Pranciškonų Įsikūrimas Kretingoje
1602 m. J. K. Chodkevičius kartu su žmona Sofija pakvietė į Kretingą šventojo Pranciškaus sekėjus, kad šie skleistų maldos ir išsilavinimo šviesą Kretingos valsčiaus žmonėms. Tad ir J. K. Chodkevičius, idant atmuštų protestantiškas ir pagoniškąsias įtakas, Kretingos valdas stiprino ne tik žemiška, bet ir dvasine kareivija. Pranciškonai observantai (arba - bernardinai) gan spėriai užsitarnavo Lietuvoje pasišventusios ir itin gyvastingos vienuolijos reputaciją. Ne be priežasties Lietuvos didikai dosniai fundavo pranciškonų vienuolynus savo valdose. Šie uolūs vienuoliai stiprino pavaldinių tikėjimą, kėlė jų dvasią ir kultūrą, o ir pačių didikų gyvenimus rėmė nepaliaujama malda. Pirmieji pranciškonai Kretingoje įsikūrė tais pačiais metais suręstoje medinėje bažnytėlėje šalia Akmenos upelio.Mūrinės Šventovės Statyba
1610 m. buvo pradėtos mūrinės šventovės ir vienuolyno statybos. Po septynerių metų vienanavės gotikinės bažnyčios bokštuose įkurdinti varpai jau kvietė Kretingos tikinčiuosius į pamaldas. Mūsų laikus pasiekusi ši, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai titulu, gerbiama šventovė yra seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje. Iki šiol, įveikę visas negandas, čia šeimininkauja tie patys pranciškonai observantai. Pabandykime į šventovę pažvelgti dvasios rega.
Kretingos Pranciškonų vienuolynas
Pranciškonų Dvasingumas ir Gyvenimo Būdas
XIII a. Pranciškaus įsteigtas vienuoliškas gyvenimo būdas pranoko iki tol vyravusias pamaldžiojo (kontempliatyvaus gyvenimo) formas. Įprastai vienuoliai atsiskirdavo nuo pasaulio ir netrikdomi už aukštų vienuolynų sienų atsidėdavo Dievo garbinimui ir maldai už žmoniją. Trimis įžadais - paklusnumu, neturtu ir skaistumu - vienuolis pasišvenčia Dievui. Pranciškus Asyžietis giliai išgyveno šį vienuolišką pašaukimą. Iš čia susiklostė pranciškonų vienuolių gyvenimo būdas, prisakantis aktyviai dovanoti žmonėms vienuolio sieloje išgyvenamą pilnatvę. Štai šia žinia aktyvieji pranciškonai ėmė aktyviai dalintis ir su Kretingos žmonėmis.Vienuolyno Širdis
Praverkime Kretingos vienuolyno duris ir pažvelkime į šio vienuolyno širdį. Ją Amžinybės ritmu plakančią išgirsime vienuolių giesmėje: „Šlovinkite VIEŠPATĮ!Šlovinkite VIEŠPATĮ iš dangaus -šlovinkite jį aukštybėse!Šlovinkite jį, visi jo angelai, -šlovinkite jį, visos jo dangiškos galybės!Šlovinkite jį, saule ir mėnuli,šlovinkite jį, visos mirksinčios žvaigždės!Šlovinkite jį jūs, dangaus aukštybės,ir jūs, vandenys virš dangaus skliauto!Visa tešlovina VIEŠPATIES vardą,nes jis tarė, ir visa buvo sukurta.Į savo vietas viską padėjo amžių amžiams,nustatė darną, kuri niekados nesikeis ” (Psalmė 148, 1-6). Šias Rytmetinės liturginės maldos eilutes Kretingos pranciškonai į Amžinybę skraidino iš už anapus centrinio bažnyčios altoriaus įkurdintos vienuolių choro erdvės.Istorinės Choro Stalės
Nuostabu tai, kad Istorinės Kretingos vienuolių choro stalės (lot. stallum) pasiekė ir mūsų laikus. Kiekvieną vienuolio vietą chore puošia kankinyste tikėjimą išpažinusio pranciškonų atvaizdas, kad ir Kretingos šventovėje Dievą garbinantis vienuolis glaudžiau susibūtų su Amžinybėje gyvenančia ir už jį patį besimeldžiančia dangiškąja brolija. Iš tiesų, vienuolis niekada nėra vienas. Vienuolis pasišvenčia Dievui ir per jį išgyvena itin didelį artumą su žmonija. 1995 m. suvargusios stalės buvo išmontuotos ir išvežtos į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrą, kur įvairių profilių restauratoriai jas kruopščiai atkūrė. Šiuo metu jos glaudžiasi palei apsidės sieną Kankinių koplyčioje ir tarnauja pagal savo istorinę ir kartu dvasinę paskirtį.Altoriai ir Šventųjų Relikvijos
