Gyventojai, planuojantys statybas nuosavame sklype, dažnai susiduria su klausimais, susijusiais su statybą leidžiančiais dokumentais, statybos projektais ir kitais reikalavimais. Norint išsiaiškinti, ar planuojamam statyti statiniui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, būtina žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus) ir vietą. Šiame straipsnyje aptarsime dvibučių gyvenamųjų namų statybos ypatumus, reikalavimus ir apribojimus Lietuvoje. Dvibutis namas - puikus pasirinkimas dviem šeimoms.
Statybą leidžiantys dokumentai
Naujų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų statybai visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kokių parametrų būtų planuojamas statinys.
Nesudėtingi statiniai
Tačiau, jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas atitinka šiuos kriterijus:
- plotas iki 80 kv. m;
- aukštis iki 8,5 m;
- atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m;
- rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose;
toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai ir jam rengiamas supaprastintas statybos projektas.
Svarbu: Visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, o rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Kada reikalingas leidimas statyti nesudėtingąjį statinį?
Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas:
- kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje;
- kultūros paveldo vietovėje;
- kurortuose.
Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas:
- mieste;
- konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
- kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
- gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.
Pagalbinio ūkio paskirties pastatai
Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. m, o aukštis iki 8,5 m, jis priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.
Atsakomybė už statybą be leidimo
Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Priklausomai nuo teritorijos, naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Susimokėjus baudą, tenka pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.
Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybas.
Sklypo reikalavimai ir galimybės
Jei turite 25 arų namų valdos sklypą, skirtą vienbučių ir dvibučių pastatų statybai, ir pagal reglamentą tankis yra 20 %, o maksimalus užstatymas 500 kv. m, teoriškai galite statyti du sublokuotus dvibučius po 184 kv. m. Tačiau, norint tai įgyvendinti, būtina atsižvelgti į atstumus, priešgaisrinius reikalavimus statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros, bei nuo kaimynų privažiuojamo kelio.
Sklypo užstatymo intensyvumas
Planuojant gyvenamojo namo statybą reikėtų įvertinti ir maksimalų sklypo užstatymo tankį, pavyzdžiui, 400 m2 dydžio žemės sklypo užstatymo tankis negali viršyti 40 proc., o 600 m2 - 35 proc.
Jei sklypui galioja detalusis planas, tai privaloma laikytis detaliojo plano sprendinių (užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, aukštingumas, statybos zona, statybos linija, statybos riba ir t.t.). Jei sklypui negalioja detaliojo plano sprendiniai, tuomet būtina laikytis bendrojo plano nustatytų rodiklių arba jei rodikliai bendrajame plane nenustatyti, laikytis teisės aktų nustatytų maksimalių rodiklių (STR 2.02.09:2005 9 priedas).
Kai bendrasis planas nenustato užstatymo rodiklių, tai maksimalus užstatymo tankis 1600m² ploto sklypui 24,5%, t.y. 1600*0.245=392m² - toks maksimalus leistinas visų sklype statomų pastatų užstatymo plotas kartu sudėjus; maksimalus užstatymo intensyvumas 40%, t.y. 1600*0.4=640m² - tai maksimalus leistinas visų sklype statomų pastatų vidaus bendras plotas.
Minimi pastatai bus priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jų vidaus bendras plotas neviršyja 80m², aukštis neviršija 8,5m, tarpatramis ne didesnis kaip 6m.
Maksimalus užstatymo tankis ir intensyvumas (pavyzdys 16 arų sklypui):
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Maksimalus užstatymo tankis | 24,5% (392 m²) |
| Maksimalus užstatymo intensyvumas | 40% (640 m²) |
Įvertinus teritorijoje vyraujančią ir (arba) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūrą ir visumą teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatomas žemės sklypo (-ų) užstatymo tipas (sodybinis užstatymas, vienbutis blokuotas užstatymas, perimetrinis užstatymas ir pan.).
Architekto patarimas kaip išsirinkti žemės sklypą
Energetinė klasė ir vasarnamiai
Energetinės klasės reikalavimai pastatams priklauso nuo jų paskirties ir vietos. Dėl konkrečių reikalavimų 50 arų asmeninės rekreacinės paskirties sklype statomiems pastatams reikėtų pasikonsultuoti su specialistais.
Taip, ant tokio sklypo galite statyti vasarnamį. Tačiau, jei vasarnamis bus pritaikomas gyventi ištisus metus ir jame gyvensite kaip įprastame name, jam bus taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir gyvenamajam namui.
Želdinių sodinimas
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.