Varžytyninis turtas: transporto priemonių ir nekilnojamojo turto apibrėžimas ir įsigijimo ypatumai

Varžytynės yra ir visada buvo itin specifinis turto įgijimo būdas: tai priverstinai, prieš savininko valią, parduodamas turtas. Ypač apdairiam reikia būti perkant gyvenamąjį būstą, nes drauge su juo gresia įgyti ir aibę problemų.

Elektroninės varžytynės: galimybė įsigyti turtą už mažesnę kainą

E. varžytynių ir aukcionų sistema leidžia gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių ir nemokumo administratorių vykdomose elektroninėse varžytynėse ir valstybės bei savivaldybių, kitų įmonių bei įstaigų turto pardavimo elektroniniuose aukcionuose. Besinaudojantys sukurtomis elektroninėmis paslaugomis gali aktyviai dalyvauti varžytynėse bei aukcionuose patirdami mažiausias sąnaudas.

Aktyviausi e. varžytynių vykdytojai yra antstoliai ir nemokumo administratoriai, kurie, pasinaudodami Registrų centro tvarkoma platforma, gali greitai ir nesudėtingai realizuoti bankrutuojančių ar įsipareigojimų nevykdančių įmonių bei gyventojų turtą, o už jį gautas lėšas grąžinti kreditoriams.

Tačiau pastaruoju metu vis aktyviau sistemos galimybes atranda įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos, internetinėmis priemonėmis parduodančios įvairų nenaudojamą turtą.

Įprastai e.varžytynių portale yra parduodamas skolininkų turtas, kad vėliau jų savininkai padengtų susidariusias skolas. Pavyzdžiui, jei bendrovė bankrutuoja ir nesumoka paskirtų mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ar „Sodrai“, tai irgi gali būti priežastis, kada antstoliai pasibels į jūsų duris ir paims turtą parduoti.

Tiesa, aukciono būdu varžytynėse dažnai parduodamas ir valstybinių įstaigų, savivaldybių jau nenaudojamas turtas, tarkime, automobiliai ar nekilnojamojo turto objektai, kompiuterinė technika, baldai.

Reikėtų įsidėmėti ir tai, kad įprastai aukcionuose dalyvauja bent keli asmenys, todėl pradinė pardavimo kaina gali išaugti ir netgi pralenkti rinkoje esančias kainas.

Institucijų susidomėjimas e.varžytynėmis

Nuotolinių aukcionų platformą atrandančios institucijos džiaugiasi augančiu susidomėjimu ir galimybe lengvai realizuoti nereikalingą turtą, kurį kartais pavyksta parduoti net keliskart brangiau nei tikėtasi.

„Pastebime, kad minėtų institucijų aukcionai neretai sulaukia ypatingo pirkėjų dėmesio. Štai vasario pabaigoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizuotas aukcionas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus - 185 užsiregistravę dalyviai varžėsi dėl keturračio motociklo. Didelis dalyvių skaičius paprastai garantuoja, kad turtas bus parduotas už gerokai didesnę nei pradinė kaina. Taip nutiko ir šiuo atveju. Už minėtą keturratį motociklą buvo pasiūlyta net septynis kartus didesnė kaina - pradinė transporto priemonės pardavimo kaina buvo 1 tūkst. eurų, o galutinė pardavimo - net 7 tūkst. eurų“, - kalba Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas Saulius Grudzinskas.

Iki tol e. aukcione užsiregistravusių dalyvių rekordas priklausė Turto bankui - praėjusių metų rudenį vykusiame aukcione, kuriame buvo pardavinėjamas Klaipėdoje esantis garažas, dalyvavo 158 dalyviai. Tuomet pradinė objekto kaina pakilo 4,5 karto iki beveik 11 tūkst. eurų.

S. Grudzinsko teigimu, paprastai antstolių, nemokumo administratorių, savivaldybių, Turto banko ir kitų institucijų skelbiamuose e. aukcionuose ir e. varžytynėse užsiregistruoja iki 5 dalyvių, tačiau nuo praėjusių metų vidurio aukcionus Registrų centro administruojamoje sistemoje skelbiančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos parduodamas turtas sulaukia nemenko pirkėjų susidomėjimo.

„Daugiausiai pirkėjų susidomėjimo sulaukė įstaigos organizuoti aukcionai, kuriuose buvo pardavinėjamos įvairios transporto priemonės: traktoriai, keturračiai motociklai, nebenaudojami lengvieji automobiliai.

Šiuose aukcionuose dėl parduodamų transporto priemonių varžėsi nuo 50 iki 100 dalyvių, kurie besivaržydami galutinę objekto kainą kilstelėjo keliais kartais. Tai rodo, kad e. varžytynių ir aukcionų platforma yra naudinga turtą realizuojančioms įstaigoms ir patraukli įvairių laimikių ieškantiems pirkėjams“, - kalba Registrų centro atstovas S. Grudzinskas.

