Balkono Įstiklinimas Daugiabutyje: Reikalavimai Lietuvoje

Balkono stiklinimas daugiabutyje Lietuvoje yra viena dažniausių būsto atnaujinimo iniciatyvų, tačiau kartu ir viena painiausių teisiniu požiūriu. Daugelis žmonių nori paversti savo balkoną jaukia ir komfortiška vieta. Įstiklintame balkone galėsite įsirengti ramų poilsio kampelį, jaukų vaikų žaidimų kambarį, mini daržą ar žiemos sodą…

Visgi praktika rodo, kad ne visi žino balkonų stiklinimo reglamentavimo aspektus. Tad nusprendę stiklinti balkoną asmenys labai dažnai nežino, ar jiems reikalingas leidimas stiklinti balkoną? Koks ar kokie leidimai reikalingi? Ar reikalingi kaimynų parašai? Ar reikalingas namo pirmininko sutikimas? Kas išduoda tuos leidimus? Kur kreiptis? Kokius dokumentus reikia turėti? Šie ir daug kitų klausimų kyla tiems, kurie pirmą kartą susidūrė su balkono stiklinimo procesu.

Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų balkonų priežiūros ir atnaujinimo išlaidų teisingesnio paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams klausimus. Taip pat panagrinėsime balkonų projektavimo ypatumus, teisinius reikalavimus ir saugumo aspektus, siekiant užtikrinti komfortą ir išvengti galimų problemų ateityje.

Balkono įstiklinimas daugiabutyje

Teisiniai Aspektai

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą daugiabučio namo bendroji nuosavybė apima laikančiąsias konstrukcijas, fasadą, išorines sienas ir architektūrinius sprendinius. Balkonas, nors juo naudojasi konkretus buto savininkas - konstrukciškai yra pastato dalis. Šis momentas yra svarbus, nes balkono stiklinimas dažniausiai keičia pastato fasadą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai numato, kad tam tikrais atvejais balkono stiklinimas gali būti laikomas paprastuoju statinio remonto darbu. Tokiu atveju stiklinimas nekeičia pastato architektūrinio vientisumo, o gyventojas iš esmės tik prisijungia prie jau egzistuojančio sprendimo. Jeigu daugiabutyje nėra vieningos stiklinimo tvarkos, balkono stiklinimas beveik visada laikomas pastato fasado keitimu. Pagal Civilinį kodeksą sprendimai dėl bendrojo turto keitimo turi būti priimami bendraturčių daugumos sutikimu.

Dar griežtesni reikalavimai taikomi tais atvejais, kai stiklinimas keičia balkono konstrukciją, didina jo apkrovas ar daro įtaką laikančiosioms pastato dalims. Svarbu suprasti, kad balkono stiklinimo klausimus dažnai reglamentuoja ne tik nacionaliniai įstatymai, bet ir savivaldybių nustatytos taisyklės. Tai ypač aktualu senamiesčiuose ar architektūriškai jautriose teritorijose.

Jeigu daugiabutis yra kultūros paveldo objektas arba patenka į saugomą teritoriją, balkono stiklinimo galimybės yra labai ribotos. Pagal Kultūros paveldo apsaugos įstatymą bet kokie išoriniai pakeitimai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Praktikoje tai reiškia, kad stiklinimas gali būti leidžiamas tik išskirtiniais atvejais ir tik pagal labai griežtus architektūrinius reikalavimus.

Savavališkas balkono stiklinimas gali turėti rimtų pasekmių. Statybos inspekcija turi teisę įpareigoti savininką atstatyti buvusią būklę, net jei stiklinimas buvo atliktas prieš kelerius metus. Praktikoje tokios problemos dažnai išryškėja ne iš karto, o keičiantis kaimynams, atliekant namo renovaciją ar parduodant butą.

Teisinė rizika balkono stiklinimo atveju dažniausiai kyla ne dėl pačios idėjos, o dėl skubotų sprendimų. Šiame etape labai svarbus ir profesionalų vaidmuo.

