Šlaitiniais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra didesnis nei 7°. Stogo nuolydis priklauso nuo pasirinktos architektūrinės išraiškos, stogo dangos ir klimato sąlygų. Nors stogo nuolydis daug kam atrodo svarbus tik architektūrai, tačiau nuo šlaitų nuolydžio priklauso kiti sprendiniai, laikantysis stogo konstruktyvas.
Pavyzdžiui, mažo nuolydžio kampo stogams praktiškai neskaičiuojamos vėjo apkrovos, tačiau reikalinga stipresnė konstrukcija dėl sniego apkrovų. Didelio nuolydžio stogams - atvirkščiai. Stogo nuolydį parenka ir nurodo architektas, apkrovas ir reikalingus laikančiojo karkaso matmenis skaičiuoja konstruktorius. Todėl renkantis projektą, svarbu atkreipti dėmesį į stogo nuolydį, nes nuo jo daug kas priklauso. Kita vertus, naudojant atitinkamus sprendinius, iš esmės bet kurią stogo dangą galima sumontuoti ant didesnio kaip 7° laipsnių nuolydžio stogo. Tačiau tam reikės ir papildomų skaičiavimų bei medžiagų ir, kas svarbiausia, savo darbą išmanančių stogdengių, kurie nedirba „kaip visiems“.
Matyt, dėl šios ir kitų priežasčių Lietuvoje vyrauja dvišlaičiai 15-45°stogai, dažnai po jais įrengiamos šildomos mansardos.
Stogo dengimas, stogo konstrukcijos įrengimas, senos stogo dangos perdengimas Klaipėdoje
Kai kurie stogo dangų gamintojai pateikia medžiagų sąnaudų skaičiuokles, stogo nuolydį nurodydami laipsniais, procentais arba santykiu 1:x. Kad galima būtų pasinaudoti skaičiuokle, būtina konvertuoti laipsnius į procentus arba atvirkščiai. Stogo dangos pasirinkimui didelę įtaką turi kaina, o tam būtina žinoti stogo plotą.
Dvišlaičio stogo ploto apskaičiavimas
Apskaičiuoti dvišlaičio stogo plotą, žinant nuolydžio kampą ir stogo matmenis plane (horizontalioje projekcijoje) nėra sudėtingas uždavinys. Tačiau jam išspęsti reikia šiokių tokių trigonometrijos žinių. Jeigu reikia stogo plotą apskaičiuoti tiksliau, reiktų prisiminti matematinę kosinuso (cos) funkciją.
Pavyzdyje vartotas terminas „c“ yra ne kas kita, kaip ilgosios stogo kraštinės C ir stogo pločio A horizontalioje projekcijoje santykis (kai C suradimui naudojamasi kampo kosinusu). Pavyzdžiui, kai A=4000 mm, o kampas a=20º, tai kraštinė C bus 4000/cos20º=4256 mm. Šio pavyzdžio skaičius pritaikius konkrečiai situacijai, galima labai tiksliai surasti bet kurio nesudėtingos geometrijos stogo plotą.
Žinoma, skaičiuojant medžiagų kiekius taip pat reiktų prisiminti ir tai, kad reikalinga nedidelė medžiagų atsarga dėl užlaidų. Jeigu nėra tūrinių langų, itin plačių karnizų ar kitokių išsikišusių stogo elementų, paprastai stogo dangų pardavėjai atsargai siūlo pridėti 10-15 proc.
Lentelėje pateiktos „c“ vertės tik kai kuriems stogo nuolydžio kampams.
| Stogo nuolydžio kampas (°) | "c" vertė |
|---|---|
| 15 | 1.035 |
| 20 | 1.064 |
| 25 | 1.103 |
| 30 | 1.155 |
| 35 | 1.221 |
| 40 | 1.305 |
| 45 | 1.414 |
Šiuolaikiniai izoliacijos sprendimai
Keičiantis pastatų energinėms klasėms kinta ir izoliacijos sprendimai. A+ ir A++ klasių pastatams stogo izoliaciniai sluoksniai yra didesni nei įprasta, todėl, kad tilptų izoliacinė medžiaga, vis dažniau vietoje medienos masyvo gegnių naudojamos santvarinės sijos (sudėtinės) arba kompozicinės (dvitėjės) sijos. Pastarosios leidžia pailginti tarpatramį. Stogo šlaitų nuolydis lemia mansardos naudingąjį plotą.
Erdvė po dvišlaičiu stogu susidaro gana nemaža, bet priklauso nuo šlaitų nuolydžio kampo. Kad būtų patogu vaikščioti, palėpėje lubų aukštis turėtų būti ne žemesnis nei 2- 2,3 m. Pavyzdžiui, jei namo sienų kraštinės yra 9 ir 15 m, o stogo nuolydis apie 45°, maždaug 45 kv.m plote palėpės patalpos aukštis bus apie 2,3 m. Tad nemenka palėpės grindų ploto dalis iš 135 kv.mgali būti naudingas gyvenamasis plotas. Lietuvoje stogo konstrukcijos ir perdangos montavimui jau plačiai naudojamos dvitėjinės sijos.
