Šiame straipsnyje aptariami turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu terminai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką.
Teorinis Vykdymo Proceso Aspektas
Vykdymo procesas yra esminė teisinės sistemos dalis, užtikrinanti teismo sprendimų įgyvendinimą. Jame dalyvauja įvairūs subjektai, įskaitant teismą, antstolį, išieškotoją ir skolininką. Kiekvienas iš jų turi teises ir pareigas, kurių tinkamas įgyvendinimas yra būtinas teisingam vykdymo procesui.
Antstolio Procesinių Veiksmų Apskundimas
Vykdymo procese pažeistų teisių gynimo būdų yra keletas, vienas iš jų - antstolio procesinių veiksmų apskundimas. Tai leidžia užtikrinti, kad antstolis veiktų teisėtai ir nepažeistų asmenų teisių.
Turto Pardavimo Iš Varžytynių Akto Teisėtumo Ginčijimas
Svarbus aspektas yra turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo ginčijimas. Ši procedūra leidžia užtikrinti, kad varžytynės būtų vykdomos skaidriai ir sąžiningai, o pažeistos teisės būtų apgintos.
Jei manote, kad antstolio organizuojamose varžytinėse parduoto jūsų nekilnojamo turto kaina neatitinka rinkos kainos, tuomet būtinas turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu.
Varžytinių aktas gali būti panaikintas tik pateikus teismui ieškinį.
Dažniausi atvejai, kai būtinas turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu:
- Jei manote, kad varžytinėse parduoto nekilnojamo turto kaina neatitinka rinkos kainos.
- Išsamus konsultavimas apie būtinų įrodymų teismui pateikimą ir teisminį procesą.
- Profesionalaus ieškinio parengimas ir pateikimas teismui.
Viena iš skolininko teisių yra iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo surastą pirkėją - natūralu, kad turtas tokiu būdu gali būti parduotas už didesnę kainą, nei jį parduodant iš varžytinių.
Pradinė turto kaina pirmosiose varžytynėse nustatoma 80 proc., o šioms neįvykus antrosiose - 60 proc. įvertinto turto kainos.
Antstoliui turtą pardavus iš varžytynių surašomas turto pardavimo iš varžytynių aktas - pagrindas kuriuo nuosavybės teisė į turtą pereina didžiausią kainą varžytinėse pasiūliusiam dalyviui.
Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi (esminė) parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija.
Skolininkas, gindamas savo interesus dėl parduoto turto, teisme gali ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Galioja 1 metų senaties terminas.
Pagrindas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės.
Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikomas pagrindu pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu vienareikšmiškai reglamentuota nėra, tai yra vertinamasis kriterijus.
CPK 602 straipsnis reglamentuoja turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus:
- Jeigu turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimas iš varžytynių arba turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
- Reikalavimams dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių akto arba turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas.
- Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo šioje dalyje nurodyto akto surašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra procesinio varžytynių veiksmo protokolo, tai nėra ir šių veiksmų atlikimo metu patikimai ir procesine tvarka užfiksuotų duomenų apie varžytynių eigą, užsiregistravusius asmenis, neatvykusius dalyvius, taip pat įrodymo apie tai, kad varžytynės apskritai vyko.
Jeigu varžytynių protokolas nesurašytas, tai CPK 714 straipsnio pažeidimas, sprendžiant pagal CPK 702 ir 725 straipsnius dėl turto perdavimo akto tvirtinimo, yra esminis.
Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus.
Praktiniai Aspektai ir Teismų Praktika
Praktikoje dažnai kyla problemų, susijusių su vykdymo proceso šalių teisių gynimu, antstolio procesiniais veiksmais ir turto pardavimu iš elektroninių varžytynių.
Teisinio Reglamentavimo Spragų Įžvalgos
Teisinio reglamentavimo spragos praktiniu aspektu gali lemti sunkumus ginant teises vykdymo procese. Svarbu identifikuoti šias spragas ir ieškoti būdų, kaip jas pašalinti.
Turto Pardavimo Iš Elektroninių Varžytynių Problemiškumo Vertinimas
Elektroninės varžytynės, nors ir patogus būdas parduoti turtą, gali kelti tam tikrų problemų, susijusių su skaidrumu, konkurencija ir dalyvių sąžiningumu. Šių problemų įvertinimas yra būtinas siekiant užtikrinti teisingą vykdymo procesą.
Pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį, reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo akto surašymo dienos, išskyrus atvejus, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad antstolio teisė disponuoti svetimu turtu turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu. Teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.
Nagrinėjant turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Ar nebuvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės.
- Ar antstolis veikė teisėtai ir neviršijo savo kompetencijos.
- Ar varžytynės buvo vykdomos skaidriai ir sąžiningai.