Balkono stiklinimas - aliuminio konstrukcija

Leidimai ir Sutikimai

Pirmas klausimas, kurį kelsite, nusprendę įstiklinti savo būsto balkoną, ar reikalingas leidimas? Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedas „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau tekste - Statybos reglamentas).

Jei vėliau paaiškėja, kad buto savininkas savavališkai atliko balkono stiklinimo darbus, neturėdamas valstybės tarnautojo pritarimo, jam gali būti pritaikytos sankcijos, t. y. atitinkama įstatymais numatyta bauda ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos / remonto padarinius. Labai dažnai gyventojai žinodami, kad leidimo / pritarimo gavimas jiems kainuos papildomai, ir norėdami to išvengti šį reikalavimą praignoruoja ir savavališkai įstiklina balkoną.

Visgi kartais tokie atvejai yra išaiškinami, o pastaraisiais metais jų vis daugiau, kai sparčiai vykdoma šalies daugiabučių renovacija, todėl tikslinga pasirūpinti leidimais iš anksto, nes kitu atveju galite patirti nuostolių. Labai svarbu yra suprasti, kad visi statybos, remonto darbai turi būti vykdomi laikantis nustatytų reikalavimų, galiojančių teisės aktų, todėl šie darbai ir turi būti suderinti su atitinkamomis institucijomis.

Kartais gyventojai kiek piktinasi, kad turi mokėti už tokį leidimą, esą tai yra jų butas, jų balkonas ir čia jie turi teisę tvarkytis savo nuožiūra. Tačiau tai ne visai tiesa. Paaiškiname, kodėl: balkonas, jo konstrukcijos yra viso namo dalis, turinti įtakos bendram namo tvirtumui, taip pat tai dalis namo fasado, kuri sąlygoja bendrą namo išorės vaizdą.

Vienas iš aspektų, kodėl buvo nutarta, kad pritarimas balkonui stiklinti yra būtinas, ir buvo tas, jog kiekvienas darydamas, ką nori su savo balkonu, jo išvaizda, darkė bendrą namo eksterjero dizainą. Kaip teigia atsakingi asmenys, norint įstiklinti daugiabučio balkoną yra būtinas rašytinis pritarimas.

Buto savininkas į savivaldybę turi pristatyti specialisto parengtą supaprastinto projekto aprašą, leidžiantį specialistams įvertinti, ar saugu „kištis“ į bendrą namo konstrukciją, ar pastatas yra pakankamai sutvirtintas, kad galima būtų daryti norimus pakeitimus ir pan. Labai svarbu ir tai, kad jeigu Jūsų buto balkonas jau buvo įstiklintas, o Jūs norite langus pakeisti naujais, supaprastinto projekto aprašas ir savivaldybės tarnautojo pritarimas vis tiek yra būtinas.

Dažnai laikomasi klaidingos pozicijos, kad jei balkonas jau buvo įstiklintas - nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta teisėtai, ar ne - tai dokumentų naujai rengti ir pritarimo gauti nereikia. Netiesa. Bet kuriuo atveju pritarimas yra būtinas prieš naujais stiklinant ar perstiklinant balkoną. Tiesa, balkonų stiklinimo reglamentavimas įsigaliojo nuo 2010 metų spalio 1 dienos. Prieš tai leidimų balkono stiklinimui nereikėjo.

Taigi, pateikėme išsamią informaciją, kurios bendras apibendrinimas toks, kad norint įstiklinti balkoną reikalingas supaprastintas projektas, jo aprašas ir atsakingo savivaldybės asmens pritarimas remontui, t. y. Jūsų balkonui stiklinti.

Pirmiausia turite parašyti laisvos formos prašymą savo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui architektūrinėms sąlygoms gauti. Šiame etape nereikia pateikti jokių dokumentų, kadangi sąlygos yra nustatomos pastatui. Tada turite rasti projektuotoją, kuris atliks tolesnius veiksmus. Projektuotojas parengs juridinius dokumentus, patvirtins jų kopijas apraše, t. y. supaprastintame projekte.

