Vis labiau įsibėgėja gyventojų pajamų deklaravimas.
Žmonės, užpildydami praėjusiais metais gautų pajamų ir apskaičiuotų mokesčių deklaracijas, dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galėjo paskirti paramos gavėjams - įvairioms organizacijoms, politinėms partijoms, įstaigoms.
Statistika rodo, kad nemažai mūsų rajono gyventojų pasinaudoja valstybės jiems suteikta galimybe ir skiria lėšų tiems, kuriems, jų nuomone, labiausiai reikia papildomų pinigų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais GPM deklaracijas pateikė beveik 27 tūkst. mūsų rajono gyventojų.
Mokesčių inspekcija apskaičiavo jiems grąžintiną sumą - 5,09 mln. eurų.
Pagal Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų prašymus, už 2021 m. mokestinį laikotarpį paramai skiriama GPM dalis sudarė per 353 tūkst. eurų.
Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai
Bloga naujiena paramos gavėjams - tai, kad, pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, gerokai sutrumpės paramos laukiančiųjų sąrašas, ją galėsime suteikti tik nevyriausybinėms organizacijoms.
Praėjusių metų birželį buvo priimtas LR Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, kuris įsigalios po mažiau nei dvejų metų - 2025 m. sausio 1 d.
Juo nustatyta, kad paramos dalyko - iki 1,2 proc.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, komentuodama Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, akcentavo: nuo 2025 m. lėšas, atitinkančias iki 1,2 proc. GPM dalį, galės gauti jau minėtos NVO, be to, Juridinių asmenų registre joms turi būti suteikta žyma „nevyriausybinė organizacija“.
Taip pat teisė į GPM dalies paramą po 2025 m. sausio 1 d. Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai, kaip ir šiuo metu, galės gauti lėšas, atitinkančias nuolatinių šalies gyventojų paskirtą iki 0,6 proc. GPM dalį.
Tokios pat paramos galės tikėtis politinės partijos, kurios yra įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedūra.
„Ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokymo įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų bendrijos bei kitos organizacijos neteks teisės kaip paramą gauti lėšas, atitinkančias iki 1,2 proc. GPM dalį“, - apie pokyčius nuo 2025 m. sausio informavo R.
Jei GPM deklaruojantys ir paramą skiriantys asmenys neįsidėmės, nuo kada paramą reikia nukreipti kitiems gavėjams, jų aukojamos lėšos liks valstybės biudžete.
Paramos įtaka švietimo įstaigoms
Tarp didžiausių dabartinių paramos gavėjų net pusė - švietimo įstaigos.
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija pernai lapkritį sulaukė beveik 4,5 tūkst. eurų paramos - tiek skyrė GPM dalį mokyklai paaukoję asmenys.
Direktorė Asta Žukauskienė „Santarvei“ sakė, kad kasmet mokyklos tarybai pateikiama detali ataskaita, kur išleisti paramos pinigai.
Už gautas lėšas pernai atlikti vasaros remonto darbai, įsigyta kėdžių geografijos kabinetui, kitų baldų, elektros prekių, knygų gimnazijos bibliotekai.
„Nemanau, kad tai teisingas sprendimas - atimti iš švietimo įstaigų šias lėšas.
Suprantu, kad reikia skatinti NVO plėtrą, bet nė viena mokykla ar darželis kol kas nėra valstybės ar savivaldybės finansuojami taip, kaip reikia.
Mažeikių lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Janina Karpinskienė taip pat apgailestavo, kad ugdymo įstaigos neteks GPM dalies paramos.
Pernai gauta per 3,3 tūkst. eurų.
„Tai buvo galimybė įsigyti reikiamos įrangos, atnaujinti ugdymo metodiką, įrengti ką nors reikalingo vaikams.
Didžiąja dalimi tai buvo mūsų pačių - darbuotojų ir vaikų tėvelių - paskirtos lėšos, už kurias dėkojome ir apie kurių panaudojimą kalbėjome su mūsų bendruomene“, - kalbėjo direktorė.
Parama sveikatos priežiūros įstaigoms
Regioninės Mažeikių ligoninės, kuri pernai sulaukė 7,7 tūkst. eurų.
„Pirkome specialios aprangos, avalynės.
Būna, kad prireikia, pavyzdžiui, stalinės lempos.
