Bankai - finansų institucijos, kurios teikia kreditus ir kurioms visuomenė patiki savo pinigus. Bankai yra kredito įstaigos, kuriose žmonių santaupos ugdomos į stambų kapitalą. Lietuvoje vienas iš didžiausių ekonominių rūpesčių - stabili ir patikima bankų sistema, nes iš to, kaip ji funkcionuoja, galima spręsti apie visos šalies ekonomikos būklę.
Manoma, kad ten, kur stiprūs bankai, stipri ir ekonomika. Komercinių bankų reikšmė šalies ūkio plėtrai atsiskleidžia per pagrindines jų funkcijas. Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darėsi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių sandėrių vyksta per bankus.
Bankas - finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas. Kitaip tariant, bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninių ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti juos grąžinti indėlininkui pateikus reikiamą dokumentą. Skirtingai nuo gamybos įmonių, bankai tiesiogiai negamina materialinių vertybių, jie tik aprūpina ūkio ir finansų subjektus finansiniais ištekliais ir racionaliai organizuoja jų srautus.
Bankų veiklos esmę atspindi ekonomikoje vykdomos jų funkcijos. Lietuvai žengiant rinkos ekonomikos keliu, vis kūrėsi ir žlugo komerciniai bankai, išliko tik stipriausieji. Rinkos ekonomika atmetė tuos, kurie nesugebėjo žaisti pagal taisykles. Nuo bankų prasideda valstybė, todėl būtina sukurti modernią bankininkystės sistemą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų.
- AB bankas „Hansabankas“
- AB bankas „NORD/LB Lietuva“
- AB bankas „Snoras“
- AB PAREX BANKAS
- AB Šiaulių bankas
- AB Ūkio bankas
- AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas
- AB Vilniaus bankas
- UAB Sampo bankas
- UAB Medicinos bankas
Lietuvos bankai dar neseniai susikūrė, mat Ūkio bankas, įkurtas 1989 birželį, yra pats seniausias privatus bankas Lietuvoje.
Komercinių bankų kapitalą sudaro akcininkų pinigai. Banko akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo ar įmonė, įstatymo nustatyta tvarka įsigiję bent vieną akciją.
Vykdant tarptautinius atsiskaitymus, bankas privalo turėti savo sąskaitą kuriame nors kitos šalies banke. Sąskaitoje atsispindi visos operacijos, kurias vykdo klientai, atitinkamai ir bankai korespondentai. Sąskaitos savininkas informuojamas apie sąskaitos būklę.
Kiekvieną dieną, jei sąskaitoje atliekamas įrašas, yra sudaromas sąskaitos išrašas arba balansas, kuris perduodamas sąskaitos savininkui SWIFT’o sistemos pagalba. SWIFTAS - pasaulinė tarpbankinių finansinių atsiskaitymų telekomunikacijos priemonėmis organizacija. Ši sistema sukurta, kadangi buvo poreikis greitai ir saugiai persiųsti lėšas iš vienos šalies į kitą.
Norint kontroliuoti įrašus, naudojamos vidinės korespondentinės sąskaitos NOSTRO ir LORO. NOSTRO - užsienio banko sąskaita pas mus. Įrašo padarymas sąskaitoje nereiškia, kad užskaitytų pinigų suma į kliento ir banko sąskaitą klientas gali naudotis. Tas pats ir su nurašyta suma. Valiutavimas - papildomas atžymėjimas, kur nurodoma data. Debetuota suma negali naudotis nuo nurodytos datos.
Vykdydami šią operaciją, skolina kitam bankui. Korespondentiniai ryšiai naudojami operacijoms, susijusioms su klientų poreikiais, vykdyti. Atsiskaitymai čekiais naudojami tada, kai duodantis komandą bankas ir gavėjas neturi tarpusavio sąskaitos. Taip pat čekiais atsiskaitoma, kai įsipareigojimų sureguliavimas negali būti atliekamas pavedimu. Dažniausiai kliento pavedimu bankas prisiima įvairias garantijas ir atsako už savo įsipareigojimus.
Šis operacijos tipas atliekamas gan dažnai tarptautinėje apyvartoje, nes užsienio šalių firmų atsiskaitymo mokumas negali būti patikimai įvertintas. Kai bankas yra patikimas, jis prisiima klientų įsipareigojimus ir suteikia garantijas. Šis įgaliojimas gali būti sustiprintas banko gavėjo šalyje garantuojančiu užsienio banko prašymu prisiimti papildomą garantiją.
Visos operacijos turi atitinkamą kainą. Komisiniai mokesčiai, kuriuos moka bankai, nurodyti banko paslaugų kainoraščiuose, kuriais bankai korespondentai apsikeičia. Todėl kiekvienas bankas žino kito mokesčius. Tam tikrame bendradarbiavimo etape korespondentiniai ryšiai pasiekia aukščiausią lygį ir įjungiamos tarpbankinės operacijos, kurios paremtos tarpusavio paslaugų suteikimu.
