Aukščiausios pasaulyje medžių rūšys: Tasmanijos milžinai ir Gondvanos palikimas

Tasmanijos sala, esanti 240 km į pietryčius nuo Australijos žemyno, yra unikali vieta, kurioje galima rasti įspūdingų gamtos objektų ir augalijos. Daugiau kaip 40 proc. salos teritorijos yra saugomos. Čia atvyksta tūkstančiai turistų iš Australijos žemyno ir viso pasaulio aplankyti unikalius gamtos objektus, pažinti Australijai ir tik šiai salai būdingą florą ir fauną.

Tasmanijos topografija

Gondvanos augalijos prieglobstis

Prieš milijonus metų Antarktida buvo šiltesnė ir daug drėgnesnė, ir joje galėjo augti Antarkties flora, įskaitant podokarpų ir notofagų miškus. Antarktida taip pat buvo senovės Gondvanos superkontinento dalis, kuri palaipsniui skylo dėl kontinentinio dreifo.

Tasmanijos saloje, kuri yra piečiau Australijos žemyno, klimatas išliko drėgnesnis ir vėsesnis. Todėl Gondvanos augalai, tokie kaip araukarijiniai, podokarpiniai, protėjiniai ir mediniai paparčiai, kai kuriuose Tasmanijos regionuose rado prieglobstį. Dėl ypatingų augimo sąlygų ypač vėsiuosiuose drėgnuose miškuose, kalnų drėgnose savanose, kitose unikaliose kalnų augalų bendrijose, net 10 procentų augalų Tasmanijoje yra endemikai.

Gondvana prieš 100 milijonų metų

Antarkties augmenija yra išskirtinė augalų bendruomenė, kuri milijonus metų vystėsi Gondvanos superkontinente, dabar jos atstovų randama keliose atskirose Pietų pusrutulio vietose, įskaitant pietinę Pietų Amerikos dalį, pietinę Afriką, Naująją Zelandiją, Australiją ir Naująją Kaledoniją. Australijai slenkant į šiaurę, ji tapo sausesnė; drėgmę mėgstanti Antarkties flora pasitraukė į žemyno rytinę pakrantę ir Tasmaniją, o daugelyje kitų Australijos vietų pradėjo dominuoti akacijos, eukaliptai, kazuarinos ir kserofitiniai krūmai bei žolės.

Podokarpiniai augalai

Podokarpinių šeima priskiriama pušiečių eilei (joje Europoje gerai pažįstami augalai - pušys, eglės, kėniai, tujos, kiparisai, kukmedžiai, senokai iš pietų pusrutulio atkeliavusios araukarijos, retai kam matyti skėtkėniai). Podokarpinių šeimoje 173 rūšys sugrupuotos į 18 genčių. Dauguma jų paplitusios buvusio Gondvanos žemyno dalyse - Australijoje, N. Zelandijoje, Pietų Afrikoje, Afrikoje, Indijoje.

Podokarpiniai - visžaliai krūmai ar medžiai su tiesiu kamienu ir horizontaliomis šakomis. Lapai išsidėsto spirališkai, rečiau priešiniai, žvyniški ar spygliški, rečiau plokšti, linijiški ar lancetiški, kartais jų funkciją atlieką suplokštėję stiebai. Dvinamiai arba vienanamiai. Vyriški strobilai panašūs į žirginius. Moteriški kankorėžiai dažniausiai redukuoti iki kelių mėsingų žvynų, sunoksta per vienus metus. Sėklos padengtos mėsingu epimatium. Skilčialapiai du.

Tasmanijoje paplitę 5 podokarpinių rūšys, labai besiskiriančios tiek buveinėmis, kuriose auga, tiek morfologine sandara.

• Phyllocladus aspleniifolius - vidutinio dydžio (stiebo skersmuo retai viršija 30 cm) medis. Ši rūšis auga tik Tasmanijoje gausių kritulių zonoje, drėgnuosiuose miškuose ar krūmynuose.
• Microcachrys tetragona angliškai vadinamas Creeping Pine (šliaužiančioji pušis) ar Strawberry Pine (žemuoginė pušis) auga atvirose alpinėse ar subalpinėse pietinės, vakarinės ir centrinės Tasmanijos zonose.

Araukarijos

Araukarijų rūšys beveik visos auga atogrąžų miškuose, o pagrindinės išimtys yra Pietų Amerikoje kalnuose auganti Araucaria araucana ir araukarijų rūšys, gyvenančios sklerofitų savanoje Naujojoje Kaledonijoje. Įdomu tai, kad dauguma araukarijinių išliko tropiniuose miškuose, kai tradiciškai teigiama, kad tai magnolijūnams (gaubtasėkliams) tinkamiausios sąlygos, kuriuose šie paprastai laimi konkurenciją su plikasėkliais.

