Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta intensyvūs tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbai. Tai vienas svarbiausių šalies transporto infrastruktūros projektų, kuriuo siekiama pagerinti susisiekimą, eismo saugumą ir atitikti tarptautinius standartus.
Via Baltica maršrutas
Strateginė svarba ir tikslai
Rekonstruotame kelyje „Via Baltica“ bus įgyvendinti modernūs infrastruktūriniai sprendimai, kurie pagerins ne tik vietinį, bet ir tarptautinį susisiekimą bei suteiks didesnį saugumą keliautojams ir vežėjams. Ši magistralė yra Šiaurės jūros - Baltijos koridoriaus ir TEN-T pagrindinio automobilių transporto tinklo dalis, kurio bendras ilgis siekia 649 km, iš kurių 269 km yra Lietuvos teritorijoje. Kelio „Via Baltica“ plėtra yra itin svarbi ne tik krovinių logistikos gerinimui, tačiau ir kariniam mobilumui.
Įgyvendinus „Via Baltica“ rekonstrukciją, kelio zonoje bus geresnis per Lietuvą vykstančių karinių gynybinių padalinių susisiekimas, bus galima laiku dislokuoti karinius vienetus, didinti paramą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jau dislokuotiems kariniams vienetams.
Šiuo metu Kelių direkcija vykdo didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje kelių infrastruktūros plėtros projektą, kurį užbaigus jau 2025 m. „Via Baltica“ atkarpa nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos važiuosime aukščiausius standartus atitinkančia automagistrale.
Vis dėlto, nors vykdomų darbų apimtys ir didelės, privalome racionaliai planuoti ir ateities etapus. Esame numatę, jog iki 2030 m. visas per Lietuvą einantis „Via Baltica“ kelias bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus reikalavimus.
Rekonstrukcijos etapai ir darbai
Darbai suskirstyti etapais. Štai keletas svarbiausių vykdomų ir planuojamų projektų:
Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožai
- 72,50-79 km ruožas: Prasidėjo rekonstrukcijos darbai, planuojama įrengti 4 eismų juostų magistralinį kelią (AM kategorijos) su jungiamaisiais keliais bei kita infrastruktūra, atitinkančia tarptautinius standartus.
- 79-85 km ruožas: Įsigaliojo sutartis dėl rekonstravimo. Planuojama, kad statybos darbai bus baigti kitų metų rudenį.
- 58,62-72,50 km ruožas: Netrukus prasidės ilgiausio ruožo rekonstravimas. Statybos darbus planuojama pabaigti iki kitų metų pabaigos. Projekto vertė - apie 223,6 mln. eurų.
- 56,83-72,50 km ruožas: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą rekonstravimo darbams. Planuojama, kad darbus bus galima pradėti 2023 m. viduryje.
Planuojamas Via Baltica ruožo rekonstrukcijos planas
Kiti svarbūs projektai
- Kauno pietrytinis aplinkkelis: Planuojama, kad 2026 m. „Reikia viską spręsti kompleksiškai ir tvarkyti kelią nuo HE iki pat Garliavos, kad transporto srautas galėtų įsilieti į „Via Baltica“ kelią.
- Tiltas per Nerį ties Kaunu: Planuojama, kad naujai pastatytu tiltu eismas bus atnaujintas iki 2024 m. pabaigos.
- Kauno vakarinis aplinkkelis: Esame numatę, jog iki 2030 m. Numatytų darbų metu Kauno vakariniame aplinkkelyje (kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožas nuo 0 iki 16,45 km) bus atlikti statybiniai inžineriniai ir kiti tyrinėjimai, išnagrinėtos ir įvertintos kelio rekonstravimo alternatyvos, parenkant optimaliausią sprendimą.
LAKD yra skelbusi, kad, planuojant rekonstruoti automagistralėje Vilnius-Kaunas esantį tiltą per Krunos upę Kauno rajone, bus statomas laikinas dviejų eismo juostų tiltas.
Kovo 15 d. baigiasi technologinė pertrauka ir oficialiai, jei orų sąlygos tinkamos, prasideda kelių statybos darbų sezonas.
Finansavimas
2022-2024 m. gautas iš viso daugiau nei 134 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau - EITP) finansavimas. 2022 metais susisiekimo sektoriui numatoma apie 949 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
„Luminor“ bankas bendrovei „Fegda“ suteikė dvi darbų įvykdymo garantijas, kurių bendra vertė 28 mln. eurų, skirtas tarptautinės magistralės „VIA Baltica“ ruožui aplink Marijampolę bei geležinkelio transporto projektui „Rail Baltica“.
Ateities perspektyvos
„Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos rekonstrukcija šiuo metu stipriai pasistūmėjusi į priekį. Praėjusiais metais atidaryti du šio magistralinio kelio rekonstruoti etapai. Visas apie 40 km ilgio „Via Baltica“ kelias iki 2025 m.
Atlikus Kauno vakarinio aplinkkelio rekonstrukciją, šioje kelio atkarpoje bus ne tik iš esmės atnaujinta kelio infrastruktūra, bet ir pagerintos saugumo ir eismo organizavimo sąlygos.
Magistralės „Via Baltica“ beveik 7 km ilgio ruožą Kauno rajone (kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 16,47-23,32 km) numatoma rekonstruoti pagal automagistralės kategorijos reikalavimus. Šiame ruože neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis akcentuoja, kad vienos intensyviausių šalies magistralių „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos planuojama pradėti tiesti kitąmet ir baigti rekonstruoti iki 2024 metų pabaigos.
Planuojama per 7 metus „Via Baltica“ paversti autostrada
tags: #via #baltika #renovacijos #darbai