Nupirkome televizorių, galima sakyti, pasirūpinome ligoniais.
Žinoma, jei šie pokyčiai mus palies, medicinos paslaugų kokybė jokiu būdu nenukentės, ne tam buvo skiriamos gyventojų paramos lėšos.
Kad ES parama būtų nauda ūkiui, o ne kamuojantys įsipareigojimai
Tiesioginės išmokos ūkininkams: pokyčiai ir ribojimai
Seimo Kaimo reikalų komitetas ragina nustatyti 150 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų ūkininkams lubas nuo kitų metų pradžios.
Komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas BNS sakė, jog toks sprendimas leistų labiau paremti smulkius ir vidutinius ūkininkus, žemdirbiai galėtų pasiruošti ateičiai, kai visoje ES gali būti pritaikytos tiesioginių išmokų lubos.
Jo duomenimis, per dvejus metus toks pasiūlymą iš stambiausių ūkininkų atimtų apie 1 mln. eurų tiesioginių išmokų.
Šios lėšos per tas pačias išmokas būtų perskirstytos smulkiems ir vidutiniams ūkiams.
Anot A. Stančiko, komitetas siūlo, kad „lubos“ būtų taikomos visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso tam pačiam savininkui.
Mažės išmokos
Žvelgiant kiek atgal, iki šio pasiūlymo politiniuose kuluaruose buvo laužomos ietys, kaip mažinti tiesiogines išmokas didžiausiems žemvaldžiams.
Metodiką iki rugpjūčio 1 d. reikia pateikti Europos Komisijai.
Kol kas aišku, kad jos bus mažinamos 150 tūkst. ir daugiau eurų per metus gaunančioms bendrovėms ir fiziniams asmenimis.
Tokių šalyje yra 27. Tiksliau 26 bendrovės ir vienas fizinis asmuo - Ramūnas Karbauskis.
Esminis momentas buvo - ar taikyti vadinamąjį įmonių susietumą.
Jei jis būtų taikomas, tai išmokos būtų mažinamos sudėjus visas gaunamas tiesiogines išmokas.
Tai reikštų, kad vien „Auga Group“ per metus prarastų per 1,87 mln. eurų.
Jei susietumas netaikomas (kol kas priimtas būtent šis pasiūlymas), praradimai kur kas mažesni, nes bustiesiog paskaičiuota, kiek ribą viršija atskiros įmonės.
R. Karbauskis, kaip ūkininkas, netektų kiek daugiau nei 45 tūkst. eurų.
Tačiau šiame sąraše yra „Agrokoncerno" valdomų bendrovių: „Draugas" - nustatytą ribą viršija 25 tūkst. eurų.
„Žvirblonių" ribą viršijo beveik 14 tūkst. eurų.
„Tai tiesiog politikavimas, kai taikomasi į vieną ūkininką, kuris dabar politikas.
Žemės ūkio įmones reikėtų iš vis nustoti demonizuoti, nes, jei žiūrėsime į statistiką, 5 didžiausio Lietuvos žemės ūkio įmonės dirba 3 proc. žemės ir jas norima sunaikinti.
Parodykite man kitą sektorių, kuriame 5 didžiausios įmonės užimtų 3 proc. rinkos", - piktinas Kęstutis Juščius, „Auga Group“ vadovas.
Verslininkas sako, kad ir dabar kai kuriais atvejais smulkūs ūkiai už hektarą gauna iki 80 proc. daugiau paramos nei didieji.
Be to, verslininko turimais duomenimis, per paskutinius keliolika metų bendrovės plotų praktiškai nedidino.
Stambėjo tik ūkininkų ūkiai.
Siekdamos paskirstyti paramą mažesniems ūkininkams, valstybės narės gali skirti iki 30 proc. savo nacionalinio tiesioginių išmokų biudžeto išmokai už pirmuosius hektarus.
Lietuvos atveju, pirmieji hektarai, tai plotas iki 30 ha.
Dešimt valstybių narių nusprendė pasirinkti pirmųjų hektarų paramos schemą (Belgija - Valonijos regionas, Bulgarija, Vokietija, Prancūzija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Jungtinė Karalystė - Velsas, Portugalija - nuo 2017 m.).
Išmokos dydis už hektarą kiekvienoje šalyje skiriasi (2015 m. jis svyravo nuo 25 Eur Prancūzijoje iki 127 Eur Belgijoje).