Kaip dažnai būna, atsiradus didesnei paklausai, atsiranda ir daugiau gamintojų, bet gaminių kokybė nebūtinai kinta tik į gerąją pusę, nes gamintojas gamintojui nelygus. Dvitėjinių sijų stogo konstrukcija gali uždengti didesnius tarpatramius, jos lengvesnės nei medienos masyvas, bet atlaiko dideles apkrovas. UAB „Abelt", veikianti Anykščių rajone, dvitėjinių sijų gamybą pradėjo prieš šešerius metus, įsigijusi unikalias presavimo stakles. Įmonė mediniams dvitėjų sijų tašams, arba kitaip - flanšams, gaminti naudoja tik gerai išdžiovintą (iki 18 proc.) suomišką eglės medieną. Medienos atranka, specialūs klijai, speciali įranga ir gaminių kokybė, kai tikrinama kiekviena partija - visa tai leido įmonei gauti techninio įvertinimo sertifikatą.
Sertifikuotos UAB „Abelt" dvitėjinės sijos gaminamos pagal individualius projektus, greičiau sumontuojamos, nesusidaro likučių. „Dvitėjinės sijos stogui ar perdangai visgi yra konstrukcinis jungiamasis elementas, mes negalime rizikuoti prastesne žaliava ar netvirtomis jungtimis. Būtent dėl tos priežasties naudojame labai gerai išdžiovintą, 20 mm gyliu dygiuotą medieną. Tikriname, ar mediena atitinka standartą, kad nebūtų perdaug šakota, nes išdžiūvusios šakos iškrenta ir silpnina stogo konstrukciją. Neretai tenka matyti dvitėjinių sijų skelbimų su didelio šakotumo medienos flangais. Ne visi supranta, kad tai didelė rizika, kuri ateityje gali virsti nemenkomis išlaidomis. Juk stogas yra laikančioji konstrukcija. Sieneles įklijuojame su specialiais laikančiosioms konstrukcijoms skirtais poliuretano klijais, supresuojame.
Abelt dvitėjinės sijos, kaip sako įmonės vadovas yra klasikinis konstrukcinis gaminys iš medienos, ir, nors rinkoje yra sijų modifikacijų iš kitų medžiagų, visgi medinės sijos stogo konstrukcijai yra priimtiniausia medžiaga, išbandyta ir nekelianti problemų. Daugelis besistatančių namus mano, kad dvitėjų sijų kaina didelė ir stogo konstrukcijos esmės jos nekeičia. Tai netiesa. Dėl aukščiau minėtų savybių dvitėjinės sijos ilgaamžiškesnės nei mediena, jos lengvesnės ir jų montavimas greitesnis. Daugelis laikančiajai stogo konstrukcijai renkasi tradicines medines gegnes, kartais nė nežinodami, kad yra greičiau įrengiamų ir patikimesnių konstrukcijų.
Santvaros - tai rėminė sijų konstrukcija, kurios elementai sujungti tarpusavyje, jų visuma sudaro laikančiąją stogo konstrukciją. Santvarinis stogas projektuojamas ir gaminamas naudojant programinę įrangą, kuri apskaičiuoja apkrovas ir, kaip žinia, neklysta. Taip suprojektuoti ir gamybos ceche surinkti stogo konstrukcijos elementai pagaminami tiksliau ir sumontuojami greičiau nei tradicinė gegnių konstrukcija. Taupomas stogdengių darbo laikas ir kaštai. O kartais ir pinigai medienai, nes reikia mažiau sijų tokiai pat laikančiajai galiai sukonstruoti. Be to, santvarinė konstrukcija gali dengti platesnius nei 6 m tarpatramius, nes laiko didesnes apkrovas.
Stogo konstrukcijos elementai ceche surenkami iki tokio lygio, kad būtų patogūs transportavimui. Santvaros gaminamos iš sausos, ne didesnio kaip 18 proc. drėgnumo, tolygiai išdžiovintos C24 klasės kalibruotos eglės medienos. Tokios medienos drėgnumas vienodas visame skerspjūvio plote, kiekvienas tašas įvertinamas pagal stiprumines savybes, kas yra labai svarbu stogo konstrukcijai. Šlaitinis stogas yra karkasinė konstrukcija, jos sandarumą užtikrina vandens garų ir oro barjeras.