Kaip teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis, e. aukcionuose parduodamas jau susidėvėjęs ir neeksploatuojamas pasieniečių transportas.

„Prieš teikiant nebenaudojamas transporto priemones elektroniniam aukcionui nuo jų nuimami visi skiriamieji VSAT ženklai, žymėjimas, išmontuojami švyturėliai, sirenos, telemetrijos ir kita įranga.

Rekordinio susidomėjimo sulaukęs pasieniečių keturratis motociklas jau buvo susidėvėjęs, sugedęs, patruliuoti juo buvo nebeįmanoma, o privalomoji techninė apžiūra pasibaigusi. Tad svarbu ir naudinga, kad ši kaip ir kitos tokiuose aukcionuose parduodamos transporto priemonės randa naujus savininkus, o gautos lėšos papildo valstybės biudžetą“, - sako G. Mišutis.

Statistika ir apimtys

Varžytynių ir aukcionų internete paslaugą Registrų centras teikia nuo 2013 metų. Nuo elektroninės paslaugos sukūrimo įvyko apie 21,9 tūkst. varžytynių ir aukcionų, kuriuose turto parduota už maždaug 733 mln. eurų.

Vien tiek per 2021 metus įvyko per 2,5 tūkst. elektroninių aukcionų ir varžytynių, arba 12 proc. mažiau nei per 2020 metus. Per praėjusius metus e. varžytynėse ir aukcionuose parduota turto už daugiau nei 133 mln. eurų, iš jų 113 mln. eurų sudarė nekilnojamojo turto sandoriai.

Palyginti 2020-aisiais buvo parduota turto už 155 mln. eurų, o nekilnojamojo turto dalis sudarė daugiau nei 146 mln. eurų.

Įgyvendindamas įmonės viziją tapti Europos Sąjungos lydere, efektyviai ir inovatyviai tvarkančia valstybės informacinius išteklius ir jų pagrindu pažangias paslaugas teikiančia įmone, Registrų centras kartu su dar 5-iomis ES šalimis (Italija, Portugalija, Kroatija, Čekija ir Latvija) dalyvauja LEILA projekte, kurio tikslas - apjungti visas Europos Sąjungoje veikiančias teisminių aukcionų informacines sistemas. Tokiu būdu Registrų centro turima patirtis kuriant ir administruojant elektroninių varžytynių ir aukcionų sistemą Lietuvoje galės būti sėkmingai pritaikyta visos Europos Sąjungos mastu.

Kokių transporto priemonių galima įsigyti?

Šiuo metu e.varžytynių portale gyventojai gali surasti, kad Policijos departamentas parduoda dyzelinę, 2015 m. pagamintą ir policijos naudotą „Škoda Yeti“ transporto priemonę.

Visgi policijos atstovai atkreipia pirkėjų dėmesį, kad daugiau kaip 278 tūkst. kilometrų jau nuvažiavęs automobilis turi defektų - kėbulas pažeistas taškinės korozijos, reikalingas kėbulo dalių ir stabdžių remontas, be to, pastebėtas variklio dalies gedimas.

Nors „Škoda Yeti“ įsigijimo kaina siekė daugiau kaip 20 tūkst. eurų, dabar šio tarnybinio automobilio pradinė pardavimo kaina siekia vos 980 eurų.

Paviešintose nuotraukose galima matyti, kad automobilis vis dar nėra perdažytas, t.y. ant jo yra matomi visi su policija susiję lipdukai.

Tiesa, gyventojai turėtų nepamiršti, kad nusprendę dalyvauti šiame aukcione, turės susimokėti garantinį mokestį (jis būtų grąžinamas aukciono nelaimėtumėjus).

Visgi 50 eurų siekiantis registravimo mokestis pralaimėjimo atveju gyventojams nebūtų grąžinamas atgal.

Gyventojai taip pat turi galimybę įsigyti ir 2017 m. pagamintą policijos „Škoda Superb“ (įsigijimo kaina siekė beveik 36 tūkst. eurų) automobilį. Tiesa, ši transporto priemonė yra nevažiuojanti. Policijos atstovai teigia, kad „Škoda Superb“ automobiliui reikalingas kapitalinis remontas. Šiuo metu policijai priklausančio automobilio pradinė pardavimo kaina aukcione siekia kiek daugiau kaip 4 tūkst. eurų eurų. Tiesa, aukciono dalyviai, norėdami laimėti šį policijos automobilį, dar papildomai turės susimokėti 414 eurų garantinį įnašą, taip pat 50 eurų registravimo mokestį.

Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovai gyventojams siūlo įsigyti „Zil 130“ sunkiasvorę transporto priemonę, kurią naudojo ugniagesiai. „Zil 130“ transport priemonės pradinė pardavimo kaina aukcione siekia kiek daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Aukciono dalyviams papildomai taip pat reikėtų susimokėti 216 eurų siekiantį garantinį įnašą ir 60 eurų dydžio registravimo mokestį.

O štai akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ gyventojams siūlo įsigyti ne tik kroviniams vežti pritaikytą transporto priemonę, bet ir nenaudojamus lengvuosius automobilius. Pavyzdžiui, aukciono dalyviams siūloma įsigyti 2006 m. pagamintą „Honda CRV“ visureigio tipo automobilį. Jo pradinė pardavimo kaina aukcione siekia vos 300 eurų. Tačiau įmonės atstovai atkreipia dėmesį, kad šio automobilio kėbulo konstrukcija yra stipriai paveikta korozijos, taip pat sugedusi sankaba. „Stipriai girdėti ūžimas tiltų reduktoriuose, prarūdijusi išmetimo sistema. Įsigijimo metai 2006. Gali būti nepilnos komplektacijos“, - aprašyme nurodo bendrovės atstovai.

O štai kroviniams vežti pritaikytą transporto priemonę „Renault Master“ (pagaminimo metai 2012 m.) bendrovė „Kelių priežiūra“ parduoda už ne mažiau kaip 700 eurų. Visgi „Renault“ markės transporto priemonė turi trūkumų. „Įtrūkęs rėmas, nepraeina TA, kompresijos trūkumas, nesikuria. Įsigijimo metai 2012. Gali būti nepilnos komplektacijos“, - teigiama aprašyme.

E. varžytynių portale galime rasti ir daugiau transporto priemonių, kurias parduoda nebūtinai valstybinių įstaigų atstovai. Pavyzdžiui, gyventojams siūloma nusipirkti 2009 m. gamybos „BMW X6“ visureigį, ant kurio yra uždėti ir vardiniai valstybiniai numeriai.

Būstas už tūkstantį eurų: ar tai įmanoma?

Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad būsto kainoms pasiekus rekordines aukštumas, butas už kelis šimtus ar tūkstantį eurų gali atrodyti neįtikėtinai. Tačiau, pasirodo, Lietuvoje įmanoma įsigyti butą už tiek, kiek kainuoja geresnis telefonas ar naudotas automobilis. Tiesa, jeigu tik niekas nepasiūlo pirkti brangiau. Elektroninių varžytynių internetiniame puslapyje evarzytynes.lt galima rasti antstolių parduodamo, areštuoto nekilnojamojo turto (NT), kurio kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų. Pavyzdžiui, Plungės rajone, Milašaičių kaime yra parduodamas 2 kambarių butas (36 kv. m.) su 13 kv. m. ūkinio pastato dalimi. Pradinė šio turto pardavimo kaina - 540 eurų.

Rizikos ir problemos įsigyjant varžytyninį turtą

Tačiau mažesnę būsto kainą galima laikyti savotiška nuolaida, simboliniu atlygiu už galimus nemalonumus, gaišatį, išlaidas ir nervinę įtampą. Mat pirkinys gali sukelti nemažai rūpesčių.

„Pagrindinis dalykas, kurį reikėtų žinoti svarstant, ar verta įsigyti išvaržomo turto, yra tai, jog šis turtas parduodamas ne laisvoje rinkoje, o priverstinai, prieš žmogaus valią. Varžytynių dalyvis turi suprasti, kokį turtą perka ir su kokiomis rizikomis gali susidurti jį įsigijęs. Jis gali nusipirkti nekilnojamąjį turtą su gyventojais, kuriuos reikės iškraustyti, arba jei tai, tarkime, nebaigta statyba, jam gali tekti ateityje atlikti papildomą teisinę registraciją. Taip pat yra tikimybė, kad dėl įgyto būsto vėliau teks lankytis teismuose. Skolininkas gali nesutikti su pačiu turto pardavimu ir pateikti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, taip pat, netgi praėjus tam tikram laikui, skolininkas gali pareikšti, jog turtas iš varžytynių buvo parduotas nepagrįstai maža kaina, ir vėl pirkėjas bus priverstas eiti į teismus“, - dažnesnes problemas žurnale „Investuok“ vardijo antstolis Aleksandras Selezniovas.

Taigi neprognozuojamu dalyku gali tapti net pats buto įsigijimo faktas arba įsigijimo terminas.

Prieš perkant butą visais atvejais reikėtų pirmiausia nuvykti pas teismo antstolį susipažinti su jo turima pirmine informacija - dauguma galimų būsto pirkėjų taip ir daro.

Antstolis parodo turto vertinimo ataskaitą, suteikia kitos su areštuotu būstu susijusios informacijos: ar atlikta turto registracija, kokie taikomi apribojimai, ar sudarytos kokios nuomos sutartys, o gal objekte esama nebaigtų statybų. Jei bute tebegyvena žmonės - antstolis irgi informuoja.

