Barbakanas (it. barbacane) - gynybinis statinys tvirtovės, miesto gynybinės sienos išorėje prie vartų. Jis buvo paplitęs Viduramžiais ir pradėtas statyti XIII a. Prancūzijoje.
Barbakaną sudaro masyvus, paprastai cilindrinis bokštas su šaudymo angomis ir tiltas arba uždara perėja, jungiantis bokštą su vartais. Jis skirtas vartų apsaugai ir sienos sparninei gynybai.
XV a. didžiausias išlikęs barbakanas yra Lenkijoje (Krokuva).
Krokuvos barbakanas
Barbakanai Lietuvoje
Paplitusi klaidinga nuomonė, kad Vilniuje esanti gynybinės sienos bastėja taip pat yra barbakanas. Tačiau Lietuvoje nėra išlikę nei vieno tokio tipo gynybinio įtvirtinimo.
Vilniaus Gynybinės Sienos Bastėja
Vilniaus gynybinės sienos bastėjos muziejus pasakoja Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybos ir ginkluotės istoriją. Bastėja, kaip pastatas, skaičiuojantis net penktąjį savo šimtmetį, lankytojui pasakoja ir apie Vilniaus praeitį, atskleisdama daugybę netikėtų klausimų: nuo ko gynėsi XVI amžiaus vilniečiai statydami Vilniaus gynybinę sieną? Kiek vartų ji turėjo ir kokiomis spynomis jie buvo rakinami? Ar tikrai šalia bastėjos gyveno Vilniaus miesto budelis? Kur bastėjoje paslėpti prakeiktos mergelės lobiai?
Bastėja buvo pastatyta XVI a. ir buvo gynybinės sienos sistemos, kurią sudarė 10 vartų, dalis. Siena buvo uždaro žiedo pavidalo ir juosė miestą beveik pusantro kilometro perimetru.
Bastėja smarkiai nukentėjo 1655-1661 m. per karą su Rusija. XVIII a. pabaigoje bastėjos teritorija buvo paversta miesto sąvartynu. Tvirtovė buvo atstatyta XX a., o 1987 m.
Vilniaus gynybinės sienos bastėja - XVII a. pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys, sudarytas iš bokšto, patrankų patalpos ir juos jungiančio tunelio. Bastėjos būdavo statomos nuo XVI a.
XVII a. amžiuje iškilus Maskvos ir švedų grėsmei, vėl susirūpinta miesto gynyba. Pradėjus rekonstruoti Vilniaus gynybinę sieną, netoli Subačiaus vartų pastatyta renesanso stiliaus bastėja. Bastėja paminėta 1627 m. miesto gynybinės sienos apžiūros dokumente.
Vilniaus bastėja
Bastėja nukentėjo 1655-1661 m. kare su Rusija. Vėliau buvo remontuota. Ją suremontavus, pažymėta 1753 m. Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane dar esanti žemės paviršiuje. XVIII a. pabaigoje bastėjos gynybiniai grioviai ir mūrai buvo užpilti. I pasaulinio ir II pasaulinio karų metu vokiečiai bastėjoje buvo įsirengę slėptuvę ir ginklų sandėlį. Po II pasaulinio karo bastėjoje buvo įrengtas sandėlys. 1965-1970 m.
Bastėjos patrankų patalpa 8 metrų aukščio, pasagos formos, sumūryta iš raudonų ir gelsvų plytų, joje buvo įtaisytos šaudymo angos patrankoms. Pamatai sumūryti iš lauko riedulių. Šiaurės pusėje bastėja pasiekia statų šlaitą, rytų pusėje ją supa 3-4 metrų pločio gynybinis griovys. Patrankų patalpoje yra dvidešimt nišų parakui, salietrai, kitoms medžiagoms ir įrengimams laikyti. Buvo suprojektuoti du židiniai patrankoms uždegti ir rankoms sušilti.
