Juozas Aputis: Tolerancija ir pagarba žmogui vienišoje sodyboje

Juozas Aputis - XX a. antrosios pusės-XXIa. pradžios rašytojas, psichologinės novelės autorius. Jis tęsė Jono Biliūno prozos tradicijas. Vienas pirmųjų prabilo apie kaimo nykimą. Rašė apie sovietmetį.

Apučio kūryba - ne vien įdomus ir prasmingas literatūros istorijos faktas, teikiantis impulsų ir medžiagos vis naujoms kūrinių interpretacijoms, bet ir gyvas šaltinis, iš kurio galima semti mūsų epochos žmogų taurinančias mintis ir jausmus.

Žymiausi J. Apučio kūriniai: "Keleivio novelės", "Horizonte bėga šernai", "Erčia, kur skaidrus vanduo", "Vieniša sodyba", "Šviečiančios vilko akys" ir kt. Viena žymiausių novelių - "Dobilė. 1954 metų naktį".

Lietuva - J. Apučio kūrybos įkvėpimo šaltinis.

Pagrindinės temos ir problemos Apučio kūryboje

J. Apučio kūryboje nagrinėjamos šios temos:

  • Senojo lietuviško kaimo nykimas, vertybių kaita.
  • Skriauda ir kaltė, smurtas.
  • Humanistinių vertybių nykimas.
  • Kova tarp gėrio ir blogio (Autorius ieško išeities).
  • Žmonių tarpusavio ryšys (Vieniša sodyba).
  • Tolerancija.

Pagrindinė mintis, kurią autorius siekia perteikti: Gyvenime ima viešpatauti jokių dorovinių skrupulų neturinti brutali jėga. Žmogaus bendravimas ir poelgiai parodo jo vertę.

Kūryboje iškeliamos problemos:

  • Nykstanti senojo kaimo dvasios kultūra, žmogiškumas.
  • Skriauda ir kaltės jausmas.
  • Kova tarp gėrio ir blogio.

Aputis savo kūriniuose akcentuoja šias vertybes:

  • Drąsa, ryžtas, vidinė stiprybės.
  • Pilietinė atsakomybė.
  • Žmogiškumas.

Žmogaus paveikslas J. Apučio novelėse

Apučio kūriniuose žmogus atsiskleidžia per skirtingus personažus:

  • Studentas novelėje „Autorius ieško išeities“ yra pagrindinis veikėjas, inteligentas, kuris savo pasaulėžiūra tebesaugo ryšį su kaimu. Tai - jautrios dvasios veikėjas, turintis tvirtus dorovinius principus ir sąžinę. Jis užstoja vaikiną, kurį užsipuolė traktorininkas. Būdamas bejėgis bando įveikti blogį, tačiau supranta, jog belieka tik: „užrakinti, geležimi apkaustyti amžiną neapykantą...Tiktai tiek..“
  • Vairuotojas novelėje „Vieniša sodyba“ sukuria pasakojimą savo pakeleivei išgirdęs jos liūdną istoriją. Vairuotojas pasielgia taip, nes nori paguosti nepažįstamąją.
  • Keleivė novelėje „Vieniša sodyba“ atleidžia savo vyrui už išdavystę, tai rodo pagarbą ir toleranciją kitam. Pakeleivė yra kilnus žmogus, nes sugebėjo atleisti.

Tolerancija ir pagarba žmogui novelėje "Vieniša sodyba"

Novelėje "Vieniša sodyba" atsiskleidžia tolerancijos ir pagarbos žmogui temos. Pakeleivė atleidžia savo vyrui už išdavystę, tai rodo pagarbą ir toleranciją kitam. Pakeleivė yra kilnus žmogus, nes sugebėjo atleisti. Vairuotojas novelėje „Vieniša sodyba“ sukuria pasakojimą savo pakeleivei išgirdęs jos liūdną istoriją. Vairuotojas pasielgia taip, nes nori paguosti nepažįstamąją.

Aputis savo kūryboje siekia atskleisti žmogaus vidinį pasaulį, jo jausmus, išgyvenimus, sąžinės ir atminties balsą. Kūryboje akcentuojamas žmogiškumas, gerumas, atjauta, sąžinė, meilė, atlaidumas.

Dažnoje J. Apučio novelėje ryški įtampa tarp materialėjančio dabarties pasaulio ir žmogiškumo. Būties slėpinių, gyvenimo pilnatvės visuotinumo dėsniai, egzistencinio nerimo vedami yra visi J. Apučio personažai, nepaisant jų amžiaus, kilmės, profesijos.

Vieniša sodyba - novelės simbolis.

Kūrybos bruožai

Apučio kūrybai būdingi šie bruožai:

  • Psichologizmas: Aputis gilinasi į žmogaus vidinį pasaulį, jo jausmus, išgyvenimus, sąžinės ir atminties balsą.
  • Humanistinės vertybės: Kūryboje akcentuojamas žmogiškumas, gerumas, atjauta, sąžinė, meilė, atlaidumas.
  • Egzistencinis nerimas: Veikėjus dažnai kamuoja nerimas, abejonės, pasaulio slėpinių pajautimas.
  • Atminties svarba: Praeities įvykiai, ypač vaikystės patirtys, formuoja žmogaus asmenybę ir lemia jo tolimesnį gyvenimą.
  • Kaimo tema: Nors rašė ir apie miesto inteligentus, Apučiui itin artima kaimo aplinka (gimtasis Balčios kraštas, vėliau Zervynos).
  • Šeimos ir namų vertė: Šeima dažnai vaizduojama kaip vertybių centras, o namai - kaip šventa, saugi vieta.

Bibliografija

Svarbiausi J. Apučio kūriniai:

  • Žydi bičių duona: apsakymai.
  • Rugsėjo paukščiai: novelės.
  • Horizonte bėga šernai: novelės.
  • Sugrįžimas vakarėjančiais laukais: novelės.
  • Tiltas per Žalpę: apysakos.
  • Keleivio novelės: novelės.
  • Gegužė ant nulūžusio beržo: novelių rinkinys.
  • Skruzdėlynas Prūsijoje: apysakos.
  • Vargonų balsas skalbykloje: apysaka.
  • Dvi apysakos. Novelės.
  • Maži atsakymai į didelius klausimus: pokalbiai, esė.

tags: #vienisa #sodyba #aputis #kokius #jausmus #sukelia