Taip pat neretai teiraujamasi, ar norint įstiklinti balkoną reikalingas kaimynų sutikimas. Ne, kaimynų sutikimo nereikia, jei tik stiklinate balkoną. Tačiau jei imatės rimtesnių rekonstrukcijų ir, pavyzdžiui, norite sujungti balkoną su gyvenamąja buto erdve, tada kaimynų sutikimas bus būtinas (tačiau ne balkono stiklinimo darbams). Kitas dažnas klausimas, ar reikia namo pirmininko sutikimo. Atsakymas - ne. Pirmininko sutikimas balkonui stiklinti taip pat nereikalingas.

Taigi, atsakomybė už šią procedūrą tenka buto savininkui. Langų gamintojai ir / ar prekybininkai leidimo gavimo paslaugos neteikia. Jie tik gamina ir montuoja gaminius, tačiau tai nereiškia, kad tada galima rinktis pirmus pasitaikiusius. Žinoma, kad ne.

Ką daryti, jei per nežinojimą nepasirūpinote reikiamais dokumentais?

Viena, jei piktavališkai nepasirūpinote reikiamais dokumentais balkonui stiklinti. Tačiau kas kita, jei tikrai nežinojote apie Statybos reglamento pakeitimą ir nepiktavališkai nepasirūpinote leidimu. Geriausia jei šiuo klausimu susisieksite su savo miesto savivaldybėje dirbančiais ir už šiuos klausimus atsakingais asmenimis. Tikėtina, kad Jums bus nurodyta pristatyti leidimui gauti reikiamus dokumentus.

Jei balkonas stiklinamas daugiabutyje, kuris nėra kultūros paveldo statinys ir nepatenka į išvardintas teritorijas, tai tokiu atveju statybą leidžiančio dokumento (t.y. Daugiabučio gyventojas, nusprendęs įstiklinti balkoną, prieš teikdamas prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą, turėtų gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įformintą protokolu dėl numatytų darbų atlikimo, nes pastato išorinės sienos yra bendrojo naudojimo objektas.

Balkonų stiklinimas Kaune ir Kauno rajone

Balkonų Priežiūra ir Išlaidos

Tam tikrų abejonių ir ginčų iki šiol kyla dėl kitų pastato dalių (balkonų, lodžijų) ir namo inžinerinių sistemų, dažniausiai liftų, teisinės priklausomybės ir jų išlaikymo išlaidų padengimo. Butų be balkonų savininkai, manyčiau, pagrįstai kelia klausimą ar jie privalo apmokėti name esančių ir asmeniškai kitų butų savininkų naudojamų balkonų priežiūros ir atnaujinimo (remonto) išlaidas.

Buto be balkono savininkas suprantama negali ir neturi jokio intereso įgyti kitiems butų savininkams priklausančių balkonų valdymo ar naudojimo teisę ir atitinkamai prievolę dengti šių balkonų išlaikymo išlaidas. Visų savininkų bendras interesas ir prievolės susijusios su balkonų laikančiųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu gali atsirasti kai balkono (lodžijos) laikančioji konstrukcija sutapdinta (monolitiškai sujungta) su tarpaukštinio perdenginio plokšte (priskirtina namo laikančiajai konstrukcijai), tačiau tik tuo atveju, kai jos deformacija ir remonto būtinumas atsiranda dėl priežasčių nesusijusiu su balkono naudojimu.

Bendras interesas ir prievolės atsiranda ir tuomet kai balkono laikančioji konstrukcija ir/ar aptvaras sutapdinti su namo fasado dekoro elementais. Su pastaraisiais atvejais susijusios išlaidos turėtu būti paskirstomos proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje, į palyginamuosius naudinguosius plotus įskaitant ir balkonų plotus.

Visais kitais atvejais balkonų priežiūros ir remonto išlaidas turi apmokėti balkonus turinčių butų ir kitų patalpų savininkai.