Okeanijos araukarinių sėkmė gali būti labiau dėl jų gebėjimo prisitaikyti prie savo fizinės aplinkos - kritulių, ugnies, edafinių (dirvos) veiksnių - nei jų gebėjimo efektyviai konkuruoti su gaubtasėkliais.

Kilnioji volemija (Wollemia nobilis)

Mezozojaus eros vėlyvojo Triaso periodo (251-200 mln. m.) sluoksniuose Australijoje, N. Zelandijoje ir Antarktyje jau randami į volemiją panašių augalų fosilijos, tad spėjama, kad šių augalų kilmės centras buvo Pietryčių Gondvana. Paskutinės rastos volemijos fosilijos yra iš laikotarpio prieš 2 mln. metų.

Ir kokia buvo visų gamtininkų nuostaba, kai 1994 m. rugsėjo 10 d. Australijoje, Mėlynuosiuose kalnuose esančiame Volemio nacionaliniame parke atrado šio parko darbuotojas David Noble. Rasti augalai buvo lyginami su kitais spygliuočiais medžiais ir nustatyta, jog tai priešistoriniais laikais augęs araukarijinių šeimos augalas - volemija.

Ši rūšis ypatingai dideliame pavojuje, nes visi rasti augalai yra vieno augalo klonas (labai maža genetinė įvairovė, o ji garantuoja rūšies išlikimą pasikeitus augimo sąlygoms). Tai visžalis 25-40 m aukščio medis. Žievė labai savita, tamsiai rudos spalvos, gumbuota. Dažniausiai daugiakamienis (seni augalai gali turėti iki 100 skirtingo diametro kamienų). Šakos tankios ir pasižymi tuo, kad išaugusios daugiau nesišakoja. Po kelerių metų ant šakos subrandina kankorėžį. Šiam subrendus, šaka žūva. Nauja šaka atauga iš snaudžiančio pumpuro ant pagrindinio kamieno. Kartais šaka pradeda augti aukštyn, suformuodama naują kamieną.

Protėjiniai (Proteaceae)

Protėjiniai (Proteaceae) - magnolijūnų gentis, priklausanti protėjiečių (Proteales) eilei (šiai eilei dar priklauso tokie augalai kaip: riešutinis lotosas, platanų gentis). Priklauso apie 80 genčių ir 1 600 rūšių. Dauguma augalų - nedideli medžiai ar žemi krūmai, kartais labai trumpu ar gumbo formos požeminiu stiebu, keletas daugiamečių žolių rūšių.

Auga Pietų pusrutulyje, daugiausia sausuose subtropikų miškuose, rečiau drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Pagrindinės augimo sritys - Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Afrika, Naujoji Kaledonija, Okeanija, Pietryčių Azija. Didžiausios Proteaceae gentys yra Grevillea (t.t. Hakea), Protea, Banksia, Helicia, Leucadendron ir Persoonia.

Banksia serrata auga Tasmanijoje tik Rocky Cape nacionaliniame parke ir Flinders saloje, o Australijoje rytinėje pakrantėje. Tai iki 16 m aukščio medis ar 1-3 m aukščio krūmas vandenyno pakrantėje ar kiliminis krūmas pakrantės uolinguose skardžiuose.

Banksia marginata paplitusi visoje Tasmanijoje ir Pietryčių Australijoje. Tai medis (iki 12 (30) m aukščio) ar krūmas (kartais labai žemas, tik 20 cm aukščio) augantis krūmynuose, dykynėse, pakrantės smėlynuose ar eukaliptų miškuose, kur gaisrų dažnis yra mažas.

Lomatia polymorpha - žinomas kaip kalnų augalas, krūmas ar mažas medis (2,5-4 m aukščio), endeminis Tasmanijoje. Dažna ir plačiai paplitusi rūšis, aptinkama maždaug į pietus nuo Pjemano upės ir į vakarus nuo Derwent upės subalpinių miškų žemumose, krūmynuose, drėgnose vietose, kartais atogrąžų miškuose, teritorijose nuo jūros lygio iki 1 200 m virš jūros lygio.

Eukaliptai

Eukaliptai (lot. Eucalyptus) - mirtinių (Myrtaceae) šeimos medžių ir krūmų gentis, apimanti daugiau nei 700 rūšių. Didžioji dalis jų natūraliai paplitę Australijoje, kur sudaro didelę dalį šios šalies miškų. Eukaliptų rūšių randama ir Naujojoje Gvinėjoje, Tasmanijoje bei Pietryčių Azijos salose.