Pagrindinis liturginėmis valandomis įritmintos vienuolio dienos įvykis yra šventosios Mišios, aukojamos ant dvasinio ir architektūrinio bažnyčios centro, altoriaus. Kretingos bažnyčioje jų yra net septyni - centrinis ir šoniniai. Centrinis buvo ir yra skirtas bendruomeninėms, šoniniai - pavienio kunigo aukojamoms šventoms mišioms. Kiekvienas Kretingos bažnyčios altorius turi savitą gyvenimo ir išgyvenimo istoriją. Vien ko vertas yra žymiojo pranciškonų šventojo Antano altorius su stebuklinguoju paveikslu. Altoriaus viduje slypi - šventųjų Simplicijaus ir Faustinos relikvijos, o 1862 m. iš Italijos buvo atgabentos ir paties Šv. Antano relikvijų - kaulų gabalėlių, kurias pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Netikinčiam žmogui šventųjų relikvijų reikšmė yra keistas dalykas. Tačiau tikinčiajam ir, ypač, vienuoliui šventojo relikvija yra dangiškosios brolystės simbolis.Chodkevičių Mauzoliejus
Statydamas bažnyčią J. K. Chodkevičius įrengė ir savo šeimos mauzoliejų. Įprastai kilmingi bažnyčių fundatoriai šeimų mauzoliejus įrengdavo rūsyje po centriniu altoriumi. Todėl, kad ant altoriaus aukojama Kristaus Auka veda į Prisikėlimą ir Amžinąjį gyvenimą. Altorius yra vartai į Dangų. Todėl altoriaus pamatas, simbolizuojantis Kristaus kapą - Prisikėlimo vietą, buvo ir yra laikoma pati tinkamiausia laidojimosi vieta. Natūralu, kad ir patys vienuoliai savo laidojimosi kriptą įsteigė šalia grafų Chodkevičių kapavietės.Kankinių Kripta
Kurį laiką užmiršta kripta buvo atrasta praeitame amžiuje. „Iškirtus angą viduje rasta kripta, kurioje gulėjo daugybė susikryžiavusių žmonių griaučių, galbūt prieš mirtį kai kurie buvo vienas kitą apkabinę, kai kurie sėdėjo atsirėmę į sienas. Kriptos lubose žvakėmis išdeginti kryžiai - nežinia, ar palikti užmūrytų kankinių, ar juos atradusių žmonių. Čia rasti 130 žmonių palaikai: 1710 m. švedų kariai įsibrovė į Kretingos bažnyčią, užpuolė vienuolius ir bažnyčioje buvusius miestiečius. Padavimai sako, kad švedai, tikėdamiesi sužinoti kur paslėpti vienuolyno turtai, nunankino keletą vienuolių nukapodami ausis, išdurdami akis, nukirsdami rankas, veidus perverdami kardais. Po kankinimų išlikusius gyvus vienuolius nuvedė į požemius po centriniu bažnyčios altoriumi ir kartu su miestiečiais užmūrijo gyvus. Virš kriptos yra išlikę švedų sumūryti akmenys. Manoma, kad vienuolių buvo 30, kiti - pasauliečiai. Apie 1938 m. kankinių kaulai buvo surinkti ir sudėti į medinius karstus.“ (Jolanta Klietkutė „Kankinių kripta“, Kretingos enciklopedija“, 2016)
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika
Vienuolyno Atgimimas
