Varžytynių Apskundimo Terminas Teismų Praktikoje

Turto realizavimas yra svarbus vykdymo proceso etapas, kuriame dalyvauja suinteresuoti asmenys: skolininkas, išieškotojas, antstolis ir tretieji asmenys. Jų poreikiai, siekiai ir viltys, susiję su turto realizavimu, gali kardinaliai skirtis. Šiandieninėje teisėtvarkoje svarbu nustatyti, kurio asmens interesai yra prioritetiniai ir kaip jie ginami Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Šiame kontekste, nagrinėjant vykdymo procesą, svarbų vaidmenį atlieka teismų praktika, ypač Aukščiausiojo Teismo, kuris nagrinėja daugybę bylų šiuo klausimu. Tai leidžia formuluoti hipotezes, kad problemos kyla dėl nepakankamo ar netinkamo teisinio reglamentavimo.

Magistro darbuose dėmesys koncentruojamas į turto realizavimo būdų įvairovę bei jų taikymo praktikoje kylančias problemas. Apklausos, atliktos tarp antstolių, parodė, kad tarp turto realizavimo būdų dominuoja varžytynės. Be to, nagrinėjami ir lyginami Lietuvos ir Lenkijos duomenys.

Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys: teoriniai temos aspektai, naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos galiojimo teisėtumas ir Aukščiausiojo Teismo praktikoje sutinkamos problemos. Taip pat nagrinėjamas turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės atribojimas nuo turto arešto turto realizavimo vykdymo procese.

Šioje dalyje apibūdinami turto realizavimo vykdymo procese būdai ir praktinės jų taikymo problemos, taip pat apžvelgiamos tolimesnės šių būdų teisinio reglamentavimo kaitos galimybės. Nagrinėjamas problemas atskleisti padėjo praktinės antstolių konsultacijos.

Svarbu pažymėti, kad daugelis šia tema rašytų straipsnių jau neturi praktinio pritaikymo, kadangi pasikeitus Civilinio proceso kodeksui (CPK), jie prarado savo aktualumą. Dėl to galima daryti pirmąsias analizes ir išvadas.

Šiame kontekste svarbu aptarti varžytynių apskundimo terminus ir praktinius aspektus, susijusius su šiuo procesu.

Teismo Sprendimų Vykdymo Sistemos Problemos

Teisinis sprendimas dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas. Teismo sprendimas turi būti skirtas asmeniniams interesams tenkinti. Todėl teismo sprendimo tikslas turi būti ne tik valstybės vardu deklaruoti pažeistas asmens teises, bet ir užtikrinti, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos būtų privalomai vykdomos.

Teisėjas, priimdamas ieškinį, kuriuo ieškovas reiškia savo materialinius teisinius reikalavimus atsakovui, turi atsižvelgti į realias galimybes ateityje realizuoti teismo sprendimu nustatytus privalomus paliepimus. Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vienintelis tikslas, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą.

Pažeistosios subjektinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t. Tad galima daryti išvadą, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu. Dažnai teismo pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.

Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja dvi priešingos nuomonės. Pirmoji nuomonė, kad vykdymo procesas yra sudedamoji civilinio proceso dalis ir reiškia proceso civilinėje byloje tęsinį. Šios nuomonės šalininkai, vykdymo procesą laiko savarankiška civilinio proceso stadija, mano jį turint būti reguliuojamą Civilinio proceso kodekso normų ir apibūdina kaip paskutinę bylos, iškeltos pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, stadiją, kai ieškovas pradeda valdyti jam teismo sprendimu priteistą turtą ar kitokį daiktą.

Ir iš tiesų daugelyje šalių vykdymo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodekso normos. Atskiri skyriai ar knygos yra skirti vykdymo proceso reglamentavimui, kaip antai Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse: Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje; JAV priverstinio teismo sprendimų vykdymą reguliuoja atskiri įstatymai, o ne Civilinio proceso kodeksai.

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Jeigu asmuo nevykdo šio įpareigojimo, tenka taikyti prievartą. Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais.

Vykdytini ne tik teismo sprendimai. Daugelyje šalių nurodyta, jog ir kitų institucijų sprendimai, pavyzdžiui, arbitražo sprendimai, notarų dokumentai, kai kurie administracinių institucijų sprendimai, vykdomi teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antai Lietuvoje vykdytinų dokumentų sąrašas gana išsamus ir konkretus. Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomasis dokumentų rūšis.

Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą iš tikrųjų pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrolė. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai. Būtent jie priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda vykdymo veiksmus.

