Nekilnojamojo turto plėtra ir vystymas yra vienas iš rodiklių, žyminčių valstybės ekonomikos lygio augimą. Nekilnojamų objektų plėtra, rekonstrukcija, esamų pastatų modernizavimas, architektūriškai senų, neefektyvių pastatų griovimas ir jų vietoje projektuojamų, statomų šiuolaikinių technologijų, energetiškai efektyviausių pastatų statyba vis įgautų didesnį pagreitį ir sukuria didesnę ekonominę naudą valstybei, bei investicijų plėtrai, tačiau dažnai yra neproporcingai ribojama įstatymų vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios iniciatyva.
Lietuvos administracinis žemėlapis
Teisinis Reglamentavimas ir Problematika
Reikia atkreipti dėmesį, kad teisinėje visuomenėje, valstybėje privatūs ir viešieji santykiai privalo būti aiškiai reglamentuojami teisės aktų ir formuojami vieningos, aiškios teismų praktikos. Nesant aiškaus reglamentavimo arba nevieningo teisės aktų aiškinimo ir taikymo, nenuosekliai, nestabiliai formuojamos valstybės politikos sukuriamas visuomenės nepasitikėjimas valstybe ir savivaldybėmis, bei kitomis prižiūrinčiomis ar teisės aktus įgyvendinančiomis institucijomis.
Tokioje situacijoje pastaraisiais metais dažnai atsiduria nekilnojamojo turto vystytojų įmonės, valstybiniuose žemės sklypuose nuosavybės teise valdančios statinį ar statinių grupę. Įtampa tarp valstybės ir verslo subjektų dėl užstatytos valstybinės žemės ploto (sklypo) valdymo, naudojimo, disponavimo suteikimo statinių savininkams ir begręstanti nauja teisminių ginčų eilė dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą dirbtinio, priverstinio teisių atkūrimo nevertinant proporcingumo, o ribojant ir varžant jau asmeniui suteiktas teises dėl pasikeitusios valstybės ir atsakingų institucijų politikos šioje srityje stipriai supriešins statinių savininkų ir buvusių žemės iki 1940 m. savininkų interesus.
Todėl teisminiai ginčai jau yra užprogramuoti, jei valstybė drąsiai imsis priverstinio nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais už valstybės išperkamą žemę, turėtą iki 1940 m. pagal tuo metu nustatytą buvusio sklypo vertę. Tokioje situacijoje valstybė priešakyje pastato statinių naudotoją ir buvusį žemės savininką, kuriam galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, jei užimtas žemės sklypas būtų vertinamas kaip laisvas ar nereikalingas esamam pastatui eksploatuoti.
Nekilnojamojo turto sandoriai
Šioje būsenoje valstybė veikdama per institucijas turėtų imtis ne teisėjo, bet mediatoriaus vaidmens, nes parinkus gerą teisinį reguliavimą galima suderinti verslo atstovų, valdančių statinius ir buvusių žemės savininkų teisėtus interesus, o ne priešingai juos priešinant nuožmiomis kovomis, kuriose dažniausiai pralaimi abi šalys. Statinio savininkui reikia įrodyti, kad sklypo plotas paskirtas pastato eksploatavimui yra pagrįsto dydžio ir pastatas naudojamas pagal jo paskirtį, o valstybinės žemės nuomos sutarties terminas yra pagrįstas statinio gyvavimo terminu.
Pritariu, kad nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) užsitęsė neproporcingai ilgai, tačiau tai nepateisina valstybės institucijų dvigubų standartų taikymo toje pačioje padėtyje esantiems piliečiams.
Verslo Interesai ir Valstybės Politika
Verslo subjektams yra labai aktualu, kad valstybės politika ir teisės aktai, ar jų aiškinimas nesikeistų greičiau nei jų vystomi projektai, nes tokiu atveju atsiranda per didelė rizika imtis investicijų, kurių įgyvendinimo sėkmingumo negali racionaliai mąstant, teisiškai įvertinant, objektyviai numatyti. Verslas yra pripratęs prie proporcingai įvertintos, bet ne aklos rizikos.
Valstybės ir savivaldybės turtas turi būti aiškiai administruojamas, teisėtai įgyjamas, perleidžiamas, teisės aktų pagrindu valdomas. Nuolat besikeičiantis teisės normų taikymas, vertinimas suformuoja neproporcingai didelę riziką, dėl tikėtinai pažeistų ne tik privataus verslo subjektų interesų, bet ir pažeisto visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis įgyvendinančiomis teisės aktų normas statybų, valstybinės žemės valdymo srityse, bet ir pažeistas teisinis tikrumas, stabilumas, teisės normas taikančių institucijų, teritorinių skyrių ir teismų praktikos vieningumas.
Valstybės interesai negali būti aukščiau visuomenės interesų nes jie yra tapatūs, o visuomenės gerovę ir interesus sudaro ir privatus verslas, jo vystymas ir sėkmė. Fundamentalūs teisės principai, teisės saugomi gėriai ir jų pusiausvyra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, tačiau jų įgyvendinimas nukeliamas į specialiuosius teisės aktus pagal sritis, todėl jų neprieštaravimas bendriems teisės ir prigimtiniams teisės principams turi būti nuolatos stebimas.
Šios temos problematiškumas yra atsakingų valstybės institucijų ir teismų, juridinių, fizinių subjektų investicijų ir ūkinės veiklos laisvės neproporcingas ribojimas nekilnojamojo turto valdymo, statybų sektoriuose taip pažeidžiant privačios nuosavybės neliečiamumo ir ūkinės veiklos laisvės teisės principus.
Žemės naudojimo priežiūra – GIS sprendimas | Jurgita Špūraitė
Teisės aktų sąrašas
- 2023 12 14 įstatymu Nr.
- 2024 11 12 įstatymu Nr.
- 2022 06 30 įstatymu Nr.
- 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2115 (TAR, 2023, Nr.
- 2024 04 23 įstatymu Nr.
- 2024 11 12 įstatymu Nr.
- 2024 04 18 įstatymu Nr.
- 2025 05 15 įstatymu Nr.
- 2025 06 26 įstatymu Nr. XV-357 (TAR, 2025, Nr.
tags: #valstybines #zemes #nuosavybes #teises #igyvendinimas