Daugiabučių namų atnaujinimas - aktuali tema, ypač artėjant šildymo sezonui. Gyventojai skatinami ryžtis renovacijai, tačiau neretai susiduria su iššūkiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime situaciją Klaipėdoje, aptarsime gyventojų nuomones ir iššūkius, susijusius su daugiabučių renovacija.
Viena iš aktyvių daugiabučių renovacijos iniciatorių Klaipėdoje - bendrijos „Žara“ pirmininkė Vida Martišiūtė. Jos teigimu, jei projektuotojai ir statytojai būtų pasikonsultavę su bendruomene, tokio susipriešinimo nebūtų.
Gyventojų nuomonės ir baimės
Nemažai gyventojų baiminasi dėl finansinės naštos, susijusios su renovacija. Tačiau, anot Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) Klaipėdos regiono padalinio vyresniojo specialisto Eugenijaus Šimonio, gyventojai išties neturi pagrindo bijoti skolų. Pradinio įnašo, kredito draudimo, paskolos bei palūkanų kompensaciją, tenkančią konkrečiam butui, gali gauti tik tie gyventojai, kurie namo renovacijos bei paskolos dengimo laikotarpiu turi teisę į kompensacijas už išlaidas būsto šildymui, šaltam ir karštam vandeniui.
Kita vertus, gyventojai nerimauja ir dėl galimų naujų prekybos centrų statybų, kurios gali sumažinti jų nekilnojamojo turto vertę. „Gyventojai investavo į savo būstus, renovavo namus, moka paskolas už renovaciją, o jų nekilnojamojo turto vertė dėl tokio objekto atsiradimo tikrai nukris. Ar nebūtų savivaldybės kompetencija nustatyti, kad šitoje gatvėje nebereikalingas dar vienas prekybos centras?“ - klausė L.
Tačiau, anot Klaipėdos mero pavaduotojo Arūno Barbšio, sklypas yra privatus, detalusis planas yra galiojantis. „Mes tikrai nepriversime statyti to, kam verslininkams nemato poreikio“, - teigė A. Barbšys.
DELFI 11. Kas stabdo daugiabučių renovaciją?
Valstybės parama ir renovacijos nauda
Valstybės parama renovaciją vykdančioms bendrijoms yra svari: iš biudžeto lėšų padengiama iki 50 proc. renovacijos darbų vertės. Be to, ji greitai atsiperka, nes naudą gyventojai pajunta jau pirmąjį po renovacijos šildymo sezoną. LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas numato, kad remtiniems asmenims kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir kompensacijos, po renovacijos apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.
Pasak V. Martišiūtės, po renovacijos butuose sutaupoma 40-60 proc. lėšų, anksčiau mokėtų už šildymą, tad sutaupyta dalis ir skiriama paskolai grąžinti. Žmonėms mokestinė našta neišauga, todėl nepatenkintųjų nelieka.
Atnaujintų daugiabučių gyventojai tvirtina, jog neigiamų pusių renovacija esą neturinti. Pavyzdžiui, jau 9 metus atnaujintame name Debreceno g. 31 gyvenanti A. Micienė už 48 kv. m butą moka perpus mažiau nei kaimynai nerenovuotame name.
Lentelė: Renovacijos nauda Klaipėdos daugiabučiuose
| Rodiklis | Prieš renovaciją | Po renovacijos |
|---|---|---|
| Šilumos sąnaudos | Didesnės | Sumažėjusios 40-60% |
| Mokestis už šildymą | Aukštesnis | Žemesnis |
| Nekilnojamojo turto vertė | Žemesnė | Aukštesnė |
Iššūkiai ir alternatyvos
Šiuo metu daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimą sunkina lėšų trūkumas. Realiai šiemet visos šalies daugiabučiams renovuoti skirta 52 mln. litų. Tačiau yra ir alternatyvių būdų atnaujinti namą neišleidus nė lito - senų pastatų rekonstrukcija didinant jų aukštingumą. Kita - pradėti masišką namų renovaciją neatsiklausiant gyventojų, o programą finansuoti iš sutaupytos energijos kaštų.
Apibendrinant, daugiabučių renovacija Klaipėdoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp gyventojų, savivaldybės ir verslininkų. Svarbu atsižvelgti į gyventojų nuomones, užtikrinti valstybės paramą ir ieškoti efektyvių sprendimų, kurie padėtų pagerinti daugiabučių namų būklę ir sumažinti energijos sąnaudas.
tags: #vida #martisiute #apie #renovacija