XIX a. Kretingos pranciškonų vienuolynas, nors ir visaip okupanto žlugdomas, išliko vieninteliu neuždarytu vienuolynu Lietuvoje ir stebėtinai prisikėle jau nepriklausomoje Lietuvoje. Po 1831 m. sukilimo Kretingos vienuolynas tapo valdžiai nusikaltusių kunigų tremties vieta. Vienuolynas nebegalėjo priimti naujokų. 1895 m. vienuolyne buvo telikę aštuoni broliai. Šie senukai sunkiai tvarkėsi su kažkada gausaus vienuolyno ūkiu, o ir parapijos rūpesčiais. Tačiau žemaičiai, kaip jiems ir būdinga - nepasidavė. Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis 1900 m. į Kretingą klebonauti atsiuntė energingą kunigą Antaną Bizauską. Šis ėmėsi aktyvios katalikiškos ir lietuviškos veiklos (įrengė vienuolyno pastate slaptos lietuviškos spaudos saugyklą, iš kurios patikimi žmonės knygas išnešiodavo po parapijas). Netrukus kunigas Antanas ir pats išgirdo Dievo kvietimą tapti šventojo Pranciškaus pasekėju. Paskutinysis pranciškonų bernardinų vienuolis Kretingoje ir visoje Lietuvoje diakonas brolis Petras Kazlauskas įteikė kunigui Antanui vienuolio abitą, o kartu ir šimtametę Kretingos ir visų pranciškonų vienuolynų Lietuvoje dvasinę tradiciją.Provincijos Centras
1931 m. Lietuvos pranciškonų atšaka buvo pripažintas savarankiška ir pavadinta Šv. Pranciškaus Asyžiečio Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero Lietuvos provincija. Jos centru buvo paskelbtas Kretingos vienuolynas. 1939 m. vienuolyne jau gyveno 110 vienuolių. Vienuoliai valdė Šv. Antano misijų kolegiją (Pranciškonų ordino gimnazija), Šv. Antano rūmus (daugiausiai užsienio lietuviams skirti senelių globos namai), turėjo savo spaustuvę, knygrišyklą, net kino salę. Kretingos pranciškonai ir vėl klestėjo. Toliau sovietų okupacija, aišku, vienuolius išblaškė. Jų dalis Kretingos vienuolyno tradiciją išsaugojo anapus Atlanto kol 1989 m. ji atgimė sulig Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymu. Kretingos vienuolyno šimtametė gyvastis tapo ne tik vienuoliškos gyvasties, bet ir Lietuvos piliečių nepalaužiamos dvasios liudijimu.Kretingos Dvaro Istorija
Iš Kretingos dvaro istorijos: „Melno taikos sutartimi nustačius sieną tarp Vokiečių Ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, istorinė Kretingos žemė buvo suskaldyta į 2 dalis. Vokiečiams likusioje pietinėje dalyje įkurti du Kretingos vardą turintys dvarai: Adlig Deutsch Crottingen (dab. Šlikiai) ir Koelmisch Deutsch Crottingen. Šalia pastarojo XVII a. pastačius bažnyčią, aplinkui išaugo Kretingalės (vokiškai - Crottingen, Deutsche Crottingen) miestelis. Lietuvai atitekusioje žemių dalyje XV-XVI amžiais susiformavo Kretingos kaimas, o jo pakraštyje - aplinkiniams kaimams administruoti, mokesčiams rinkti ir pasienio žemėms saugoti skirtas Kretingos dvaras. Neturėdami tikslių istorinių žinių, apie Kretingos dvarą XV a. - XVI a. pr. galime kalbėti tik Žemaičių seniūnijos istorijos kontekste. Žinome, kad XVI a. Kretingos, Gargždų, Gintališkės, Palangos ir Platelių dvarai sudarė Platelių valdą, kuri priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. Paskutinysis iš Kęsgailų Stanislovas Stanislovaitis 1529 m. sudarė testamentą, kuriuo Platelių valdą užrašė didžiajam kunigaikščiui.“ (Parengė Julius Kanarskas, www.pgm.lt)Žygimantas Augustas ir Chodkevičiai
Iš Kretingos dvaro istorijos: „1532 m. Stanislovui Kęsgailai mirus, Kretinga, drauge su visa Platelių valda, atiteko didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam (mirė 1548 m.), t. y. tapo valstybine valda. 1572 m. didysis kunigaikštis Kretingos dvarą, mainais už valstybei atiduotas Svisločės valdas Gudijoje, atidavė Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui (mirė 1579 m.). 1579 m. Kretinga atiteko grafo sūnui, žymiausiam visų laikų Lietuvos karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui (1560-1621).“ (ten pat)| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1602 m. | J. K. Chodkevičius pakviečia pranciškonus į Kretingą |
