Sutuoktinio Teisė Testamentu Palikti Visą Šeimos Turtą: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirūpinti vienas kitu po savo mirties sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą. Tačiau daugelis visuomenės narių apie šį testamentą nėra girdėję, arba nežino šio testamento sudarymo sąlygų ir ypatumų.

Norint išvengti ginčų dėl turto po mirties, verta sudaryti testamentą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Bendrojo Testamento Esminiai Aspektai

Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. (CK 3.89 str., 5.45 str. 1 d.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties.

Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

Įpėdinio Paskyrimas ir Teisės

Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų. Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą, po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą.

Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t.y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui.

Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra.

Testamento Sudarymo Sąlygos ir Apribojimai

Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t.y. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje (CK 5.28 str.).

Vadinasi, sutuoktiniams testamentą surašius ir jį pasirašius patiems ranka, testamentas būtų laikomas negaliojančiu (CK 5.44 str.)

Atkreiptinas dėmesys, kad sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą pas notarą, ar konsulinį pareigūną, sutuoktiniams atsiranda įstatyme įtvirtinti ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo. Įstatyme yra numatyta, kad sutuoktinių sudaryti individualūs testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja (CK 5.46 str. 2 d).

Be to, įstatyme yra numatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes priešingu atveju būtų paneigta mirusiojo sutuoktinio valia (CK 5.49 str. 1 d.). Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą.

Visgi bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia, mat nebėra bendro sutarimo.

„Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią, - sako R. Cibulskienė. - Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo.

Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.“

Testamento Turinys ir Galimybės

Testamentu galima palikti visą ar dalį turto bei skolų. Testamente reikia įrašyti, koks turtas kam konkrečiai paliekamas. Turtas turi būti įvardijamas taip, kad būtų aišku, apie ką kalbama.

Jeigu bus neaišku, ta testamento dalis negalios (pvz. jei du butus turintis asmuo rašys “palieku butą sūnui Jonui”). Be turto testamente turi būti: palikėjo (testatoriaus) vardas, pavardė, parašas, testamento sudarymo data ir vieta.

Sparčiausiai keičiasi pats turtas: gal iki mirties vieną butą parduosite, o nusipirksite kitą; dar greičiau kinta pinigų kiekis. Todėl galima testamentą rašyti apimant visus tam tikros rūšies daiktus, tarkim: “Visą nekilnojamąjį turtą palieku dukrai Jurgitai” ar “Pusę visų pinigų palieku sūnui Jonui, pusę dukrai Jurgitai”.

Jei koks nors turtas liks nepaminėtas, jis bus paveldėtas lyg testamento nebūtų. Jei testamentu bus palikta per daug turto, visų įpėdinių dalis proporcingai mažinama (pvz. Dalis žmonių, kuriems norėtumėte palikti turtą, gali mirti anksčiau už jus arba atsisakyti priimti palikimą.

Testamente galite į tai atsižvelgti, pavyzdžiui, palikti turtą žmonai, bet įrašyti, kad jeigu ji mirs pirmiau jūsų (arba nepriims palikimo), tada turtas paliekamas sūnui, o jei ir šis bus miręs (arba nepriims palikimo) - vaikaičiui. Tokiu atveju nereikės keisti testamento po kiekvieno įpėdinio mirties. Jūsų mirties metu gali būti gimę nauji žmonės, pavyzdžiui, jūsų sūnus gali susilaukti vaiko. Tai irgi galite numatyti testamente [CK 5.21].

Patikimumo dėlei galima (bet nebūtina) testamentą tvirtinti pas notarą arba (užsienyje) Lietuvos konsulą. Toks testamentas vadinamas oficialiu. Šiuo atveju ten bus saugoma testamento kopija, kuria bus galima remtis iškilus ginčui.

Ypatingais atvejais oficialųjį testamentą gali tvirtinti kiti svarbūs asmenys (kap antai - kalinio - kalėjimo viršininkas, ligonio - vyr. gydytojas, jūreivio - kapitonas, kario - dalinio viršininkas), bet jį vis tiek reikia skubiai nešti pas notarą. Beje, palikėjas gali notarui ar konsului atiduoti saugoti ir seniau savo sudarytą testamentą (užklijuotame voke).

Vyras ir žmona turi teisę rašyti sudaryti testamentą kartu (sutuoktinių testamentas, turi būti oficialus). Jo esmė: vienam mirus visas turtas pereina kitam sutuoktiniui, o šiam mirus - toliau pagal testamentą.

Testamentu galima įpareigoti palikimą gavusius žmones vykdyti tam tikras pareigas (testamentinė išskirtinė), tačiau šių pareigų vykdymas neturi kainuoti daugiau nei palikimo vertė. Testamentu gali būti turtas paliekamas visuomenei naudingam tikslui. Šiuo atveju gali būti įsteigtas naujas juridinis asmuo palikimui tvarkyti (panašiai kaip, pavyzdžiui, Alfredas Nobelis įsteigė fondą jo vardo premijoms dalinti).

