Mažeikiai - miestas Lietuvos šiaurėje, Telšių apskrityje, įsikūręs 10 km į pietus nuo Latvijos sienos. Tai rajono savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, kuriame 2023 m. gyveno 33 249 gyventojai, o gyventojų tankis siekė 1459 žm./km2.
Miestas įsikūręs Ventos dešiniajame krante, per jį eina Mažeikių-Rygos geležinkelio šaka ir Šiaulių-Liepojos (Latvija) geležinkelis. Mažeikiai - svarbus pramonės centras, kuriame veikia įvairios bendrovės: langų, durų, garažo vartų gamybos („Fauga“), baldų („Mažeikių lyra“), betono, skiedinių ir gelžbetonio, metalo konstrukcijų („Mažeikių betonas“), valgomųjų ledų („Ingman ledai“), duonos ir konditerijos („Mažeikių duona“), mėsos gaminių („Mažeikių mėsinė“, „Vigesta“) įmonės bei „Brauer“ alaus darykla.
Mažeikiuose yra Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies, evangelikų liuteronų bažnyčios ir Šventosios Dvasios cerkvė. Mieste veikia 3 pašto skyriai, ligoninė, 2 pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos bei nakvynės namai. Taip pat čia įsikūręs Mažeikių muziejus, evangelikų liuteronų ir senosios žydų kapinės.
Leidžiami laikraščiai: „Santarvė“ (nuo 1945 m.) ir „Būdas žemaičių“ (nuo 1996 m.). Miesto planas spindulinis.
Sakraliniai Ir Istoriniai Pastatai
Mažeikiuose galima rasti įvairių sakralinių pastatų: mūrinė vienbokštė evangelikų liuteronų bažnyčia (1908 m.), mūrinė sinagoga (1924 m., inžinierius B. Helcermanas), medinė Šventosios Dvasios cerkvė (1930 m., architektas V. Kopylovas), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1936 m., architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis) ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (2005 m., architektai H. Štaudė, R. Kazlauskas) bažnyčios.
Iš istorizmo laikotarpio išlikę geležinkelio stoties pastatas (1873 m.) ir 2 plytų stiliaus pastatai Stoties gatvėje 22 ir 32 (19 a. pabaiga-20 a. pradžia). Taip pat verti dėmesio modernistiniai Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai (1939 m., architektas M. Songaila) ir SEB banko filialas (2001 m., architektai Vladas ir Dainora Lučinskai).
Miesto kultūros ir poilsio parke (įkurtas 20 a. viduryje) stovi paminklinės skulptūros: J. Švažo (1979 m., skulptorius K. Švažas), Šatrijos Raganos, J. Vaičkaus (abu 1984 m., abiejų skulptorius J. Meškelevičius) ir A. Vienažindžio (1987 m., skulptorius G. Jokūbonis).
Miesto Raidos Etapai
Manoma, kad Mažeikių vardas sietinas su 1290 m. minimu žemaičių kunigaikščiu Mažeika. 16 a. viduryje paminėtas Mažeikių kaimas, kuris 17-18 a. ir po 1795 m. priklausė Viekšnių dvarui. 1865 m. Mažeikiuose buvo 13 sodybų.
Miestelis pradėjo kurtis 1868 m. pastačius tiesiamo Liepojos-Romnų geležinkelio stotį. 1873 m. nutiesus dar ir Mažeikių-Jelgavos geležinkelį, susidarė geležinkelių sankirta, pastatytas mūrinis stoties pastatas. 1880 m. iškirtus mišką prie stoties, skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė, 1894 m. pastatyta cerkvė, 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. 1897 m. mieste gyveno 1979 gyventojai.
19 a. antroje pusėje-1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. 20 a. pradžioje Mažeikiuose veikė keletas fabrikų (degtukų, cikorijos ir kiti), 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla. 1905-14 m. veikė J. Vaičkaus vaidintojų trupė (nuo 1911 m. - Skrajojantis teatras). 1905 m. pastatyta katalikų bažnyčia, 1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla, 1908-10 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1909-11 m. veikė prekybos mokykla, 1911-14 m. - Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Mažeikiai sparčiai plėtėsi (1914 m. buvo 3869 gyventojai) ir 1914 m. gavo miesto teises. Per I pasaulinį karą dalis miesto sudegė. Traukdamiesi Rusijos kariniai daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Sovietų Rusijos kariuomenė. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis (buvo iki 1950 m.). 1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariniai daliniai mieste kovojo su bermontininkais. 1919-21 m. į Mažeikių geležinkelio mazgą pretendavo Latvija. 1922 m. miestas išplėstas. 1923 m. įsteigtas muziejus, atidarytas liaudies universitetas. 20 a. 3-4 dešimtmetyje veikė alaus darykla, koklių, linų apdirbimo ir baldų fabrikai, pieninė, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė. 1940 m. buvo 4 bankai, kredito draugija; 1923 m. buvo 4650, 1938 m. - 5268 gyventojai.
1940 m. birželio mėn. SSRS okupavus Lietuvą, 1940-41 m. ir 1944-53 m. sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. parengtas miesto išplėtimo planas. 1941 m. rugpjūčio mėn. nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 m. spalio mėn., vengdami SSRS karinių junginių apsupimo, Vokietijos kariniai daliniai pasitraukė iš miesto, per karo veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta Lietuvos laisvės armijos Mažeikių apskrities Alkos rinktinė, 1946 m. veikė Lietuvos laisvės armijos Mažeikių miesto kuopa.
20 a. 6-8 dešimtmetyje pastatytos avalynės, baldų, elektrotechnikos, kompresorių gamyklos. 1980 m. netoli miesto pradėjo veikti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, nutiestas Polocko-Mažeikių naftotiekis. Mažeikiai tapo svarbiu Žemaitijos pramonės centru. Daugėjo gyventojų (1959 - 7960, 1989 - 43 547). Miesto pietinėje dalyje pastatytas daugiabučių namų mikrorajonas.
Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, 20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos - padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių. 1996 m. pagal 1970 m. piešinį atkurtas Mažeikių herbas.
Gyventojų Atsiliepimai Apie Gyvenimą Mažeikiuose
Gyventojų nuomonės apie gyvenimą Mažeikiuose yra įvairios. Vieni džiaugiasi ramybe, patogia infrastruktūra ir gerais kaimynais, kiti skundžiasi dėl geriančių kaimynų, agresyvių žmonių ir pramogų trūkumo.
Štai keletas atsiliepimų:
- Gabija: "Ką tik atsikraustėme į S. Daukanto g. 5, tobulas namas! Labai, labai ramu, nepravažiuojamas, saugi kaiminystė, namas turi kamerą, tikras poilsio kampelis. Labai, labai džiaugiamės butu šiame name."
- Danutė: "Gera, rami vieta. Yra kur žaisti vaikams, taip pat didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Kaimynai nekonfliktiški. Netoli prekybos centrai, mokyklos, darželiai. Šalia nėra kavinių, barų ar naktinių klubų, tad naktinių triukšmautojų pasitaiko labai retai. Netoli parkeliai pasivaikščiojimams. Man ši vieta labai patinka!"
- Neringa: "Nepatinka, geriantys kaimynai, aplinka, agresyvus žmonės, mažai pramogų, toli pagrindiniai objektai."
Šie atsiliepimai atspindi skirtingas patirtis ir nuomones apie gyvenimą Mažeikiuose. Kiekvienas žmogus vertina skirtingus dalykus, todėl ir nuomonės apie miestą gali skirtis.