„Vidinis turtas“ - tai 1946 m. Nobelio premijos laureato Hermanno Hesse's (1877-1962), intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, esė ir apybraižų rinkinys. Leidinyje „Vidinis turtas“ galima pažinti autoriaus mintis, idėjas, susipažinti su jo mąstymu bei kitoniškumo temų kėlimu. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir H.
Skaitytojai turės puikią galimybę susipažinti su Nobelio premijos laureatu H. Hesse. Pažins ne tik autoriaus mintis, idėjas, bet ir vidiniu H.
Hermanno Hesse's „Stepių vilkas: analizė“
Knygos temos ir idėjos
Hermann Hesse - 1946 m. Nobelio premijos laureatas, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autorius. „Vidinis turtas“ - esė ir apybraižų rinkinys, kuriame atsispindi idėjų, kurias autorius kituose savo romanuose plėtoja.
Trumpa knygos ištrauka:
„…senelio spintose stovėjo, kabėjo ir gulėjo daug kitų dirbinių ir prietaisų, vėrinių iš medžio karoliukų, tarsi rožinių, ritinių iš palmių lapų, išbraižytų senais indiškais rašmenimis, iš žalio talko išpjaustytų vėžlių, mažų dievukų iš medžio, žolės, kvarco, molio, išsiuvinėtų šilkinių ir lininių antklodžių, žalvarinių taurių ir dubenų <…> ir viskas kvepėjo jūra, prieskoniais ir toliais, cinamonu ir santalo medžiu, viskas perėjo per rudas ir geltonas rankas, viską permerkė tropiniai lietūs ir Gangos vandenys, džiovino pusiaujo saulė, pavėsį teikė nelytėtas miškas. Ir visi šitie daiktai priklausė seneliui, o jisai, iškaršęs garbusis visagalis, plačia balta barzda, visažinis, galingesnis už tėvą ir motiną, turėjo ir kitokių daiktų ir galių <…> jis ir pats buvo magas, žynys, išminčius.“
Kiti autoriai, rašantys apie vidinį pasaulį
Naujausia knyga „Vidinis gyvenimas“ - kaip niekada aktuali šiandien, kai įprastos gyvenimo normos sugriuvo. Pasak psichiatro, tai laikas suprasti, kad visas mūsų gerbūvis nėra amžina duotybė. Tai laikas sustoti ir atsigręžti į save.
Christophe André (Kristofas Andrė; g. 1956) - prancūzų psichiatras ir psichoterapeutas. Jis yra vienas iš pagrindinių biheivioristinės, kognityvinės ir elgesio terapijos atstovų Prancūzijoje, vienas iš pirmųjų psichoterapijoje ėmęs taikyti meditaciją. Christophe’as André yra parašęs apie 30 knygų, skirtų plačiajai visuomenei, kiekviena iš jų sulaukė didžiulio populiarumo. Naujausia jo knyga skirta nepaprastai svarbiam dalykui - kiekvieno iš mūsų vidiniam gyvenimui. Tai gebėjimas įsileisti pasaulį į save. Tai būdas daug stipriau patirti gyvenimo skonį.
Knygoje siūlote 40 užsiėmimų, padedančių atsigręžti į vidinį gyvenimą. Esu introvertas, tad vidinis gyvenimas man visada buvo ir priebėga, ir įkvėpimo šaltinis. Pirma prieiga - pasiryžimas tyrinėti savo paties vidinį gyvenimą. Tai daroma stebint save, rašant dienoraštį arba atliekant vadinamąją sąžinės sąskaitą - apmąstant vidinį gyvenimą per savo idealų prizmę. Antras kelias - dėmesingiau patirti visas gyvenimo akimirkas: kai klausomės muzikos, skaitome, kalbėsmes su draugu. Trumpai stabtelėkime ir stebėkime, kokių atgarsių mumyse sukelia tai, ką dabar išgyvename. Galiausiai yra trečia prieiga - susidūrimas su didžiaisiais gyvenimo įvykiais. Pavyzdžiui, netekę draugo apmąstysime, kokie buvo mūsų santykiai.
Psichiatro Ch. André specializacija - depresijos ir nerimo sutrikimai. Jis parašė daug knygų apie savivertę, pasitikėjimą savimi, laimę. Lietuvos skaitytojams autorius puikiai pažįstamas iš knygų „Trijų minučių meditacija“, „Netobuli, laisvi ir laimingi“, „Tik nepamiršk būti laimingas“.
Kaip įveikti stresą ir atrasti ramybę?
Gyvename suišorinimo visuomenėje, kurioje gyvuoja požiūris, kad mūsų kančių priežastys glūdi už mūsų pačių ribų: kalti tėvai, praeitis, vyriausybė. Kiti. Sprendimo, kaip tų kančių atsikratyti, taip pat ieškome išorėje. Pavyzdžiui, norėdami pasijusti geriau, einame apsipirkti. Dabartinė krizė atveria galimybę atkurti pusiausvyrą.
Visuomenė mus skatina gyventi išorėje, visą laiką skirti veiklai ir pramogoms. Kas šiandien skiria laiko savistabai? Kas stengiasi save suprasti ir įsiklausyti į save? Man, psichoterapeutui, kartais atrodo, kad vienintelis metas, kai mano pacientai mąsto apie save, - tai konsultacija, vykstanti kartą per savaitę ar per mėnesį. Taip jau yra - su savimi susitinkame retai.
Meditacija verčia sulėtinti bėgimą ir susitelkti į dabarties akimirką. Atlikite tokį pratimą: patogiai įsitaisykite tiesia nugara ir nuleistais pečiais, galite užsimerkti. Stebėkite, kas vyksta jumyse - kaip kvėpuojate, kokios mintys plaukia.
Malda - ją rekomenduojate ir tikintiems, ir netikintiems žmonėms. Iš tiesų kiekviena malda prasideda nuo susitelkimo. Tačiau malda - ne vien tai. Net ir pasaulietinė malda yra tikėjimo aktas, mokymasis pasitikėti nebūnant užtikrintam. Poreikį melstis žmonės pajunta tada, kai nebesusidoroja su gyvenimo įvykiais, kai juos užplūsta laimė arba neviltis. Tuomet savo viltis, baimę, padėką siunčiame mus pranokstančiai būtybei, neturėdami įrodymų, kad kas nors mus girdi ir tuo labiau, kad gausime kokį nors atsakymą. Tai vaikiška ir nuostabu.