Valiuta turi būti perkama klientų poreikiams tenkinti arba patys bankai tarpusavyje ja prekiauja. To reikia tvarkant savo aktyvines operacijas bei norint pasipelnyti valiutų rinkoje. Vykdydami prekybą pinigų rinkoje, bankai skolina vieni kitiems pinigų sumas. Prie indėlių priklauso valiutinių indėlių gavimas iš nerezidentų be to bankas, dėdamas indėlį į užsienio banką, stengdamasis išlaikyti likvidumą ir investuoti laikinai laisvas lėšas.
Paskolindamas indėlius, bankas siekia kuo didesnio pelno. Visos tarpbankinių operacijų rūšys reikalauja atskiros apskaitos, todėl iškyla kliringo operacijų būtinumas. Jas vykdant užsienio banke atidaroma einamoji sąskaita, kurioje vykdomos debetinės ir kreditinės operacijos. Atidarydami kliringo sąskaitą, bankai turi ypač pasitikėti vienas kitu.
Klasikinė bankų operacija - kreditinė. Tai trumpalaikė paskola, kurią vienas bankas suteikia kitam bankui laikiniem sunkumam įveikti. Taip susidaro kreditiniai santykiai, bet jie nėra grindžiami kredito sutartimis. Tokių santykių sureguliavimas remiasi tarptautinėmis taisyklėmis ir praktika.
Atsiskaitymų funkcija garantuoja atsiskaitymų saugumą, patikimumą, sumažina grynųjų pinigų poreikius, nes atsiranda galimybė vykdyti nepiniginius atsiskaitymus tarp klientų. Atsiskaitymo funkcija apima ir valiutos, tauriųjų metalų keitimo operacijas, kuriose jie įvairiais kursais keičiami į grynuosius pinigus.
Operacijos su užsienio valiuta atlikimas. Šios funkcijos neatspindi visos bankų veiklos įvairovės. Transportavimas - tai pinigų ar vertybinių popierių perkėlimas erdvėje iš vieno banko į kitą, klientams. Saugojimas - garantuoja patikėtų likvidžių priemonių saugumą. Saugumas tampa pagrindine funkcija, kai už tam tikrą atlyginimą saugomi klientų brangieji metalai, vertybiniai popieriai, papuošalai.
Paruošimas reikalingas tam, kad būtų galima greitai atlikti operacijas: pinigai suskaičiuojami, surūšiuojami, parengiami reikalingi dokumentai. Išvardinti visų bankų funkcijų praktiškai neįmanoma, nes atskirose šalyse bankų veiklai priskiriamos skirtingos veiklos rūšys.
Lietuvos Respublikos vekselių įstatyme, priimtame 1992 m. birželio 30 d., vekselis apibrėžiamas kaip „vertybinis popierius - dokumentas, kuriuo išrašantisjį asmuo besąlygiškai įsipareigoja (pasižada) tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam“.
1930 m. Ženevoje 25 valstybės pasirašė konvenciją dėl įsakomųjų ir paprastųjų vekselių. 1992 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublika atnaujino savo prisijungimą prie Ženevos konvencijos.
Paprastieji (solo) vekseliai yra tokie, kuriuos išrašo skolininkas, besąlygiškai įsipareigodamas mokėti. Paprastaijame būna vienas skolininko parašas. Kadangi įsakomąjį vekselį išrašo kreditorius, būtina, jog skolą pripažintų ir patvirtintų skolininkas - mokėtojas. Sutikimas mokėti vadinamas akceptu. Akceptas įrašomas vekselyje. Jis išreiškiamas žodžiu „akceptuotas“ ar kitu analogišku žodžiu ir pasirašomas mokėtojo.
Paprastajam vekseliui taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos: dėl mokėjimo terminų, apmokėjimo, indosavimo ir kt. Pagal Ženevos konvenciją vekselis gali būti apmokėtas trasato gyvenamojoje vietovėje ar trasanto gyvenamojoje vietovėje.
Kiekvienas vekselis gali būti perduotas indosamentu, net jei jame nėra įrašo „įsakymu“. Indosuoti vekselį galima net mokėtojo naudai, nepaisant to, jis vekselį akceptavo ar ne, taip pat vekselio davėjo ar kurio nors kito vekseliu įsipareigojusio asmens naudai. Šie asmenys gali tokį vekselį indosuoti toliau. Įrašas daromas vekselio antrojoje pusėje. Gali būti labai daug indosamentų, tokiu atveju klijuojama vekselio pratąsa (alonžas).