Eukaliptai - visžaliai, dažniausiai greitai augantys medžiai ar krūmai, galintys pasiekti 10-70 metrų aukštį, kai kurios rūšys užauga net per 100 metrų. Jų kamienas dažnai tiesus, žievė gali būti glotni, pleišėjanti ar nusilupanti.

Karališkasis eukaliptas, (Eucalyptus regnans), (Mountain Ash) - lapuočių medžių rūšis. XIX a. pab. - XX a. prdž. šaltiniai tvirtina apie augusius nuo 112,8 m iki 160 m aukščio medžius, bet daugelis jų nėra oficialiai patvirtinti ir iki šiol tik diskutuojama. Patikimiausiai išmatuotas karališkasis eukaliptas buvo 1872 metų vasario 21 d., kada Viktorijos valstijos archivuose buvo rasti tuometinio miškų ūkio inspektoriaus William Ferguson dokumentai. Su liniuote medį gulinti ant žemės nuo šaknų iki nulūžusios viršūnės išmatavo 133 m. Nulūžusios viršūnės skersmuo buvo 91 cm. Tad kaip manoma su nenulaužta viršūne medis galėjo siekti apie 152 m aukštį.

Rutulinis eukaliptas, (Eucalyptus globulus), (Tasmanian Blue Gum) - lapuotis medis. Istoriniuose archivuose yra duomenu apie augusius 101 m aukščio medžius. Augimo vieta - Tasmanija, Australija.

Eucalyptus obliqua, (Eucalyptus obliqua), (Australian Oak) - lapuotis medis. Praeityje Australijos matininkų buvo išmatuotas 98,8 m aukščio.

Eucalyptus delegatensis, (Eucalyptus delegatensis), (Alpine Ash) - medis. Užauga virš 90 m. Dabar žinomas aukščiausias yra 87,9 m auga Tasmanijoje.

Eucalyptus nitens, (Eucalyptus nitens), (Shining Gum) - lapuočių medis. Viktorijos valstijoje (Australija) retkarčiais pasitaiko iki 90 m aukščio medžių. Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis yra 84,3 m aukščio ir 8 m kamieno apimties.

Spalvingasis eukaliptas, (Eucalyptus diversicolor), (Karri) - lapuotis medis. Užauga iki 90 m aukščio. Vietinė rūšis vakarų Australijos valstijos drėgnesniuose p.v. regionuose.

Vytelinis eukaliptas, (Eucalyptus viminalis), (Manna Gum) - medis. Medžio White Knight aukštis 88,9 m, kamieno skersmuo 3,30 m, kamieno apimtis 10,8 m, tūris 180 m³.

Eucalyptus grandis (Eucalyptus grandis), (Flooded gum / Rose gum) - lapuotis medis. Stambiausi egzemplioriai užauga iki 85 m aukščio ir iki 3 m skersmens kamienu. Dabar aukščiausias šios rūšies medis yra 84,3 m aukščio. Jo kamieno skersmuo 2,7 m. Manoma kad jam apie 400 metų. Auga netoli Bulahdelah miestelio Naujajame Pietų Velse (Australija). Ši medžių rūšis auga rytų Australijos žemyne ir paplitę rytinėse Naujojo Pietų Velso ir Kvinslando dalyse.

Eucalyptus pilularis, (Eucalyptus pilularis), (Blackbutt) - lapuotis medis. Užauga apie 70 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens. Medis žinomas kaip „Benaroon“ yra 64 m aukščio ir 4,1 m kamieno skersmens (vid.ūgio žmogaus krūtinės aukštyje). Kitas medis žinomas kaip „Bird Tree“, beveik 69 m ir 3,59 m kamieno skersmeniu (krūtinės aukštyje). Anot istorinių šaltinių, praeityje buvo nukirstas 85 m aukščio ir 18 metrų kamieno apimties medis.

Eucalyptus deglupta, (Eucalyptus deglupta), (Rainbow Gum / Mindanao Gum) - Mirtinių šeimos, eukaliptų genties lapuotis medis. Paprastai užauga iki 60 m, rečiau iki 75 m aukščio, kamieno skersmuo iki 2,4 m.

Eucalyptus jacksonii, (Eucalyptus jacksonii), (Red Tingle) - lapuotis medis. Gali užaugti iki 75 m aukščio. Gyvena virš 400 metų.