Pasikeičia šalių procesinė padėtis, vykdant sprendimą. Buvęs ieškovas tampa išieškotoju, o buvęs atsakovas - skolininku. Abi šalys įgyja naujų procesinių teisių ir pareigų. Svarbu, kad CPK yra nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė, bei iš kurio negalima išieškoti. Tai palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau šis sąrašas nėra labai detalus ir jai nesivadovauti sąžiningumo principu, galima pažeisti skolininko interesus. Šiuo atveju labiau yra ginamos išieškotojo teisės, nes jis iki priverstinio vykdymo pradžios gali nurodyti antstoliui, kokį turtą areštuoti.

Šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti ar skolininkui priklausantis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, nes skirtingai nei bendrojoje dalinėje nuosavybėje joje nėra skolininko dalies konkretaus apibrėžtumo. Svarbu nustatyti šią nuosavybės dalį (idealiąją) ir koks turtas (realioji dalis) skolininkui priklauso.

Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, jog 9 proc. Lietuvos gyventojų yra buvę skolininkais ir asmeniškai buvo susidūrę su antstolių veikla. Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karušienės, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai.

Išieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turėtų išieškoti priteistą sumą. Išieškotojo pinigai už teismo sprendimo vykdymą bus pagrindinis antstolio pajamų šaltinis. Kyla pavojus, kad teismo antstolis faktiškai gali tapti išieškotojo atstovu vykdymo procese. Todėl labai svarbu griežtai proceso metu sureglamentuoti išieškotojo ir teismo antstolio procesinius santykius ir numatyti skolininko teisių garantijas.

Civilinio proceso kodekse gana aiškiai apibrėžtos išieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, taip pat numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nusišalinimus. Antstolis gali būti nusišalinęs esant nurodytiems pagrindams, kurie yra tokie patys kaip ir teisėjams. Antstolį gali nusišalinti skolininkas ir išieškotojas.

Išieškojimas iš fizinių asmenų sudaro didžiausią vykdomųjų bylų dalį. Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese. Vakarų valstybių teisėje laipsniškai buvo atsisakyta visiško skolininko turto paėmimo. Taip buvo nuspręsta todėl, kad žmonės, gaunantys darbo užmokestį, sudaro gyventojų (kartu ir skolininkų) daugumą.

Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad skolininko apsaugos mastas įstatymų leidyboje priklauso nuo bendros ekonominės padėties valstybėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje skolininkų teisių apsaugos sistemos atsiradimas siejamas su pasauline 1930 metų ekonomine krize. Su skolininko teisių apsaugos problema susijęs vykdymo ekonomiškumo principas. Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

Turto Realizavimo Būdai ir Praktinės Problemos

Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytynių paskelbimui. Šiuo klausimu domėtasi jau Tarpukario Lietuvoje. Analizuojant senuosius dokumentus, pastebime keletą įdomių faktų. Pirmiausia, kad tai buvo iš anksto vidaus reikalų ministro nustatytos dienos, ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Suinteresuoti asmenys galėjo iš anksto ruoštis varžytynėms, sekti nagrinėjamas bylas, domėtis realizuojamu turtu ir juose dalyvauti. Ar tai nebuvo progresyvu, ir ar tokiu būdu nebuvo praplėstas potencialių pirkėjų ratas? Dabar tokių keturių visuotinai žinomų varžytynių dienų nėra.

CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytynes terminas nėra siejamas su turto verte. Šiuos terminus nuo varžytynių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymu nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytynių terminas - dvidešimt dienų.

Turto realizavimas tai svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemonės. Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti. Pagal CPK.. str. areštuojant turtą skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.

Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Taip pat tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius.

Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo.

Turto realizavimas - svarbus turto realizavimo etapas. Nuo jame atliktų veiksmų priklauso viso vykdymo proceso efektyvumas. Bet svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visų šalių: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus. Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą.

Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas, nustatyta subalansuotos vykdymo proceso šalių - išieškotojo ir skolininko teisės. Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinių, eksperto dalyvavimas vykdant teismų sprendimus, nustatytos šių asmenų procesinės teisės ir pareigos. Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuojant.

Tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai dėl klaidų elektroninėse varžytynėse dalyviai patiria finansinių nuostolių. Štai keletas pavyzdžių:

• 2016 m. balandžio 26 d. elektroninėse varžytynėse buvo parduodamas butas ir garažas. Pradinė turto kaina buvo 87 600 Eur, tačiau ieškovui pabandžius įvesti kainą, sistemoje buvo parodyta 1 180 000 Eur. Nepaisant bandymų ištaisyti sumą, ieškovas buvo paskelbtas varžytynių laimėtoju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija konstatavo, kad elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti.
• Kitas atvejis - dalyvis siūlė kainą kelti 15 tūkst., tačiau sistema priėmė siūlymą kaip 2.650000. Antstolis atsisakė panaikinti varžytynių rezultatus ir grąžinti dalyvio įmoką. Dalyvis galvojo rašyti ieškinį dėl kainos siūlymo pripažinimo negaliojančiu, tačiau pasimetė dėl apskundimo terminų.
• Analogiška situacija - dalyvaujant e-varžytinėse per apsirikimą įvestas vienu nuliu per daug, ko pasekoje vietoje 200000 pasiūlyta suma 2000000. Antstolis atmetė prašymą atšaukti varžytinių rezultatą ir grąžinti dalyvio mokestį, o teismas prašymą atmetė argumentuodamas, kad su varžytinių taisyklėmis susipažinta ir sąlygos žinotos.

