Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei tvartų projektavimo reikalavimai

Šiame straipsnyje aptariami vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei tvartų projektavimo reikalavimai, atsižvelgiant į įvairius teisės aktus ir regioninius ypatumus Lietuvoje. Veiklą Regioniniame parke reglamentuoja įvairūs Lietuvos Respublikos įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Teisės aktai ir reglamentai

Veiklą Regioniniame parke reglamentuoja šie įstatymai ir nutarimai:

• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
• Lietuvos Respublikos miškų įstatymas
• Lietuvos Respublikos vandens įstatymas
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
• Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas
• Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas
• Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318
• Kultūrinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1086
• Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343
• Dubysos regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
• Dubysos regioninio parko ir jo zonų ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 426
• Dubysos regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas aplinkos ministro 2006 m. liepos 14 d.

Gamtos paveldo objektai ir jų teritorijos tvarkomos remiantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Gamtos paveldo objektų nuostatais, patvirtintais 2005 m. balandžio 19 d.

Atskirose Regioninio parko dalyse yra nustatytos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Veiklą „Natura 2000“ teritorijose papildomai reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr.

Planų, programų ir ūkinės veiklos projektų įgyvendinimo poveikis „Natura 2000“ teritorijoms vertinamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagrindiniai terminai

• Atokvėpio vieta - trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija.
• Dvaro (palivarko) sodyba - dvaro teritorijos dalis, skirta gyventi, taip pat kitoms reikmėms.
• Kraštovaizdžio estetinė vertė - natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio kraštovaizdžio apibūdinimas.
• Mažieji kraštovaizdžio architektūros įrenginiai ir statiniai - informacijai skirti įrenginiai, supynės, laipynės, dekoratyvinės skulptūros, šviestuvai, stacionarūs baldai, nesudėtingi statiniai.
• Stovyklavietė - poilsiui su nakvyne skirta teritorija.

Kraštovaizdžio tvarkymo zonos

Regioninio parko tvarkymo plane išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr.

Bendrieji statybos reikalavimai

Statiniai Regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Žemaitijos etnografinio regiono ypatumus.

Nauji statiniai, įskaitant ir ūkininko sodybos statinius, projektuojami ir statomi Regioninio parko tvarkymo plane ir (ar) bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose.

Rengiant buvusiai sodybai atkurti žemės valdos projektą ar statinio projektą, vietas pastatams statyti leidžiama parinkti kitoje sklypo vietoje nei jie stovėjo anksčiau, tačiau nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, laikantis nustatytų reikalavimų.

Naujos aukštos įtampos elektros linijos neprojektuojamos. Saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų, pastatų fasadų, esamų fermų, gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties pastatų žemės sklypuose ir sodybose, išskyrus atvejus, kai pastatai ar sodybos yra kultūros paveldo objektai.

Inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos projektuojamos, statomos (tiesiamos), rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos.

Naujos lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelės projektuojamos ir įrengiamos ne arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto, bet visais atvejais už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ribų. Projektuojant didesnes kaip 500 m² lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, numatomos želdinių juostos, skaidančios aikšteles ne didesnėmis kaip 500 m² dalimis, išsaugomi esami želdiniai.

Sodybų reikalavimai

Viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą (vieną gyvenamąjį namą su priklausiniais). Tradicinė kaimo sodyba susideda iš gyvenamojo namo ir šių priklausinių: svirno (klėties), kluono, tvarto, pirties, daržinės, rūsio, malkinės. Projektuojant, rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visus nurodytus priklausinius. Be to, joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai), architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų.

Sodybos pastatais bendras užimamas žemės plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus:

• kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, sodybos pastatais bendras užimamas žemės plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimus, bet negali viršyti 500 m².
• kai žemės sklypo plotas yra nuo 0,5 ha iki 3 ha, sodybos pastatais užstatomas žemės plotas - iki 700 m².

Dvarų (palivarkų) sodybos (būdingos Etnografiniam regionui) atstatomos ar statomos pagal buvusius analogus, pagrįstus istoriniais ir (ar) archyviniais dokumentais, remiantis fotofiksacijomis, didesniuose nei 0,5 ha ploto žemės sklypuose.

Ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m², o bendras užstatymo tankis 50 %.