Eucalyptus deanei, (Eucalyptus deanei), (Round leaved gum / Mountain blue gum) - lapuotis medis. Įprastai užauga iki 40 m aukščio, rečiau iki 60 m. Pagal 2010 metų duomenis aukščiausias dabar augantis yra 71 m aukščio, 2,5 m kamieno skersmens arba 7,84 m kamieno apimties.

Visi eukaliptai tinka eteriniam aliejui išgauti: Tik apie 20 rūšių išgaunamas tinkamas kokybei eterinis aliejus, ypač medicininiam naudojimui tinkamas E. globulus ar E.

Sekvojos

Vieni aukščiausių medžių pasaulyje - Sequoia sempervirens, pajūrio raudonmedis - sekvoja, kuri, lyginant su Sjeros raudonmedžiu, neužauga tokia masyvi ir stora, bet užtai pasiekia rekordinį aukštį. Šios sekvojos auga Kalifornijos šiaurėje Raudonmedžių nacionaliniame parke. Yra netgi užfiksuotas 112m aukštis.

Kalifornijos Sekvojų nacionalinis parkas praėjusią savaitę išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad visiems, kurie bus pagauti prie medžio, grės iki 6 mėnesių kalėjimo ir 5 tūkst. dolerių bauda. Parko gilumoje esantis medis, prie kurio neveda jokie takai, nuo 2006 m., kai jį rado pora gamtininkų, susidūrė su rimtu aplinkos niokojimu dėl čia besilankančių įspūdžių ieškotojų.

Visžalės sekvojos (sequoia sempervirens) medis yra 115,92 m aukščio, o jo pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos - Hiperionas buvo vienas iš titanų ir saulės dievo Helijo bei mėnulio deivės Selenės tėvas.

2021 m. Sekvojų ir Karalių Kanjono nacionalinių parkų pareigūnai ėmėsi kraštutinių priemonių, kad apsaugotų kai kuriuos didžiausius pasaulio medžius nuo gaisrų. Generolas Šermanas, laikomas didžiausiu pasaulio medžiu (pagal tankį, o ne pagal aukštį), buvo apvyniotas „aliuminio pagrindo degimui atsparia medžiaga“, panašia į foliją, kad būtų apsaugotas per niokojantį gaisrą.

Sekvoja

Kiti aukšti medžiai

Be eukaliptų ir sekvojų, pasaulyje yra ir kitų aukštų medžių rūšių:

• Didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) - 1897 metais Vašingtono valstijoje (JAV) buvo nukirsta 142 m aukščio ir 480 metų amžiaus didžioji pocūgė.
• Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum) - Medis pavadintas The Father of the forest buvo virš 122 m aukščio. Jo apimtis prie kamieno pagrindo buvo 33,52 m.
• Sitkinė eglė (Picea sitchensis) - Žinoma kaip Raven’s Tower pavadinimu yra 96,68 m aukščio.
• Allantospermum borneense (Allantospermum borneense) - Užauga iki 90 m aukščio.
• Taiwania cryptomerioides (Taiwania cryptomerioides) - Užauga iki 60-75 m, kartais iki 80-90 m aukščio ir iki 3-4 m skersmens kamienu.
• Kvapusis kėnis (Abies procera) - Praeityje buvo žinomas aukščiausias 89,9 m aukščio.
• Shorea faguetiana (Shorea faguetiana) - Žinomo kaip Poko gergassi medžio aukštis 88,32 m.
• Petersianthus quadrialatus (Petersianthus quadrialatus) - Pagal 2010 metų pabaigos duomenis su galimai viršūnėje dirbtine dekoracija buvo išmatuotas 96,9 m aukščio ir 366,05 cm kamieno skersmens medis.
• Išlakioji kompasija (Koompassia excelsa) - Dažnai užauga apie 76 m aukčio. Išmatuotas aukščiausias medis siekė 85,76 m aukštį.
• Alstonia pneumatophora (Alstonia pneumatophora) - Užauga apie 85 m aukščio ir apie 205 cm skersmens kamienu.
• Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana) - Vakarų Kaukaze auga 78-85 m aukščio medžiai.
• Shorea argentifolia (Shorea argentifolia) - Aukštis - 84,84 m.
• Shorea superba (Shorea superba) - Aukštis - 84,40 m.
• Meksikinė guoba (Ulmus mexicana) - Kartais išauga iki 84 m ir iki 2,5 m skersmens kamienu.
• Kaliforninė cūga (Tsuga heterophylla) - Dabar auganti yra 82,9 m aukščio (pagal M.Vaden, St. Sillett, 2011).
• Hopea nutans (Hopea nutans) - Žinoma aukščiausia - 82,82 m.
• Shorea johorensis (Shorea johorensis) - Šiuo metu aukščiausias žinomas medis pagal (Roman Dial 2007) yra 82,39 m aukščio.
• Shorea smithiana (Shorea smithiana) - Aukščiausia - 82,27 m aukščio.
• Saldžioji arba Lamberto pušis (Pinus lambertiana) - Kartu tai aukščiausi pušų genties medžiai. Žinoma kaip „Yosemite Giant“ buvo išmatuota 82,19 m aukščio, bet kenkėjams pažeidus žievę, 2007 metais medis nusibaigė.
• Shorea mujongensis (Shorea mujongensis) - Užauga apie 82 m aukščio ir apie 217 cm skersmens kamienu.
• Geltonoji pušis (Pinus ponderosa var. benthamiana aka pacifica) - Aukštis 81,77 m (pagal 2011 spalio 13 d.), kamieno skersmuo 1,73 m.
• Kaliforninis kėnis (Abies grandis) - Praeityje žinomas aukščiausias - 81,4 m aukščio.
• Išlakioji šorėja (Shorea gibbosa) - Aukštis 81,11 m.
• Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) - Dabar žinomas aukščiausias šios rūšies medis 81,08 m (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011).
• Paprastasis stepukmedis (Dyera costulata, syn. Dyera laxiflora) - Dažniausiai auga iki 60 m ir iki 2 m kamieno skersmens, rečiau iki 80 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmeniu medžių.
• Siauralapis kamparmedis (Dryobalanops lanceolata) - Užauga iki 80 m aukščio.
• Parashorea chinensis (Parashorea chinensis) -
• Eucalyptus nobilis (Eucalyptus nobilis) - Dabar aukščiausio šios rūšies medžio aukštis 79,2 m.
• Didingasis kėnis (Abies magnifica) - Įprastai užauga 40-60 m ir 2 m skersmens kamienu.
• Kvapusis kamparmedis (Dryobalanops aromatica) -
• Pilkasis kėnis (Abies concolor, Abies concolor subsp. lowiana) - Įprastai užauga 40-60 m.
• Purpurinis kėnis (Abies amabilis) - Medžiai 55-61 m aukščio bei daugiau kaip 60 cm skersmens kamienais dažni sengirėse.
• Kalvinė pušis (Pinus monticola) - Įprastai auga 30-50 m, nors pasitaiko iki 70 m aukščio medžių.
• Baltasis šorėjenis (Parashorea malaanonan) - Užauga iki 60 m aukščio.
• Didžioji tuja (Thuja plicata) - Užauga iki 65-71 m aukščio su 3-4 m skersmens kamienu.
• Kiparisinė ficroja (Fitzroya cupressoides) - Užauga apie 40-60 m, kartais daugiau kaip 70 m aukščio.
• Dekandolio tiama (Entandrophragma candollei) - A.

Medžiai Lietuvoje

Aukščiausias Lietuvos medis yra ne eglė ir ne pušis, kaip galbūt galėtumėte pagalvoti. Tai daug retesnis Lietuvos miškų medis - maumedis. Degsnės maumedyne Prienų rajone, Naujosios Ūtos girininkijoje augantis maumedis yra net 49 metrų aukščio.

Tiksli aukščiausio Lietuvos medžio rūšis - europinis maumedis, Larix decidua. Medžio aukštis iki žalių šakų siekia 29 metrus, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 1,86 metrus.

Aukščiausias Lietuvos medis

Maumedynas, kuriame auga aukščiausias Lietuvos medis, užveistas dar XIX a. „Tuo metu Užnemunė priklausė Varšuvos kunigaikštystei. Matyt, bendradarbiaujant su Lenkijos miškininkais ir buvo įveistas maumedynas“, - teigė Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vyr.

Nuo 1960 m. Degsnės miško maumedynas yra yra saugoma teritorija - Degsnės botaninis draustinis ir europinio maumedžio genetinis draustinis.

Maumedis-rekordininkas nėra vienintelis aukštas medis jame: vidutinis šalia aukščiausio Lietuvos medžio augančių kitų maumedžių aukštis siekia 42 metrus.

2013 m. Turistai, norintys išvysti aukščiausią Lietuvos medį, jį pasiekti gali nusukę nuo kelio Alytus-Kaunas. Atkarpoje tarp Prienų ir Balbieriškio reikia pasukti į žvyruotą miško kelią ir juo važiuoti 3 kilometrus.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie aukščiausius žinomus medžius pasaulyje ir Lietuvoje.

Šis sąrašas nuolat papildomas, nes mokslininkai ir gamtininkai toliau ieško ir atranda naujus medžių-rekordininkus.

tags: #vienas #is #auksciausiu #pasaulyje #medziu