Kad vanduo nepatektų į stogo konstrukciją, prieš stogo dangą iš viršaus klojama hidroizoliacinė plėvelė. Jų yra dvi rūšys: tik hidroizoliacinė (atlieka tik vandens nepralaidumo funkciją, viena iš jos rūšių yra antikondensacinė plėvelė) ir difuzinė, turinti hidroizoliacijos ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Hidroizoliacinė plėvelė ar membrana yra speciali plėvelė, skirta stogo konstrukciją papildomai apsaugoti nuo išorinio vandens patekimo. Kurią apšiltinamo stogo konstrukciją pasirinkti - apsisprendimo klausimas, abi jos patikimos.
Kad patekusi drėgmė turėtų galimybę išgaruoti, stogo konstrukcijoje formuojami oro tarpai. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės, o tuo atveju, kai įrengiama hidroizoliacinė vandens garams nelaidi plėvelė, oro tarpas susidaro po stogo danga, bet pagrindinis vėdinimas vyksta oro tarpe tarp apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacinės plėvelės.
Dėl drėgmės išgarinimo populiariausia stogų apšiltinimo medžiaga yra akmens vata, kuri dėl plaušinės struktūros, vadinamojo „kvėpavimo", neuždaro drėgmės konstrukcijoje, bet leidžia jai greitai pasišalinti per oro tarpą. Akmens vata ypač naudinga ir tuo atveju, jei stogo danga yra plieninė skarda, o po stogu - šildoma gyvenamoji erdvė. Visi kaip vienas plieninės dangos pardavėjai pabrėžia, jog tokiose patalpose lietaus keliamo triukšmo nebus girdėti, jei bus tinkamai įrengta termoizoliacija. O plaušinės struktūros medžiaga puikiai sugeria garso bangas.
Didžiausiais šilumos ir garso izoliacijos efektyvumas bus pasiektas, jei stoge įrengta „sluoksniuota konstrukcija“ - t.y., susidedanti iš dviejų ar trijų termoizoliacinių ir garsą sugeriančių sluoksnių. Galvojant apie stogo garso izoliaciją, reikia atsižvelgti, ar gamintojas savo izoliacijos gaminiams deklaruoja garso sugerties koeficientą, kuris nusako medžiagos gebėjimą sugerti garso energiją. Koeficientas žymimas raide α (alfa) ir yra apibrėžiamas santykiu tarp išsklaidytos ir praleistos garso energijos.
Termoizoliacinės medžiagos pasirinkimą stogui turėtų lemti šios medžiagos savybės: deklaruojamas šilumos laidumo λD koeficiento dydis, laidumas vandens garams, degumo klasė, akustinės savybės, matmenų stabilumas (šlaitiniams stogams svarbus parametras dėl įkaitimo), montavimo patogumas. Stogo dangų pardavėjai pagal projektą paprastai sukomplektuoja visas reikalingas stogui įrengti medžiagas, įskaitant ir lietaus nuvedimo sistemas, kraigo ir vėjalenčių detales, plėveles ir kt.
Termoizoliacinių medžiagų pardavėjai pagal projektą parenka reikiamas medžiagas, turi parengę standartinių, dažniausiai naudojamų mazgų brėžinius, konsultuoja tiek architektus, tiek statytojus, sprendžia netipinius atvejus. Kai kurių gamintojų stoginių plėvelių kraštai turi integruotą lipnią juostą. Labai svarbu, jog stogo šlaitų ir sienos apšiltinimo sluoksniai būtų sujungti. Antraip toje vietoje bus didelis šilumos tiltelis. Jeigu stogo apkrovos didesnės, ant laikančiųjų sienų turi būti suformuotas monolitinis 15-20 cm aukščio žiedas.
Į žiedą kas 80-100 cm įbetonuojami 12-18 mm skersmens metaliniai strypai. Ant žiedo viršaus klojama hidroizoliacija, ant jos montuojamas medinis mūrtašis (murlotas), kuris veržlėmis priveržiamas prie žiedo. Deja, būna ir tokių atvejų, kai neskaičiuojamos apkrovos, neįrengiamas monolitinis žiedas, apie teisingą apšiltinimą šiuo atveju neverta pradėti kalbos. Vaizdas palėpėje: stogo ir sienų sandūroje neįrengtas monolitinis žiedas. Stogo konstrukcija be monolitinio žiedo yra nestabili, stogas judina sieną. Svarbus momentas - gegnių tvirtinimas prie mūrtašio. Gegnės tvirtinamos plokštelėmis, specialiomis stoginėmis kabėmis. Monolitinis žiedas ir apšiltintas mūrtašis ant laikančiųjų mūro sienų.
Pagrindinis šlaitinio stogo konstrukcijos principas - įrengti taip, kad į jį nepatektų drėgmė, o vandens garai turėtų galimybę išgaruoti per oro tarpą. Oro tarpas - pagrindinis barjeras garų patekimo į šiltinimo medžiagą kelyje. Jeigu po stogu bus šalta palėpė, tokiu atveju stogas nešiltinamas, racionaliau yra apšiltinti perdangą.