Pažymėtina, kad pagal ES šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos) pastatų bendrosios nuosavybės teisę - bendrosios nuosavybės objektais laikomos pastatų ir žemės sklypų dalys, kuriomis naudojasi visi bendrasavininkai. Bendrosiomis dalimis laikoma žemė, prieigos keliai, pastatų pamatai, sienos, stogas, bendrosios įrangos dalys, bendrųjų paslaugų patalpos, koridoriai. Pastatų dalys priskirtos naudoti išskirtinai konkrečiam bendrasavininkui yra privačios nuosavybės. Balkono remonto ir techninės priežiūros išlaidas dengia tik tas savininkas, kuris tuo balkonu naudojasi.

Pagal Statybos įstatymą (47 straipsnis) statinio naudotojas, šiuo atvejų balkono savininkas, privalo naudoti jį pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose ir saugos dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, suremontuoti statinį, jei tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Už balkonų remontą turėtų apmokėti butų su balkonais savininkai, o už pastato techninę priežiūrą, įskaitant balkonų būklės kontrolę, - visi namo savininkai proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje.

Siekiant pastatų priežiūros teisinio reguliavimo harmonijos, aktuali Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo korekcija. Jame pateiktas detalus bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas neatspindi pastatų konstrukcijos ir jų inžinerinių sistemų įvairovės.

Balkonų Projektavimas ir Tendencijos

Renkantis naują būstą, balkonas yra vienas svarbiausių kriterijų beveik pusei (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų.

Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.

„Kiek projekte yra būstų su balkonais, labai priklauso nuo galimybės tuos balkonus suprojektuoti konkrečioje miesto dalyje, taip pat nuo paties projekto koncepto ir sprendinių, kuriuos kuria architektas. Būna atvejų, kai gaunamas leidimas balkonus konstruoti tik vienoje namo pusėje, arba kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, senamiestyje, balkonai gali būti išvis neleidžiami“, - komentuoja R.

„Realco“ pardavimų vadovė pataria renkantis būstą atkreipti dėmesį, ar balkono, lodžijos plotas nėra įskaičiuotas į bendrą buto kvadratūrą, nes tokių atvejų pasitaiko, kai siūloma įsigyti būstą su įstiklintu balkonu ar lodžija. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.

R. Meškelė pastebi, kad balkonų, lodžijų ar terasų pirkėjai pageidauja nepriklausomai nuo būsto segmento. „Lyginant senesnius projektus su dabar statomais, balkonai didėja nežymiai, o labiausiai pasikeitė jų forma - balkonai tapo gilesni. Dažniausiai aukštesnės klasės būstuose balkonai būna didesni, bet tai nėra taisyklė. Gyventojai nori, kad balkone būtų ne tik patogu pastovėti, bet ir pakankamai erdvės pastatyti staliuką ar kokį kitą baldą. Tai daugiabutyje gyvenančių žmonių privati erdvė lauke, kuri yra labai vertinama“, - sako J.

Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.

Svarbu atkreipti dėmesį į balkonų projektavimo ypatumus, teisinius reikalavimus ir saugumo aspektus, siekiant užtikrinti komfortą ir išvengti galimų problemų ateityje.

Balkonų stiklinimas plastikiniais langais

Pagrindiniai Aspektai

• Balkono ploto įtraukimas į bendrą būsto kvadratūrą.
• Balkono stiklinimo leidimai ir reikalavimai.
• Draudimai dėl veiklos balkone (vakarėliai, kepimas, rūkymas).
• Saugumo reikalavimai (vazonų tvirtinimas, konstrukcijų pažeidimai).

Apibendrinimas

Apibendrinant galima pasakyti paprastai. Balkono stiklinimas daugiabutyje yra leidžiamas, tačiau ne bet kaip ir ne visada. Tai sprendimas, kuris gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau tik tuo atveju, jei jis atliekamas teisėtai.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius aspektus, susijusius su balkonų statusu daugiabučiuose namuose:

tags: #veliava #daugiabutyje #balkone