- Ar nebuvo pažeistos ĮBĮ nuostatos.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2A-145-196/2016 (S) ieškovė UAB „Aksa holdingas“ prašė panaikinti antstolės sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Ieškovė teigė, kad aktas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies bei 34-35 straipsnių imperatyvias nuostatas, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismas atmetė ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Šioje byloje Kauno apygardos teismas nustatė, kad buvusios BIĮ „Gilaba“ kreditorės AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. nereiškė reikalavimo ir jokių pretenzijų dėl ginčijamo 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto. Teismas pažymėjo, kad naujasis kreditorius, įstojęs į bankroto bylą vietoj ankstesnio kreditoriaus, yra ribojamas tomis teisėmis, kurias turėjo ankstesnis kreditorius.
Kitas pavyzdys, civilinė byla kurioje ieškovė UAB „Domus estate“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo varžytynes ir jų rezultatus, kurių metu UAB „Gaudesta“ pripažinta varžytynių laimėtoja. Taip pat prašoma pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą ir taikyti restituciją, grąžinant turtą BUAB „VIPC Klaipėda“ ir sumokėtą kainą UAB „Gaudesta“.
Ieškovė UAB „Domus estate“ nurodė esanti atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje užtikrintas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Ieškovės teigimu, varžytynės buvo neteisėtos dėl imperatyviųjų teisės normų ir viešojo intereso pažeidimo, todėl jos pripažintinos negaliojančiomis ab initio (liet. nuo pradžios).
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog varžytynėse buvo parduotos valstybinės žemės sklypų nuomos teisės.
Teismas nustatė, kad varžytynių vykdymo metu atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ turėjo žemės sklypų nuomos teises, žemės sklypų nuomos sutartys nebuvo nutrauktos. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovė visiškai pagrįstai nurodė dėl turimų žemės sklypų nuomos teisių informacijoje apie varžytynes, nes nuomos teisės bet kokiu atveju turi būti perleistos (naujajam) statinių savininkui pagal įstatymą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ turto varžytynėse nebuvo parduodamos valstybinės žemės sklypų nuomos teisės.
- Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius.
- Be išankstinio nuomotojo sutikimo apskritai draudžiama perleisti nuomos teisę.
Restitucija taikoma, kai turtas gautas neteisėtai arba per klaidą. Taip pat ji taikoma nutraukus sutartį arba panaikinus dovanojimą.
Civiliniame kodekse (CK) nustatyti restitucijos taikymo pagrindai apima:
- Sandorio negaliojimas (CK 1.80 str.)
- Be pagrindo įgyto turto grąžinimas (CK 6.237 str.)
- Sutarties nutraukimas (CK 6.222 str.)
- Dovanojimo panaikinimas (CK 6.472 str.)
Teismas gali netaikyti restitucijos išimtiniais atvejais (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.148 straipsnis).
Svarbu atskirti restituciją nuo vindikacijos. Restitucija yra prievolinis teisinis gynybos būdas, o vindikacija - daiktinis.
Apibendrinant, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus teisinio įvertinimo ir tinkamo įrodymų pateikimo teismui. Svarbu atsižvelgti į ieškinio senaties terminus, teismų praktiką ir kitus reikšmingus aspektus, siekiant užtikrinti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teismo nutartis
Esminiai faktai
Teismo sprendimas
Civilinė byla Nr. e2A-145-196/2016 (S) Ieškovė prašė panaikinti turto pardavimo aktą dėl ĮBĮ pažeidimų. Ieškinys atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Civilinė byla Nr. e2A-145-196/2016 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01151-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 3.4.2.5; 3.5.1.2
Taigi UAB „VESPILA“ per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su IĮ „Gilaba“ vadovu G. L.. Prieš iškeliant IĮ „Gilaba“ bankroto bylą, G. L. perleido jam priklausantį turtą į susijusią įmonę UAB „VESPILA“, taip siekdamas išvengti išieškojimo iš šio turto pagal IĮ „Gilaba“ prievoles. Be to, turto perleidimas buvo padarytas pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, 34-35 straipsnių imperatyvias nuostatas. Šalių tarpusavio ryšiai ir bendro verslo vykdymas patvirtinta, jog UAB „VESPILA“ taip pat turėjo būti žinoma, jog IĮ „Gilaba“ yra nemoki, o G. L., perleisdamas turtą susijusiai įmonei, siekia išvengti atsiskaitymo su IĮ „Gilaba“ kreditoriais. Abejonių sandorio šalių sąžiningumu kelia ir tai, kad gamybinės patalpos buvo parduotos už mažą kainą - 148 000 Lt, kai, VĮ Registrų centro duomenimis, atlikus masinį turto vertinimą ir praėjus 3 metams po sandorio sudarymo, vidutinė turto rinkos vertė yra apie 198 000 Lt. Tikėtina, kad šio turto vertė ginčo sandorio sudarymo metu galėjo būti kur kas didesnė.