Kaip matome, paprastieji ir įsakomieji vekseliai turi nemažai panašumų, tačiau pagrindinis skirtumas - paprastąjį vekselį išrašo asmuo (importuotojas), kuris besąlygiškai pasižada sumokėti nurodytą sumą tiesiogiai eksportuotojui, o įsakomojo vekselio paskirtis - pervesti pinigus iš vieno asmens trečiajam. Kreditorius (eksportuotojas) įpareigoja importuotoją mokėti nejam, o kitai užsienio firmai, kuriai jis (eksportuotojas) skolingas.
Užsienio prekyboje daugiausia naudojami komerciniai vekseliai - atsiradę sudarius konkretų prekybos sandorį. Kaip jau minėjau, vekselis, kaip užsienio prekybos finansinis dokumentas, plačiai naudojamas tada, kai eksportuotojas suteikia kreditą importuotojui. Tada importuotoja akceptuoja vekselį, kuris garantuoja, kad prekės bus apmokėtos.
Pelningiausiai pernai dirbo Švedijos SEB grupei priklausantis Vilniaus bankas, gavęs 128,91 mln. litų grynojo pelno - 2,5 proc. mažiau nei 2003-iaisiais (132,276 mln. litų). Vilniaus banko valdomas VB būsto kreditų ir obligacijų bankas pernai uždirbo 1,442 mln. litų pelno (2003-iaisiais - 915 tūkst. litų).
Didžiausiai Baltijos šalių finansų grupei "Hansabank" priklausantis "Hansabankas" pernai padidino grynąjį pelną 1,8 karto - nuo 60,939 mln. iki 111,185 mln. litų. Vokietijos grupei "Nord/LB" priklausantis "Nord/LB Lietuva" pernai padidino grynąjį pelną 26 proc. - iki 19,482 mln. litų. Rusijos banko "Konversbank" valdomas "Snoras" - 2,5 karto - iki 18,005 mln. litų.
Pelningai dirbo ir likę bankai bei užsienio bankų skyriai. Šiaulių bankas uždirbo 6,51 mln. litų, "Parex" bankas - 5,852 mln. litų, Ūkio bankas - 5,818 mln. litų, Vokietijos "Vereins-und Westbank" Vilniaus skyrius - 3,605 mln. litų, "Nordea Bank Finland" Lietuvos skyrius - 3,115 mln. litų, Medicinos bankas - 1,713 mln. litų, "Sampo" bankas - 1,134 mln. litų.
Pernai 10 Lietuvos komercinių bankų uždirbo 300,051 mln. litų - 28,1 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (234,162 mln. litų). Užsienio bankų skyriai pernai gavo 6,72 mln. litų pelno, o 2003-i aisiais buvo patyrę 505 tūkst. litų nuostolių.
Augant kreditavimui, Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 306,8 mln. litų neaudituoto grynojo pelno - 31,3 proc. daugiau nei 2003-iaisiais, kai audituotas šalies bankų sistemos pelnas buvo 233,7 mln. litų. Tai - rekordinis Lietuvos bankų sistemos uždirbtas pelnas.
"Visi bankai per visą istoriją pirmą kartą gavo pelno", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Lietuvos bankas paskelbė preliminarų Lietuvoje veikiančių 10 komercinių bankų bei 2 užsienio bankų skyrių veiklos rezultatą be baigiamųjų apyvartų. R. Šarkino teigimu, pelną labiausiai didino 108,8 mln. litų, arba 21,7 proc. palyginti su 2003-iaisiais, augusios grynosios palūkanų pajamos.
Pernai šalies bankų sistemos turtas išaugo 32,3 proc. - iki 29,1 mlrd. litų, paskolos - 39,7 proc., iki 16,9 mlrd. litų, o indėliai - 31,5 proc., iki 17,9 mlrd. litų.
Ateinančiais metais, pasak R. Šarkino, bankų rinkoje išliks augimo tendencijos. "Didės bankų kreditavimo galimybės, kadangi atsilaisvins lėšų, tai bus puikios sąlygos augimui, bet konkurencija didės", - prognozavo R. Šarkinas.
Jo manymu, šalies bankų augimas nebeturėtų būti toks spartus, nes didės konkurencija, į kurią įsilieja ir 40 užsienio bankų, kurie gali teikti bankines paslaugas Lietuvoje nesteigdami čia savo skyrių.
Ši diagrama rodo bankų pelno pokyčius Lietuvoje per tam tikrą laikotarpį.
Lietuva žemėlapyje.
Pagrindiniai Lietuvos Bankų Rodikliai
| Rodiklis | 2003 m. | 2004 m. | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Grynasis pelnas (mln. litų) | 233,7 | 306,8 | +31,3% |
| Grynosios palūkanų pajamos (mln. litų) | - | 108,8 | +21,7% |
| Bankų sistemos turtas (mlrd. litų) | - | 29,1 | +32,3% |
| Paskolos (mlrd. litų) | - | 16,9 | +39,7% |
| Indėliai (mlrd. litų) | - | 17,9 | +31,5% |