už tuos 25-30 tūkst. vienoje seniūnijoje pagerinama vidutiniškai 2-4 kilometrai kelių. Tai nėra daug, bet kartais būna atkarpų, kurios sunkiai pravažiuojamos ir kurioms žūtbūt reikia remonto“, - kalbėjo G. Anot ūkininko, pagal šią programą nėra gerinami lauko keliukai prie atskirų ūkininkų valdų.
Žvyrkelių priežiūra yra nuolatinis iššūkis kaimiškose vietovėse.
Žemės naudojimo politikos internetinis seminaras | 2024-05-20
Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis: Tarifai Ir Panaudojimas
Šiuo metu Mažeikių rajone taikomas 0,45 proc. žemės mokesčio tarifas ir jis buvo sumažintas nuo prieš tai buvusio 0,55 proc. Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas yra 0,25 proc. Tai yra apie 8 eurus už hektarą, priklausomai nuo to, kur yra valstybinės žemės sklypai, nuo žemės būklės.
G. Špakauskas informavo, kad Pasvalio rajone išsinuomoti hektarą valstybinės žemės kainuoja 143 eurus. „Privačios žemės nuoma pas mus kainuoja apie 250 eurų už hektarą, o kai kur - ir 300 eurų. Mes iš principo džiaugiamės, kad valstybinės žemės nuoma yra mažesnė.
Kita vertus, svečias pridūrė, kad tarifai tarifais, bet yra bėda: tuos mokesčius sudėtinga surinkti. Valstybinės žemės nuomos sutartys ilgalaikės, besitęsiančios po ketvirtį amžiaus. Ir dalis nuomininkų tuo piktnaudžiauja: nemoka nuomos mokesčio, nes žino, kad sutartys nebus nutrauktos.
Mažeikiškiai ūkininkai tik papildė kolegą: Pasvalio krašte žemės našios, iš jų prikuliama dvigubai daugiau derliaus nei Mažeikių rajone.
Savivaldybės mero pavaduotoja Živilė Undraitienė priminė: pernai Verslo darbo grupės posėdyje buvo kalbėta apie valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos tarifus. Pasak jos, kaimyniniuose rajonuose taikomi maždaug 1,2-1,5 proc. valstybinės žemės nuomos tarifai. „Jei ūkininkai nuomojasi žemę iš fizinių asmenų, moka kur kas daugiau - po 100-200 eurų už hektarą. Mūsų rajono žvyrkeliams tvarkyti šiems metams numatyta 100 tūkst. eurų. Galbūt galėtume tą sumą padidinti pridėdami papildomai pinigų nuo surinktų už valstybinės žemės nuomos mokestį. Tai - diskusijų klausimas.
„Man regis, per metus už valstybinės žemės nuomą surenkama tik apie 17 tūkst. eurų.
LŪS Mažeikių skyriaus narys A. Vanagas sakė: paanalizavus duomenis apie kituose šalies rajonuose taikomus valstybinės žemės nuomos tarifus, matyti, kad Mažeikių rajone jis pats mažiausias.
„Čia tik reikia viso rajono ūkininkų noro, sprendimo, valios. Turime suprasti: yra turtas, į kurį daug metų nėra investuojama. Ir niekas neinvestuos. Mes patys turime kurti kokį nors darinį: galima jį vadinti atskira eilute biudžete keliams gerinti, galima vadinti ūkininkų fondu.
A. Vanagas ir dalis kitų susirinkimo dalyvių įvardijo problemą: valstybinę žemę neretai išsinuomoja arba „susirenka“ ne tie ūkininkai, kuriems jos labiausiai reikia, o tie, kurie greičiausiai ją pasiekia. Manoma, kad padidinus valstybinės žemės nuomos tarifus papilnėtų biudžetas ir daugiau pinigų būtų galima skirti kelių būklei gerinti.
Ūkininkų bendruomenės atstovai tikisi, kad už valstybinės žemės nuomos mokestį surinkti pinigai bus skiriamirajono žvyrkelių atnaujinimo, remonto programai.
Nauji Sprendimai Dėl Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio
Mažeikių rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį vykusiame posėdyje patvirtino sprendimo projektą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2025 metams nustatymo“.
Nuo šiol ūkininkams, kurie nuomojasi mūsų rajono teritorijoje esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, bus taikomas 1,5 proc. tarifas. Tikimasi, kad savivaldybės biudžetą papildysiantys už nuomą surinkti pinigai ar jų dalis bus skirti savivaldybei priklausantiems, seniūnijų prižiūrimiems žvyrkeliams, kuriais naudojasi ūkininkai, remontuoti bei atnaujinti.
tags: #valstybines #zemes #nuomos #mokestis #santarve