Lietuvoje pirmųjų hektarų paramos schemai skirta 15 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos, išmokos dydis 2015 m. buvo 49 Eur/ha, o 2018 m. numatomas 56 Eur/ha.
Bendrovių vadovai supranta, kad po kelių metų parama bus sumažinta iki 100 ar net 60 tūkst. eurų ir anksčiau ar vėliau bus taikomas susietumo kriterijus, tad jie vargu ar galės gauti struktūrinę paramą ir naujus traktorius bei kombainus.
Tuomet juos tektų pirkti be ES paramos.
„Nežinau, kaip šie pokyčiai mane pasieks.
Nesidomiu ir net neplanuoju domėtis, todėl neturiu nuomonės tai gerai, ar blogai.
Tiesiog laikysiuosi nutarimų, kurie bus priimti.
Aš nusišalinęs nuo šitų dalykų", - sako Ramūnas Karbauskis ir tikina, kad neskaičiavo, kaip išmokų mažinimas palies „Agrokoncerną" ir jį patį.
Pasak politiko, tai būtų paprasčiausiai neetiška, todėl jis sąmoningai savo atribojo nuo žemės ūkio klausimų.
Bendrovių atstovus tokia politika piktina „Smulkūs ūkiai jau ir taip privilegijuoti.
Už pirmuosius hektarus jie gauna kur kas didesnes išmokas.
64 proc. struktūrinės paramos skiriama būtent jiems.
Turi įvairias lengvatas, vienkartines išmokas.
Smulkiam ir vidutiniam ūkiui teikiama daugybė lengvatų, nors jie visada skundžiasi“, - skaičiuoja Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.
Jis sako, kad įmonių susiejimui jie nepritaria ir siūlo išmokas virš 150 tūkst. eurų tik sumažinti, o ne pilnai atimti.
Be to, iš išmokų sumos siūloma išbraukti išlaidas darbo užmokesčiui, žemės nuomai.
Tačiau tam Seimo kaimo reikalų komitete nebuvo pritarta.
„Tiesioginės išmokos skirtos palaikyti ūkių pajamas.
Kas valdo tų ūkių akcijas ir pajus ne taip svarbu“, - sako J. Sviderskis ir tikina, kad nesąžininga, kai staiga pradedamas riboti verslas, kuris buvo sukurtas legaliai, pagal tuo metu galiojančius įstatymus.
Rasa Melnikienės, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė, sako, kad nuo 2010 m., kai prasidėjo greitas ūkių stambėjimas jie mėgino kreiptis į politikus, kad būtų priimti atitinkami sprendimai ir šis procesas būtų stabdomas.
„Šio proceso priežastis paprasta - ES nustatytas išmokų modelis, kai mokama už hektarus.
Tai sukėlė grandininę reakciją ir ūkiai sparčiai stambėjo.
Nuo 2014 m. išmokų sistema pakeista ir matome, kad stiprėja smulkūs bei vidutiniai ūkiai“, - aiškina R. Melnikienė
Jei išmokos bus mažinamos netaikant susietumo, ūkių pajamos sumažės, tačiau tai nebus katastrofa.
Tačiau J. Sviderskis sako, kad iki tol reikia sulyginti ES paramą Lietuvoje ir likusioje Europoje.
„Mes keletą metų kol kas tik maitinami pažadais,“ - teigia J. Sviderskis.
Kiek mažės „Auga Group“ pajamos jos vadovas dar neskaičiavo.
„Išmokos ir parama jau dabar diferencijuota.
Didžiausia atitenka smulkiesiems, kurie visuomenei ir ekonomikai neduoda praktiškai nieko.
Tai tiesiog politikavimas, niekas neskaičiuoja, kokią naudą atneša vieni ar kiti ūkiai.
Tiesiog norima atimti ir padalinti.
Šalys, kuriose dideli ūkiai išlikę istoriškai - Vokietija, Čekija - kovoja, kad šiems ūkiams parama nebūtų mažinama, nes ekonomikoje jie reikšmingi", - dėlioja K. Juščius ir sako, kad jei šiandien iš stambiųjų ūkių būtų atimta visa parama, tai neišgelbėtų smulkiųjų.
Pastariesiems išmokos padidėtų keliolika eurų už hektarą maždaug 13 proc.
