Naujas įstatymas Lietuvoje: vertingųjų savybių apsauga tvarkomųjų statybos darbų procese

Lietuvoje priimtas atnaujintas įstatymas, skirtas vertingųjų savybių apsaugai tvarkomųjų statybos darbų metu. Už šį įstatymą balsavo 103 parlamentarai, nerandant nė vieno prieštaraujančio ar susilaikiusio.

Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad šis projektas yra subalansuotas, patikrintas institucijų ir profesionaliai patobulintas. Ši nauja redakcija siekia spręsti seniai žinomas problemas, nustatyti aiškų kompetencijų pasiskirstymą tarp valstybės ir savivaldybių, sustiprinti ekspertinių vertinimų ir paveldosaugos apskaitos standartus, bei supaprastinti ir pagreitinti procedūras.

Šis įstatymas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti kultūros paveldo apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas jo tvarkymui Lietuvoje.

Pagrindiniai įstatymo aspektai

Nuo šiol, visiems to paties objekto paveldosauginiams reikalavimams ir sąlygoms bus taikomas vieno langelio principas - užteks vieno prašymo, todėl valdytojui nebereikės kreiptis į kelias skirtingas institucijas.

Politiko teigimu, paprastu atveju procedūrų trukmė iki leidimo išdavimo sutrumpės dvigubai, o sudėtingu atveju - keturis kartus, nuo 121 iki 30 darbo dienų. Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad šis įstatymas itin svarbus ir antikorupciniu požiūriu. Jis pridūrė, kad paveldo reglamentavimas nuo šiol bus ne tik suvaržymų rinkinys, bet ir galimybė kurti papildomą vertę.

Pagal priimtą įstatymą, nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba apims ne tik remonto, restauravimo, konservavimo, bet ir statybos darbus. Nekilnojamosios vertybės tvarkybos projektas turės apimti dokumentų visumą, kurioje bus pateikiami taikomaisiais tyrimais grindžiami vertybės ir tvarkomųjų paveldosaugos, bei tvarkomųjų statybos darbų sprendiniai.

Kultūros paveldo apsaugos ženklas

Nekilnojamojo Kultūros Paveldo Skirstymas ir Vertingosios Savybės

Nekilnojamosios kultūros vertybės, atsižvelgiant į jų vertingųjų savybių gausą, autentiškumą, vientisumą ir reikšmę visuomenei, ir toliau bus skirstomos į vietinio, regioninio ar nacionalinio lygmens. Tuo metu vertingųjų savybių sąrašas papildytas nauju pobūdžiu - kraštovaizdžio. Jis bus suteikiamas statiniams, jų kompleksams, vietovėms, kurie yra sudėtinė vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama skirstant nekilnojamąsias kultūros vertybes:

  • Vertingųjų savybių gausa
  • Autentiškumas
  • Vientisumas
  • Reikšmė visuomenei

Naujos redakcijos įstatyme taip pat atsirado nuostatos dėl pasaulio paveldo vertybių objektų apsaugos bei valdymo. Už jų išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo, valdymo ir sklaidos procesų koordinavimą bus atsakingos Kultūros ir Aplinkos ministerijos. Kultūros paveldo departamentas prižiūrės, kaip pasaulio paveldo vertybėse laikomasi nustatytų apsaugos, naudojimo režimų, paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių apsauga ir tvarkyba.

Už UNESCO sąraše esančios vertybės valdymo plano įgyvendinimą bus atsakingas savivaldybės paskirtas valdytojas.

Institucijos, atsakingos už pasaulio paveldo vertybių apsaugą:

  • Kultūros ministerija
  • Aplinkos ministerija
  • Kultūros paveldo departamentas
  • Savivaldybės

Finansinė parama kultūros paveldo objektų savininkams

Įstatyme nustatyta, kad privačių, bet visuomenei prieinamų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savininkai galės gauti valstybės kompensacijas už jų tvarkymą, tačiau jos negalės viršyti 80 proc. išlaidų. Iki 80 proc. išlaidų kompensaciją galės mokėti ir savivaldybės. Dabar galiojančiame įstatyme kompensacijos dydis neribojamas.