Paprastai turtą testamentu palikti “užrašyti” bet kam (žmonėms, įmonėms, valstybėms). Jeigu palikėjas mirties metu turi vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, nepaisant to, kas parašyta testamente, šie žmonės gaus bent pusę turto, kurį būtų gavę, jei testamento nebūtų (kaip dalijamas turtas nesant testamento žr. čia).

Negalioja testamentas, kuris yra neteisėtas, nesuprantamas ar dviprasmiškas. Pavyzdžiui, testamentu negalima palikti asmeninių teisių: teisės į alimentus, pašalpas, senatvės pensiją ir pan.

Testamento Rūšys: Asmeninis ir Oficialusis

Testamentai būna dviejų rūšių: asmeninis ir oficialusis.

Asmeninis Testamentas: Parašytas ranka. Turi būti nurodyta: testatoriaus vardas ir pavardė, testamento sudarymo vieta ir data, aiški testatoriaus valia, pasirašytas. Po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.

Oficialusis Testamentas: Sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba kitos valstybės konsulinio pareigūno. Vienas egzempliorius laikomas pas notarą. Sunkiau nuginčyti teisme.

Abiejų rūšių testamentai yra teisėti, bet oficialusis yra geriau apsaugotas.

Kaip Galima Paveldėti Turtą?

Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.

Kas yra Testamentas?

Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.

Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.

• Oficialusis testamentas: Sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje.
• Asmeninis testamentas: Testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
• Bendrasis sutuoktinių testamentas: Tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.

Paveldėjimas Pagal Įstatymą

Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.

Įpėdinių eilės:

1. Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties
2. Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai
3. Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai
4. Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės
5. Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos)
6. Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės)

Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada - žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.

Privalomoji Palikimo Dalis

Gauti testamente neapibrėžtą turto dalį gali tik tie mirusiojo šeimos nariai, kuriems reikalingas išlaikymas. Pagal Civilinį kodeksą teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, t. y. jie pensinio amžiaus, neįgalūs ar dėl kitų priežasčių negali savęs išlaikyti.

Jei tėvas visą turtą paliko mylimajai, bet turi nepilnamečių vaikų, galima kreiptis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies išskyrimo jiems. Nepaisant testamento turinio, jie paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Santuokoje Įgyto Turto Padalijimas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė:

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Kada Sutuoktinis Netenka Teisės Paveldėti?

Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai, pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.

„Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka.

Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta”, - sako R.

Paveldėjimo Skirtumai: Susituokę ir Nesituokę Asmenys

„Pirmiausia svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi. Jei tokio dokumento nėra, reiškia, kad partneris nieko ir nepaveldi. Tačiau kalbant apie sutuoktinių paveldėjimą situacija yra kitokia. Sutuoktinių paveldėjimą numato įstatymas net ir tuo atveju, kai testamento nėra“, - sako R. Cibulskienė.

Visgi, anot jos, jeigu sutuoktiniai nesudarė testamento, pergyvenęs sutuoktinis paveldi tik tam tikrą turto dalį - įstatymo numatytą ekonominę apsaugą.

„Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Kita jo pusė - mirusiojo sutuoktinio dalis - yra dalijama vaikams ar sutuoktiniui paveldėjimo teisės normomis pagal testamentą ar įstatymą“, - sako advokatė.

Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią. Anot R. Cibulskienės, dėl šios priežasties sutuoktinių turto paveldėjimo klausimus verta aptarti iš anksto ir pasirašyti aiškų, teisiškai privalomą dokumentą, kuris padės išvengti ginčų.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Kiek kainuoja sudaryti testamentą?

Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.

Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?

Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.

Kaip paskirstomas palikimas mirus vienam iš sutuoktinių, jei yra vedybinė sutartis, bet ji nieko nenumato mirties atveju? Ar nepilnamečiui vaikui garantuojama gyvenamoji vieta? Jei palikime yra nuomojamas butas, ar nuomos sutartys tęsiamos?

Pirmiausia palikimas paskirstomas pagal įstatymą pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 d. 1 p. Pagal Civilinio kodekso 5.13 str., sutuoktinis paveldi ne mažiau kaip ¼ dalį, o likusi dalis padalijama vaikams lygiomis dalimis.

Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai taikomos garantijos: jei jis gyvena paveldėtame būste, jo negalima iškeldinti be tinkamos alternatyvos, o buto pardavimui gali prireikti teismo leidimo, jeigu tai pablogintų jo gyvenimo sąlygas (CK 3.3 str.).

Kalbant apie nuomos sutartis: nuomininko teisės išlieka, sutartis nenutrūksta automatiškai (pagal CK 6.494 str.). Paveldėtojai perima nuomotojo teises ir pareigas, nebent sutartyje numatyta kitaip.

Paveldimo Turto Mokestis

Dažnai pamirštama, kad Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.

Mokesčio tarifai:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio lengvatos:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė...

Svarbiausi Paveldėjimo Aspektai: Lentelė

tags: #vienas #sutuoktinis #testamentu #palikti #visa #seimos