| 1610 m. | Pradedamos mūrinės šventovės ir vienuolyno statybos |
| 1931 m. | Kretingos vienuolynas tampa Lietuvos provincijos centru |
Amžininkų Atsiminimai
Pasakojama, kad po sunkių karo žygių grafas mėgo ilsėtis ir savo darbus apmąstyti Kretingos dvare po dideliu ąžuolu. Jam bedūmojant, dažnai medin nutūpdavo baltas balandis. Tas pats balandis esą rytais žadindavęs grafą, snapeliu brazdendamas į langą... Bažnyčios požemiuose jis įrengė šeimos mauzoliejų, kuriame palaidojo seserį, abu sūnus ir žmoną Sofiją Mieleckaitę.Sapiegų Įtaka
Iš Kretingos dvaro istorijos: „J. K. Chodkevičiui 1621 m. mirus, Beržonos, Bistricos, Bychovo, Kretingos, Liachovičių, Skuodo, Timkovičių ir kitus dvarus, buvusius Žemaitijoje, Gudijoje ir Livonijoje, paveldėjo vienintelė duktė Ona Scholastika (mirė 1625 m.). Visą paveldėtą turtą ji 1622 m. užrašė savo vyrui, LDK maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai. Tokiu būdu Kretingos dvaras perėjo didikams Sapiegoms. Jonas Stanislovas Sapiega mirė 1635 m. bevaikis. Jo valdos atiteko Kazimierui Leonui Sapiegai (1609-1656), kuris jaunystėje mokėsi Vilniaus ir Miuncheno (Vokietija) universitetuose, karo mokslo žinių sėmėsi Olandijoje. Laisvai kalbėjo 7 kalbomis, pasižymėjo iškalbingumu. Paskirtas LDK raštininku, tvarkė Lenkijos-Lietuvos valstybės archyvą. Nuo 1638 m. LDK maršalka, o 1643 m. - LDK pakancleris. Dalyvavo karuose su Maskva, kazokais ir švedais. Steigė bažnyčias ir vienuolynus. Vilniaus universiteto bibliotekai dovanojo turtingą retų knygų biblioteką ir skyrė lėšų teisės katedrai įsteigti bei išlaikyti. Kretingai 1636 m. pakartotinai patvirtino Magdeburgo teises, 1644 m. - brolio išduotą privilegiją dėl miesto ir miestiečių padėties pagerinimo. Karo su švedais metu nukentėjusią bažnyčią ir vienuolyną aprūpino reikalingais indais. Apie XVII a. vidurį pakeitė Kretingos miesto herbą, suteikdamas Šv. Kazimiero atvaizdą.” (ten pat)Lankytinos vietos
Naudingos nuorodos:* Pranciškonų ordino vienuolyno (1605-1610 m.) ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (1610-1617 m.) pastatų ansamblis (Vilniaus g. 2) ─ tai seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje, turinti gotikos ir renesanso bruožų.* Skverelyje priešais pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią stovi paminklas pamokslininkui, botanikui, liaudies gydytojui, kunigui, vienuoliui Ambrozijui Jurgiui Pabrėžai (1771-1849).* Kretingos dvarą (Vilniaus g. 20) supančiame parke pasivaikščiokite tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajokite liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis.* Pasižvalgykite po Kretingos miesto Rotušės aikštę ─ XVII-XX a. I pusės urbanistinę vertybę. Šioje aikštėje yra Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1931 m. Kretingos šaulių kuopos (meistras - Jonas Akinskas).* AKMENOS UPĖS SLĖNYJE, KUR GAMTA SUKŪRĖ TOBULĄ HARMONIJĄ TARP TEKANČIO VANDENS IR ŽALIŲ ŠLAITŲ, ĮSIKŪRĘS LEGENDINIS POILSIO KOMPLEKSAS "VIENKIEMIS"
Kretingos dvaras
tags: #vienkiemis #padvariu #kaimas