Bastėjos bokštas stačiakampio formos, 12 metrų ilgio ir 9 metrų pločio, be rūsių. Jo arkiniai pamatai remiasi į mūro stulpus. Bokštas sumūrytas iš plytų. Bastėjos tunelis yra 48 metrų ilgio, 2,8 metrų pločio ir 3,5 metrų aukščio. Jis padengtas cilindriniu skliautu. Tunelyje yra išlikusi ventiliacinė anga.
1987 m. bastėjoje atidarytas ginklų muziejus, priklausantis Lietuvos nacionaliniam muziejui. Muziejuje eksponuojama ginkluotė nuo XV a. iki XIX a.: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių šarvai. Bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje esanti ikonografinė medžiaga atskleidžia to meto gynybos ypatumus.
Patrankų patalpoje kaupiantis drėgmei, 2007 metais buvo atnaujinti restauravimo darbai, įrengtas autentiškus bastėjos mūrus nuo drėgmės saugantis kolektorius.
Vilniaus Bastėjos Lankymas
Vilniaus senamiestis slepia daugybę istorinių sluoksnių, tačiau nedaugelis objektų gali pasigirti tokia dramatiška istorija ir tokia stipria aura kaip Vilniaus gynybinės sienos bastėja, dažniau vadinama tiesiog Barbakanu. Tai nėra eilinė turistinė stotelė, kurioje užtenka praleisti penkias minutes. Tai vieta, kurioje susipina karinė inžinerija, šiurpą keliančios legendos ir viena gražiausių miesto panoramų. Stovėdami ant šio gynybinio įtvirtinimo terasos, jūs žvelgiate ne tik į Užupio stogus, bet ir į šimtmečius menančią sostinės kovą už išlikimą.
Nors dauguma lankytojų čia atvyksta dėl įspūdingų vaizdų, tikroji Barbakano vertė slypi jo požemiuose ir masyviose sienose, kurios kadaise buvo pagrindinis skydas nuo priešų artilerijos. Norint suprasti Barbakano didybę, būtina suvokti istorinį kontekstą. XVII amžiaus pradžioje Vilnius buvo klestintis, bet pažeidžiamas miestas.
Auganti artilerijos galia reikalavo naujų gynybos sprendimų, nes viduramžių sienos jau nebegalėjo atlaikyti modernių patrankų apšaudymo. Vilniaus bastėja yra pasagos formos pastatas, pastatytas pagal vokiečių inžinieriaus Frydricho Getkanto projektą. Tai vienas iš nedaugelio tokio tipo renesanso stiliaus fortifikacijos pavyzdžių visoje Rytų Europoje.
Deja, 1655 metais, karo su Maskva metu, bastėja patyrė didžiulius nuostolius. Miestas buvo užimtas, o gynybiniai įtvirtinimai apgriauti. Ilgą laiką šis didingas statinys stovėjo apleistas, virto miesto sąvartynu, kol XX a.
Legenda apie Baziliską
Joks pasakojimas apie Vilniaus bastėją negali apsieiti be garsiosios legendos apie Baziliską. Pasakojama, kad Bastėjos požemiuose, kur drėgna ir tamsu, kadaise gyveno baisi pabaisa - Baziliskas. Tai buvo padaras gaidžio galva, driežo kūnu ir gyvatės uodega. Tačiau baisiausia buvo ne jo išvaizda, o žvilgsnis. Teigiama, kad kiekvienas, pažvelgęs Baziliskui į akis, akimirksniu pavirsdavo akmeniu.
Legenda byloja, kad pabaisą nugalėti pavyko tik gudrumu. Vienas drąsuolis (skirtingose versijose minimi skirtingi herojai - nuo nuteisto mirtiop kalinio iki jauno pameistrio) nusileido į požemius nešinas veidrodžiu. Kai Baziliskas išlindo iš savo irštvos ir pažvelgė į atėjūną, jis pamatė savo paties atvaizdą veidrodyje.
Šiandien lankydamiesi Bastėjoje galite pamatyti šios legendos pėdsakų. Muziejaus ekspozicijoje dažnai akcentuojamas šis mitinis aspektas, o vaikams tai tampa įdomiausia apsilankymo dalimi.