Reikalavimai pastatams:

• gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 140 m².
• tradicinis gyvenamasis namas - stačiakampio plano (ilgio/ploto santykis: 1:1,5-3,2).
• gyvenamojo namo aukštis iki kraigo - 7,5 m.
• stogai: dvišlaičiai, keturšlaičiai, valminiai, pusvalminiai, čiukuriniai 30^o-45^o nuolydžio.
• tradiciniai pagalbinio ūkio pastatai - vienaukščiai, dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogu. Aukštis - iki 8,5 m (kluono, daržinės), kitų pastatų - iki 6 m.
• pastatų planas - ištęstas stačiakampis arba „U“ ar „L“ formos plano.
• pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga, (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda.
• tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas.
• sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai suskaidomi į tris, keturias ar šešias dalis.

Ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatai, kurie dėl savo specifikos ir techninių reikalavimų negali būti statomi išlaikant tradicinės Etnografinio regiono architektūros savitumus, projektuojami taip, kad nepažeistų sodybos vientisumo.

Spalvos:

• sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, raudona (degto molio), pilka.
• pastatų sienų spalvos: gelsva (šviesi molio), ruda, pilka ar natūrali medžio spalva.

Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.

Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas.

Ribojimai

• neleidžiama užtverti paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių, pravažiavimų ir praėjimų į juos, pažintinių takų ir vidaus kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, kitaip riboti Regioninio parko lankymą.
• vandens telkiniuose prie sodybų (ar namų valdų) leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne platesnį kaip 2 m pločio iki 30 m² ploto. Jei viršvandeninės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos.
• draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus tam tikrus atvejus.
• Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus specialiąsias transporto priemones, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemones, vykdant žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės darbus, jas statyti ar kitaip eksploatuoti ne keliuose Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
• kraštovaizdžio draustiniuose esančių sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus.
• saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti tik ant pastatų stogų ir (ar) pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų.

Kitos ekologinės apsaugos ir ūkinio funkcinio prioriteto zonos

Kitose ekologinės apsaugos ir ūkinio funkcinio prioriteto zonose papildomi reikalavimai nenustatomi.

Rekreacinio funkcinio prioriteto zonos

Tvarkant Regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, didinamas vietovės estetinis potencialas, gerinamos vietovės eksponavimo galimybės, formuojami nauji želdiniai, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo priemonės, įrengiami pliažai, poilsiui pritaikomos pakrantės.

Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, numatytose Regioninio parko tvarkymo plane, leidžiama naujų rekreacinių statinių ir pastatų statyba, kurių aukštis - iki 8,5 m. Statant naujus rekreacinius pastatus ar jų kompleksus, rekomenduojama atsižvelgti į Etnografiniam regionui būdingą tradicinių sodybų ar dvarų architektūrą.

Mėgėjiško sodo teritorijos

Regioniniame parke esančios mėgėjiško sodo teritorijos neplečiamos.

Elektros tiekimo linijos

Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus ir kt. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona - žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų.

Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai

Vandentiekio bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių apsaugos zona - ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių. Statyti pastatus ir įrenginius apsaugos zonose galima pagal nustatytas vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės sąlygas ir kt.

Dujotiekio apsaugos zona - žemės juosta išilgai dujotiekio trasos, kurios plotis po 2 metrus abipus vamzdyno ašies, skirta normalioms sąlygoms, reikalingoms dujotiekių techninei priežiūrai, sudaryti, ir jų apsaugai nuo galimų pažeidimų. Iki 16 barų slėgio dujotiekio apsaugos zoną sudaro žemės juosta išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis - po 2 metrus abipus vamzdyno ašies. Statyti pastatus ir įrenginius, sandėliuoti statybines medžiagas ir pan., sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau kaip 0,3 metro ir kt. Be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus, sodinti medžius, sandėliuoti medžiagas ir kt.

Melioracijos sistemos ir įrenginiai

Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta. Apsauginėje juostoje, draudžiama kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus ir kt.

Melioracijos grioviai - pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai. Draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę ir kt.

Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklai

Apsaugos zonoje draudžiama statyti nuolatinius statinius bei įrenginius ir kt.

Sklypo užstatymo tankis

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai", o maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.

Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).

Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.

Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.

tags: #vienbuciai #ir #dvibuciai #gyvenamieji #pastataitvarto #projektavimas