Ar antstoliai viską žino?

Ar nutinka taip, kad kas nors svarbaus apie išvaržomą butą teismo antstoliui vis dėlto būna nežinoma?

„Be abejo, taip gali būti. Antstoliai gali nežinoti tokių faktų, kurių nėra viešuose registruose. Tarkime, asmuo, kurio butas areštuotas ir parduodamas iš varžytynių, yra leidęs tame bute gyventi kitiems asmenims, o susitarta su jais tik žodžiu, taigi informacijos, kad tuo turtu leista kažkam naudotis, nėra jokiuose viešuose registruose, - iškalbingą pavyzdį pateikė A. Selezniovas. - Jei asmuo nuperka tokį butą neapžiūrėjęs, jo laukia nemaloni staigmena ir problemos: paaiškėja, kad nuosavybė gyvenama, žmonės atsisako palikti patalpas, nes jie neva susitarę su buvusiu savininku. Vienintelis žingsnis teisėtam įgijėjui - kreiptis į teismą, kad tuos žmones iškeldintų.“

Štai kodėl antrasis būtinas žingsnis prieš apsisprendžiant, ar dalyvauti varžytynėse, yra nuvykti apžiūrėti paties išvaržomo buto. Jei bute gyvena žmonės, reikia pabendrauti su jais, pabandyti išsiaiškinti, kaip jie elgsis pardavus butą, ar ketina išsikelti. Tada gerokai lengviau apsispręsti, ar į tokį turtą apskritai verta investuoti.

Pašnekovo pastebėjimu, reikia tiesiog laiku susirinkti visą įmanomą informaciją. Kitų būdų iš anksto apsidrausti nuo galimo probleminio pirkinio nėra.

Vaikai - ne kliūtis iškeldinti

Vienas kebliausių atvejų įsigijus butą iš varžytynių - kai buvę savininkai atsisako išsikelti. Jei šeima dar turi ir nepilnamečių vaikų, tai gali tapti tikru pirkėjo košmaru: greitai apsigyventi įsigytame būste gali ir nepavykti. Nors tai gali atrodyti ne visai teisinga pirkėjo atžvilgiu, pačiam pirkėjui ir tenka imtis priemonių įnamiams iškeldinti. Tai gali trukti nenuspėjamą laikotarpį. Dėl sprendimo iškeldinti tektų kreiptis į teismą.

Vis dėlto įsigijus butą su įnamiais neteks laukti mažamečių pilnametystės. Jei yra mažų vaikų, priverstinis iškeldinimas iš išvaržyto būsto gali užtrukti, kol ieškoma palankių sąlygų jiems apgyvendinti - vis dėlto iškeldinimas vykdomas, nes laikoma, kad vaiko interesai negali būti svarbesni už kreditorių interesus.

„Nustačius, kad bute, į kurį nukreipiamas skolos išieškojimas, registruota mažamečių vaikų, įstatymas numato antstoliui pareigą informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą. Bet vaikai - ne kliūtis parduoti turtą. Informavus tarnybą, kad pardavus būstą vaikai gali likti be pastogės, įstatyme numatytos procedūros vykdomos toliau. Vyksta teismas, su sprendimu priverstinai iškeldinti pirkėjas kreipiasi į antstolį, o šis žmones iškeldina iš būsto“, - žurnalo „Investuok“ skaitytojams aiškino A. Selezniovas.

Kaip vyksta varžytynės?

Šiuo metu varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Gali dalyvauti asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą. Galima registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse. Be to, galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.

Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 7 tūkst. litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 tūkst. litų.

Skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją; jei į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios sumokama reikiama pinigų suma, varžytynės atšaukiamos.

Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 % rinkos kainos, antrosiose varžytynėse - 60 % rinkos kainos.

Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 % pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas.

Varžytynės laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvauja bent vienas pirkėjas.

Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale „E-varžytynės“.

Varžytynės trunka ne trumpiau kaip 7 paras. Atsižvelgiant į parduodamo turto vertę, pirmasis kainos padidinimas varžytynėse turi sudaryti ne mažiau kaip 5 %, 4 % arba 3 % pradinės pardavimo kainos. Paskui kiekvienas varžytynių dalyvis gali didinti kainą neribotą skaičių kartų.

Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Per 3 darbo dienas sumokėjus visą turto kainą antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą. Kai pirkėjas šį aktą pasirašo, jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Akto pasirašymas yra vienintelė procedūra, dėl kurios turtą įgijęs asmuo ar jo atstovas turi atvykti į antstolio kontorą.

Lietuvos elektroninių varžytynių statistika

tags: #varzytinis #turtas #transportas