Vilniaus gynybinės sienos bastėja yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, ir po paskutinės rekonstrukcijos ji atrodo itin moderniai ir patraukliai.
Ekspozicija ir Praktiniai Patarimai
Pirmas dalykas, kurį pajusite nusileidę į patrankų galeriją - tai vėsa ir specifinis kvapas. Sienos čia siekia kelis metrus storio. Vaikščiodami ilgu, pasagos formos koridoriumi, atkreipkite dėmesį į šaudymo angas (ambrazūras). Jos išdėstytos taip, kad apimtų kuo platesnį lauką.
Ekspozicijoje pristatoma ginkluotės raida nuo vėlyvųjų viduramžių iki XVII-XVIII a.
- Patrankos ir mortyros: Įspūdingi artilerijos pabūklai, kurie buvo pagrindinė bastėjos jėga.
- Karių šarvai: Muziejuje eksponuojami įvairių laikotarpių šarvai, nuo lengvesnių grandinių marškinių iki masyvių plokštinių šarvų.
Naujoji ekspozicija pritaikyta šiuolaikiniam lankytojui. Čia rasite ekranus su vizualizacijomis, kurios parodo, kaip atrodė gynybinė siena jos klestėjimo laikais, kaip veikė artilerija ir kaip keitėsi Vilniaus miesto ribos.
Aplankius ekspoziciją viduje, būtina užlipti į lauko terasą. Daugeliui vilniečių tai yra mėgstamiausia vieta stebėti saulėlydžius. Tai puiki vieta atokvėpiui po pasivaikščiojimo tamsiais požemiais. Čia dažnai renkasi jaunimas, menininkai, vyksta fotosesijos.
Planuojantiems vizitą dažnai kyla praktinių klausimų. Taip, net ir karščiausią vasaros dieną Bastėjos požemiuose yra vėsu. Po rekonstrukcijos situacija pagerėjo, tačiau dėl istorinio pastato specifikos (laiptų, siaurų praėjimų tam tikrose vietose) judėjimas gali būti ribotas. Pačiai muziejaus ekspozicijai apžiūrėti užteks apie 45-60 minučių. Taip, muziejus puikiai pritaikytas savarankiškam lankymui. Informaciniai stendai ir vizualizacijos yra išsamūs.
Jūsų pažintis su Vilniaus gynyba neturėtų baigtis vien tik išėjus pro muziejaus duris. Vilniaus barbakanas yra tik dalis didesnės sistemos. Išėję į lauką, atkreipkite dėmesį į išlikusius gynybinės sienos fragmentus, kurie driekiasi šalia Subačiaus gatvės.
Aplinka aplink Bastėją pastaraisiais metais buvo gražiai sutvarkyta. Pėsčiųjų takai, suoliukai ir apšvietimas paverčia šią vietą idealia vakariniams pasivaikščiojimams. Tai erdvė, kurioje istorija susitinka su dabartimi: ant senovinių pylimų žaidžia vaikai, o ant šimtamečių akmenų ilsisi turistai.
XVII a. gynybinį įtvirtinimą pastatė Vokiečių inžinierius - Fridrichas Getkantas. Iš pradžių Vilnių gaubė apskritos formos siena, kuri pasipildė ir Bastėja (bokštas, tunelis ir artilerijos vieta). Bėgant metams statinys prarado savo paskirtį, kol galiausiai karo metais buvo paverstas Vokiečių ginklų sandėliu. Tačiau per savo gyvavimo laikotarpį buvo apipintas nemažai legendų. Pavyzdžiui, kad nuo šios vietos egzistavo tunelis iki pat Trakų pilies. Kita legenda susieta su čia gyvenusiu Bazilisku ( būtybė turinti gaidžio ir driežo bruožų). Pirmą kartą Vilniaus Baziliskas paminėtas valdant Žygimantui Augustui ir tuomet bandyta jį sunaikint...
tags: #viduramziu #murinis #gynybos #bokstas #barbakanas