Šie pavyzdžiai rodo, kad elektroninėse varžytynėse pasitaiko klaidų, kurios gali turėti rimtų finansinių pasekmių dalyviams. Todėl svarbu būti atidiems ir rūpestingiems, laikytis varžytynių taisyklių ir, esant klaidai, nedelsiant kreiptis į antstolį.

Vienoje iš bylų teismas nustatė, kad pareiškėjos pasiūlyta kaina (107820 Lt) aiškiai neatitinka pareiškėjos valios, nes kaina yra padidinta daugiau nei dvigubai tiek nuo pradinės, tiek nuo paskutinės didžiausios siūlomos kainos. Be to, varžytynių dalyviui, kuris pirmą kartą dalyvauja varžytynėse, nėra galimybės prieš pasiūlymo pateikimą detaliai susipažinti su elektroninių varžytynių sistema ir tuo, kokiu konkrečiu būdu jis turės išreikšti savo siūlomą kainą. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, varžytinės pripažintinos neįvykusiomis, pareiškėjai grąžintinas varžytinių dalyvio mokestis.

Taigi, sprendžiant ginčus dėl klaidų elektroninėse varžytynėse, teismas atsižvelgia į konkrečias aplinkybes, dalyvio atidumą ir rūpestingumą, taip pat į varžytynių sistemos spragas. Jei dalyvis suklydo dėl sistemos netobulumo ar dėl kitų objektyvių priežasčių, teismas gali priimti sprendimą dalyvio naudai.

Pastebima situacija, kai iki varžytinių pabaigos likus keletui minučių, varžytinių laikas buvo pratęsiamas keletą kartų po keletą minučių. Tai gali būti dėl naujo kainos pasiūlymo gavimo momento, pvz., jeigu pratęstų varžytynių metu kainos pasiūlymas buvo gautas 10 val.

Antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Apibendrinant, varžytynių procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo bei rūpestingumo. Dalyviams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, taip pat apskundimo terminus, kad galėtų apginti savo interesus, jei įvyko klaida ar pažeidimas.

Civilinė Byla Nr. e2-688-798/2021: Pavyzdys iš Teismų Praktikos

Civilinėje byloje Nr. e2-688-798/2021, nagrinėtoje Lietuvos apeliaciniame teisme, pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bankrutuojančios J. įmonės „J.“ kreditorių komiteto 2021 m. sausio 27 d. posėdžio nutarimus neteisėtais. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistas informavimo terminas, kreditorių komitetas neturėjo teisės spręsti dėl turto pardavimo be varžytinių, o nemokumo administratorė nepagrindė, jog parduodant turtą kitu negu iš varžytynių būdu numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė.

Vilniaus apygardos teismas atmetė pareiškėjo skundą, tačiau pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis klaidingai interpretuoja terminų skaičiavimą, teigė, kad kreditorių komiteto posėdis nevyko JANĮ 54 straipsnio 3 d. numatyta tvarka, nes posėdžio nebuvo fiziškai, ir nesutiko su argumentu, kad nemokumo administratorė pagrindė, jog parduodant turtą kitu negu iš varžytynių būdu numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė.

Atsakovė bankrutavusi J. įmonė „J.“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, pateikė atsiliepimą į apelianto J. J. atskirąjį skundą, kuriame prašė apelianto J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši byla iliustruoja, kaip teismų praktikoje nagrinėjami ginčai dėl kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo ir kaip svarbu laikytis įstatymų nustatytų procedūrų.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia žinoti dalyvaujant varžytynėse

1. Atidumas ir rūpestingumas: Būtina atidžiai perskaityti varžytynių taisykles ir sąlygas, kad išvengtumėte klaidų siūlant kainą.
2. Apskundimo terminai: Svarbu žinoti apskundimo terminus, kad galėtumėte apginti savo teises, jei įvyko pažeidimas ar klaida.
3. Teismų praktika: Naudinga susipažinti su teismų praktika, kad žinotumėte, į kokias aplinkybes teismas atsižvelgia sprendžiant ginčus dėl varžytynių.
4. Konsultacija su teisininku: Jei turite abejonių ar nesate tikri dėl savo teisių, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku.

Ši informacija padės jums sėkmingai dalyvauti varžytynėse ir apginti savo interesus.

Lietuvos apygardų teismų teritorijos

tags: #varzytiniu #apskundimo #terminas