Tiek žemės dirba bendrovės.
Tačiau jos sukuria apie 30 proc. visos mūsų žemės ūkyje pagaminamos žaliavos.
EK kartu su Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu po 2020 metų pasiūlė vienam ūkiui taikyti 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų lubas.
Tačiau kol kas nėra aišku, ar jos būtų taikomos visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso tam pačiam savininkui.
Praėjusią savaitę žemės ūkio ministras Giedrius Surplys BNS sakė, kad ministerija norėtų nustatyti, jog 150 tūkst. eurų peržengusios tiesioginės išmokos būtų mažinamos 10 proc.
Jis teigė, kad ministerija galutinį sprendimą priims pasitarusi su ūkininkais ir Seimo nariais.
Stambieji žaidėjai nekomentuoja EK siūlymo
Žemės ūkio ministras pridūrė, kad pritaria EK siūlymui nuo 2021 metų įvesti 100 tūkst. eurų lubas.
Socialinio būsto duomenys Lietuvoje
Rinkinyje pateikiami socialinio būsto duomenys Lietuvoje nuo 1990m.
- Lentelėje pateikiama informacija apie būstus Lietuvoje, kada nors atlikusius socialinio būsto funkciją. Lentelės objektas - vienas būstas. Nurodomos būsto charakteristikos (plotas, kambarių skaičius, būsena duomenų atnaujinimo metu, pirmo ir paskutinio apgyvendinimo datos) bei vietos duomenys (gyvenvietė, savivaldybė, koordinatės pagal LKS ir WGS koordinačių sistemas). Duomenys jungiami su lentele "Socialinio ir savivaldybės būsto nuomos duomenys" pagal lauką "busto_id".
- Lentelėje pateikiami socialinio ir savivaldybės būsto nuomos istorijos duomenys Lietuvos savivaldybėse nuo XXa. pabaigos. Lentelės objektas - vieno socialinio arba savivaldybės būsto statusas (nuomojamas, laisvas, rezervuotas, parduotas ir kt.) tam tikru laiko intervalu. Lentelėje pateikiami būsto statuso duomenys (būsena, būsenos pradžia ir pabaiga, būsto charakteristikos, vietovė) bei informacija apie nuomą: sutarties dėl nuomos pasirašymo metai, būsto nuomos kainos savivaldybėje ataskaitiniais metais 25%, 50% ir 75% kvantiliai bei požymis, ar būste gyvena asmuo iš socialinio būsto eilės sąrašo. Duomenų naudotojams primename, jog kvantilis nurodo reikšmę, už kurią x dalis duomenų yra mažesni arba lygūs.
- Lentelėje pateikiami socialinį būstą gaunančių asmenų ar šeimų bendrosios charakteristikos nuo 2000m. Įrašas lentelėje nurodo vieną asmenį ar šeimą, tais metais pasirašiusius socialinio būsto nuomos sutartį.
- Lentelėje pateikiami prašymų gauti socialinį būstą arba būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nuo XXa. pabaigos. Lentelės objektas - vienas prašymas. Pateikiami duomenys apie prašymą (pateikimo laikas, kaip nurodyta socialinio būsto įstatyme, prašymo būsena duomenų atnaujinimo metu, pagal įstatymą apibrėžta būsto grupė, į kurią pretenduoja prašymą teikęs asmuo, bei prašymo pagerinti būstą priežastis) ir jį teikusį asmenį (gyvenamoji savivaldybėje bei duomenys apie turimą būstą).
- Lentelėje pateikiami sprendimai suteikti socialinį būstą prašymą dėl jo teikusiems asmenims. Pateikiami duomenys apie sprendimą: data, sprendimą priėmusi savivaldybė. Jeigu asmuo arba šeima, kaip numatyta socialinio būsto įstatyme, netenka teisės į socialinį būstą, tuomet nurodoma sprendimo išbraukti asmenį data, priežastis ir išbraukimo data. Taip pat pateikiami duomenys apie asmens, įrašyto į būsto laukiančiųjų sąrašą, eilės numeris duomenų atnaujinimo metu bei nurodomas jo eilės numeris tuo metu, kai jam buvo paskirtas socialinis būstas, ir įsikraustymo į pirmąjį socialinį būstą data.
tags: #valstybinius #sklypus #gavusiu #asmenu #sarasas