Kaip žinia, šiluma kyla į viršų, todėl perdangos nešildomoje palėpėje apšiltinimo tikslas - kiek įmanoma mažesni šilumos nuostoliai per šią konstrukciją. Jeigu perdanga medinė, pirmasis šiltinimo sluoksnis turėtų būti iš apie 50 mm universalios akmens vatos PAROC Ultra. Ant šio sluoksnio klojama vandens garus ir orą izoliuojanti polietileno plėvelė, kurios kraštai užleidžiami apie 10 cm ir suklijuojami lipnia juosta. Šiuo atveju sandarumą turi užtikrinti būtent ši plėvelė, todėl svarbu, kad ji būtų nepažeista, sandariai suklijuotos siūlės.
Pagrindinis termoizoliacijos sluoksnis - 350- 500 mm sluoksnis PAROC Ultra (bendras šiltinamojo sluoksnio storis ir sluoksnių skaičius parenkami remiantis skaičiavimais). Ant pagrindinio šiltinamojo sluoksnio dengiama vėjo izoliacinė plokštė PAROC WAS35 arba PAROC WAS 25t arba plėvelė, kuri turi būti atvira difuzijai. Jeigu pati šiltinamoji medžiaga turi specialų sutankintą viršutinį sluoksnį, tada vėjo izoliacijos nereikia. Smulkesnę šiltinimo eigą ir medžiagas galima pamatyti mazgų brėžiniuose.
Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes PAROC WAS 35 arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti. Stogo apšiltinimas poliuretano putomis - greičiausias ir užtikrintas būdas pasiekti 100-ą procentinį stogo sandarumą. Taigi, jei apsisprendėte turėti šiltą ir sandarų stogą, apšiltintą poliuretanu, jūsų uždavinys yra pasirinkti profesionalus, kurie dirba su geros kokybės putomis.
Rinkoje šiltintojų ir poliuretano putų yra įvairių, pigesnių, brangesnių, visi jie žada kokybę. Pirmiausia atkreipkite dėmesį, su kokiomis putomis dirba apšiltintojai, ar jie savo interneto svetainėje pateikia oficialias poliuretano putų deklaracijas. Tai svarbu dėl to, kad poliuretano putų kokybė lemia jų ilgaamžiškumą, atsparumą karščiui, dėl kurio prastesnės kokybės putų sluoksnis dėl temperatūros gali suskilinėti.
Purškiamos poliuretano putos gali būti uždarų ir atvirų porų arba didesnio ir mažesnio tankio. Poliuretano putų savybės. Atvirų porų poliuretano putos yra elastingos ir geriausiai tinka stogų apšiltinimui, uždarų porų poliuretano putos yra atsparesnės gniuždymui. Atvirų porų poliuretano putų vandens garų varžos faktorius µ - 3,3 (pagal EN 12086), o tai reiškia, kad medžiaga yra šiek tiek laidi oro garams, patekę į medžiagą jie pasišalina, šis procesas liaudiškai vadinamas „kvėpavimu“. Akmens vatos vandens garų varžos faktorius yra 1, vadinasi, ši medžiaga yra labiau laidi garams ir geriau juos pašalina. Kita vertus, stogo konstrukcijos apšiltinimui vandens garų varžos faktorius nėra labai svarbus, išskyrus padidintos drėgmės patalpų stogus.
Stogo apšiltinimas poliuretano putomis greitas, nedidelio namo šlaitinį stogą galima apšiltinti per kelias valandas. Tenka lankytis ne viename objekte ir matyti, kaip klojamos akmens vatos plokštės. Norint užtikrinti hidroizoliacinės plėvelės sandarumą, plėvelę prilaikantį išilginį grebėstą (vadinamą „makaronu“) rekomenduojama ne tik prikalti vinimi, bet ir priklijuoti prie plėvelės. Kai plėvelė paklota ant gegnių, tuomet montuojami išilginiai grebėstai ir jie prikalami arba prisukami, taip padarant plėvelėje skyles. Šios skylės padidėja netyčia atsistojus ant grebėsto, bet šito nesimato, nes jos yra po išilginiu grebėstu.
Įrengtame stoge dėl vibracijų, taip pat džiūstant medienai, vinys turi galimybę judėti ir išsikelti, palikdamos tarpelį tarp gegnės ir išilginio grebėsto. Jeigu į konstrukciją patenka vandens, jis „suranda“ išilginio grebėsto tvirtinimo metu padarytą vinies skylę, prateka pro tą tarpelį ir taip pasiekia šilumos izoliacijos sluoksnį, o ilgainiui ir vidaus apda...
tags: #vieno #auksto #namas #dvislaitis #stogas