Ieškovė papildomai paaiškino, jog sudarant ginčijamą sandorį ir notarui jį tvirtinant, galiojančiame CPK 602 straipsnyje nebuvo numatytas vienų metų senaties terminas sandoriui ginčyti, ši nuostata įsigaliojo tik 2011 metų spalio 1 dieną 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 pagrindu, todėl ieškinio senaties terminas, jos nuomone, netaikytinas. Ieškovė akcentavo, kad patenkinus ieškinį bus padidintos kreditorių galimybės patenkinti finansinius reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės.
Teismas nustatė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi Nr. 27 pagal kreditorės AB „Swedbank“ 2008 m. gruodžio 5 d. pirminį prašymą areštavo G. L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatą, esantį Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, ir kitą G. L. nuosavybės teise priklausantį turtą. Kreditorė AB „Swedbank“ kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu priimti nutartį parduoti nurodytą gamybinį pastatą iš varžytynių. Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi Nr. 23 nutarta parduoti iš varžytynių G. L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatą, esantį Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, įkeistą AB „Swedbank“ hipotekos lakštu, kodas 11120070000372, siekiant užtikrinti suteiktos paskolos grąžinimą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. 23 paliko nepakeistą. Antstolė S. K. 2009 m. gegužės 28 d. patvarkymu priėmė išieškotojos AB „Swedbank“ pateiktą vykdyti 2009 m. balandžio 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą nutartį Nr. 23 dėl 671 735,96 Lt išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai. Po atliktų varžytynių procedūrų 2011 m. kovo 3 d. buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo antstolė S. K. pardavė UAB „VESPILA“ ginčo turtą už 145 000 Lt sumą. Atskaičius vykdymo išlaidas išieškotojai AB „Swedbank“ buvo pervesta už parduotą turtą 142 306,93 Lt (vykdomoji byla Nr. 56-199/2009, b. l. 1-5, 17-20, 68, 69-70, 76). Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015) iškėlė IĮ „Gilaba“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtino BIĮ „Gilaba“ kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, kurio suma 183 151,57 Lt, 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės AB „Swedbank“ finansinį reikalavimą, kurio suma 5 623 579,53 Lt, BIĮ „Gilaba“ bankroto byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1778-259/2014). 2014 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimų perleidimo sutarties Nr. ST-14-7965 pagrindu AB „Swedbank“ bendrai 5 323 579,53 Lt sumai ir UAB „Swedbank lizingas“ bendrai 183 151,57 Lt sumai su teise reikalauti 3 785 947,33 Lt nuostolių atlyginimo savo finansinius reikalavimus perleido UAB „Aksa holdingas“. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas IĮ „Gilaba“ bankroto byloje buvo padidintas 3 602 795,76 Lt suma, kreditorės AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas padidintas 300 000,00 Lt suma ir minėtos reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu įtraukta į BIĮ „Gilaba“ kreditorių sąrašą UAB „Aksa holdingas“ su 9 109 526,86 Lt finansiniu reikalavimu, o AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išbraukti iš BIĮ „Gilaba“ kreditorių sąrašo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015).
Teismas nustatė, kad buvusios BIĮ „Gilaba“ kreditorės AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. nereiškė reikalavimo ir jokių pretenzijų dėl šioje byloje ginčijamo 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kuriuo antstolė S. K. pardavė UAB „VESPILA“ G. L. turtą už 145 000 Lt sumą. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovės UAB „VESPILA“ pozicija byloje, kad bankrutavusios bendrovės naujajam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo į bylą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę galimi ir privalomi pradiniam kreditoriui. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad naujasis kreditorius, įstojęs į bankroto bylą vietoj ankstesnio kreditoriaus, yra ribojamas tomis teisėmis, kurias turėjo ankstesnis kreditorius. Šią teismų praktiką, anot teismo, patvirtina ir bendrasis teisės principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet). Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas (CPK 602 straipsnio 3 dalis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl turto pardavimo akto ieškovės nurodomu pagrindu galėjo būti pareiškiamas per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo turto pardavimo akto sudarymo dienos, t. y. iki 2012 m. kovo 4 d. Teismas akcentavo, kad šia teise pradiniai kreditoriai, perleidę savo finansinius reikalavimus bankroto byloje, nepasinaudojo. Teismas atkreipė dėmesį į CK 1.128 straipsnio nuostatas, pagal kurias prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.
Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti advokato Karolio Rugio komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas asmenine ar oficialia teisine konustacija, išvada.
tags: #varzytinio #akta #pripazinti #negaliojanciu #terminas