Finansinė parama kultūros paveldo objektų savininkams:

  • Valstybės kompensacijos iki 80% išlaidų
  • Savivaldybių kompensacijos iki 80% išlaidų

Ši lentelė apibendrina finansinės paramos galimybes kultūros paveldo objektų savininkams:

Paramos šaltinis Maksimali kompensacijos suma
Valstybė 80% išlaidų
Savivaldybė 80% išlaidų

Kultūros paveldo departamentas

Kultūros paveldo departamento vaidmuo

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra atsakingas už nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos nacionalinės politikos įgyvendinimą.

Šiaulių Skyriaus Vedėjo Funkcijos

Šiaulių skyriaus vedėjas atlieka šias pagrindines funkcijas:

  • Užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą skyriuje.
  • Teikia pavedimus skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kontroliuoja jų įvykdymą.
  • Konsultuoja skyriaus ir departamento valstybės tarnautojus dėl teisės aktų taikymo.
  • Nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus, prašymus ir pranešimus.
  • Teikia siūlymus departamentui dėl vertingųjų savybių nustatymo ir apsaugos suteikimo.
  • Dalyvauja rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos sutarčių projektus.
  • Organizuoja tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų ir specialiųjų paveldosaugos reikalavimų parengimą ir išdavimą.
  • Organizuoja sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimą ir išdavimą.
  • Organizuoja išvadų dėl projektinių siūlymų ar planuojamų atlikti tvarkybos darbų atitikimo paveldosaugos reikalavimams parengimą ir teikimą.
  • Priima sprendimus dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinimo.
  • Organizuoja leidimų tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti išdavimą ir šių darbų priėmimą.
  • Atstovauja departamentui statybos užbaigimo komisijose ar komisijose, kuriose atliekamas teritorijų planavimo dokumentų derinimas.
  • Organizuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizatoriaus funkcijų atlikimą.
  • Organizuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijų atlikimą.
  • Vykdo kontrolę, kaip valstybės saugomų kultūros paveldo objektų valdytojai laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų.
  • Organizuoja kultūros paveldo objektų tvarkybos ir priežiūros kontrolę.
  • Priima sprendimus dėl darbų stabdymo, jei išaiškėja, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
  • Organizuoja kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Registrą, valstybinės apsaugos politikos įgyvendinimą.
  • Organizuoja kilnojamųjų kultūros vertybių pasų išdavimą.
  • Užtikrina informacijos apie kultūros paveldo apsaugos įstatymų pažeidimus pateikimą departamentui.
  • Rengia procesinius ir kitus dokumentus teismams ir kitoms teisėsaugos institucijoms.
  • Surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir skiria nuobaudas.
  • Teikia stebėsenos apibendrinimą ir prognozavimą skyriaus veiklos teritorijos mastu.
  • Organizuoja su kultūros paveldu supažindinančius ir jį garsinančius renginius.
  • Keičiasi informacija su kitais departamento struktūriniais padaliniais, bendradarbiauja su savivaldybių paveldosaugos padaliniais ir kitomis institucijomis.
  • Teikia kultūros paveldo apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims.
  • Siūlo juridiniams ir fiziniams asmenims atlyginti žalą, padarytą kultūros vertybėms.
  • Organizuoja ūkio subjektų konsultavimą ir metodinės pagalbos teikimą departamento kompetencijos klausimais.
  • Organizuoja ūkio subjektų planinius ir neplaninius patikrinimus.
  • Kontroliuoja reklamos kultūros paveldo objektuose įrengimo reikalavimų laikymąsi.

tags: #vertinguju #savybiu #apsauga #tvarkomuju #statybos #darbu