Gaisrai patalpose yra rimta grėsmė, kuri gali sukelti didelę žalą turtui ir kelti pavojų gyvybei. Svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti kilus gaisrui, kad būtų sumažinta žala ir užtikrintas žmonių saugumas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikia imtis kilus gaisrui patalpose, taip pat gaisrų priežastis ir prevencines priemones.
Gaisrų priežastys
Beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio, apie 10 proc. - dėl netvarkingų elektros įrenginių. Neatsargus elgesys iššaukia daugiausia gaisrų. Pagaminus valgį užmiršo išjungti viryklę, paliko įjungtą lygintuvą ar kitus elektrinius prietaisus, rūkė lovoje…
Dėl netvarkingų elektros prietaisų, dėl neteisingo naudojimosi elektros energija kyla dešimtadalis visų gaisrų. Dažniausios priežastys - vanduo šalia elektros laidų, perkrova elektros tinkle, pliki, neizoliuoti, pažeisti elektros laidai, netvarkingi elektros saugikliai.
Krosnis gali sukelti gaisrą, jeigu ji neteisingai įrengta ir nesaugiai eksploatuojama. Dažniausiai gaisrai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų.
Vaikai žaidžia su ugnimi. Bet ne todėl, kad siekia ką nors sugadinti ar sunaikinti. Dažniausiai vaikams paprasčiausiai smalsu arba… nuobodu. Vaikai nori pažiūrėti, kaip dega vienas ar kitas daiktas, nori matyti liepsną, užuosti dūmus, patirti pavojų ar nori pabandyti suvaldyti ugnį. Tačiau tikrai ne visi vaikų sukelti gaisrai yra tik smalsumą tenkinančių eksperimentų rezultatai. Dalį tokių „žaidimų“ galima vadinti tyčiniais padegimais. Vaikai gali griebtis ugnies, jausdamiesi nepastebėti ir neįvertinti arba norėdami išreikšti neigiamas emocijas - pyktį, nusivylimą. Labiau su ugnimi linkę žaisti savimi nepasitikintys, jaučiantys talento, sugebėjimų stoką vaikai, nes ugnies valdymas tiesiogiai susijęs su pasitikėjimo savimi jausmu. Todėl stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi ir suvaldyti jų norą žaisti pavojingus žaidimus su ugnimi galima mokant elgtis su ugnimi.
Deganti žvakė - tai atvira ugnis. Ji gali sukelti gaisrą. Todėl svarbu parinkti žvakėms tinkamą vietą, kad jų liepsna niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ar naminiai gyvūnai, nepasiektų besiplaikstanti užuolaida, ar kitokie degūs daiktai. Nereikėtų statyti žvakių lentynose - žvakė skleidžia karštį, todėl virš jos reikia išlaikyti bent metro tarpą. Žvakidės turi būti nedegios ir stabilios, kad žvakė neapvirstų. Jei degančiomis žvakėmis puošiamas šventinis stalas, reikėtų pasirūpinti, kad per jas nebūtų ko nors siekiama - gali užsidegti prie stalo sėdinčiųjų drabužiai ar plaukai.
Pagrindinės gaisrų priežastys:
- Neatsargus elgesys su ugnimi
- Netvarkingi elektros prietaisai
- Netinkama krosnių eksploatacija
- Vaikų žaidimai su ugnimi
- Degančios žvakės
Veiksmai kilus gaisrui
Kilus gaisrui patalpose, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, kad apsaugotumėte save ir kitus. Štai keletas pagrindinių žingsnių, kuriuos turėtumėte atlikti:
- Nedelsdami praneškite apie gaisrą. Skambinkite 112 ir praneškite apie gaisrą, nurodykite tikslią vietą ir kitą svarbią informaciją.
- Evakuokitės. Jei gaisras nedidelis ir galite jį užgesinti, pabandykite tai padaryti. Jei gaisras didelis arba plinta, nedelsdami evakuokitės.
- Naudokite evakuacijos planą. Jei turite evakuacijos planą, laikykitės jo. Jei ne, suraskite artimiausią išėjimą ir išeikite iš pastato.
- Padėkite kitiems. Jei galite, padėkite kitiems evakuotis, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.
- Nesigręžkite atgal. Išėję iš pastato, nesigręžkite atgal. Palaukite ugniagesių ir praneškite jiems apie įstrigusius žmones.
Svarbu:
- Jei patalpoje daug dūmų, ropokite grindimis, nes ten oras švaresnis.
- Jei dega jūsų drabužiai, sustokite, griūkite ant žemės ir ridenkitės, kol ugnis užges.
- Prieš atidarydami duris, palieskite jas. Jei jos karštos, neatidarykite.
Karšto dūmo testas. Kompleksinis gaisrinės saugos sistemų bandymas požeminiame garaže.
Gaisrų prevencija
Geriausias būdas apsisaugoti nuo gaisro - imtis prevencinių priemonių. Štai keletas patarimų, kaip išvengti gaisro:
- Įrenkite dūmų detektorius. Įrenkite dūmų detektorius kiekviename aukšte ir kiekviename miegamajame. Reguliariai tikrinkite jų veikimą ir keiskite baterijas.
- Laikykite degius daiktus atokiau nuo šilumos šaltinių. Laikykite degius daiktus, tokius kaip popierius, užuolaidos ir baldai, atokiau nuo šilumos šaltinių, tokių kaip židiniai, krosnys ir kaitlentės.
- Būkite atsargūs su elektros prietaisais. Patikrinkite, ar elektros laidai nepažeisti, neperkraukite elektros lizdų ir išjunkite elektros prietaisus, kai jų nenaudojate.
- Prižiūrėkite krosnis ir židinius. Reguliariai valykite kaminus ir prižiūrėkite krosnis bei židinius, kad jie būtų saugūs naudoti.
- Mokykite vaikus apie gaisro saugą. Mokykite vaikus apie gaisro saugą, paaiškinkite jiems, kaip elgtis kilus gaisrui, ir neleiskite jiems žaisti su ugnimi.
Dėl perkrovos elektros tinkle, kai į tinklą vienu metu jungiama per daug elektros prietaisų staiga pradeda kaisti laidai ir užsidega guminė jų izoliacija. Nuo to gali užsiliepsnoti arti esantys daiktai, medinės lubos, sienos. Kad išvengti tokio gaisro, reikia nejungti į vieną buitinį kištuką daugiau kaip 1200 W galios elektros prietaisų.
Trumpasis jungimas įvyksta, kai, dėl gedimų, drėgmės, laiko ar kitų priežasčių nusitrynus laidų izoliacijai, susiliečia du skirtingų polių laidai (teigiamas ir neigiamas) ir temperatūra toje vietoje šokteli iki 3000 laipsnių, o elektros srovės jėga pakyla šimtus ir tūkstančius kartų. Plyksteli ugnis, laidai išsilydo ir užsidega. Jeigu saugikliai tvarkingi, pakilus temperatūrai, jie automatiškai išjungia elektrą anksčiau nei užsidega laidas ar prietaisas.
Svarbiausia, nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai. Kad krosnis neperkaistų - reikia ją kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, 2-3 kartus per dieną. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos - reikia uždaryti krosnies dureles, nekišti į krosnį labai ilgų malkų.
