Vieno Sutuoktinio Kaltė Dalijant Turtą: Kada Teismas Gali Nukrypti Nuo Lygių Dalių Principo

Skyrybos Lietuvoje - dažnas reiškinys, todėl svarbu žinoti, kaip teisingai pasidalinti turtą. Dažnai manoma, kad vieno sutuoktinio kaltė dėl skyrybų turi įtakos turto dalyboms, tačiau tai ne visada tiesa. Straipsnyje aptarsime, kada teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą.

Santuokos nutraukimo bylose dalijant sutuoktinių turtą vadovaujamasi lygių dalių principu, kuris reiškia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra 50:50. Tačiau tam tikrais atvejais teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, pavyzdžiui vienam sutuoktiniui priteisdamas 60, 70 ar netgi daugiau procentų turto, o kitam - atitinkamai likusią mažesniąją dalį, jei konstatuoja, kad tam yra faktinis (surinkti įrodymai) ir teisinis (numato įstatymas) pagrindas.

Taigi, tas sutuoktinis, kuris siekia, kad jam būtų priteista daugiau nei pusė bendro sutuoktinių turto, turi įrodyti, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, kurios leistų teismui priimti tokį sprendimą (nukrypti nuo lygių dalių). Beje, tokią išvadą teismas gali padaryti ir savo iniciatyva, nes šeimos bylose teismas yra aktyvus - pats gali rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus (priteisti daugiau nei prašoma) ar taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą (priteisti tai, ko net nėra prašoma).

Svarbu pastebėti, kad teismas turi galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau tai jokiu būdu nėra pareiga teismui. Bet kokiu atveju teismui neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.

Įstatymas numato, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.

Aplinkybės, Leidžiančios Nukrypti Nuo Lygių Dalių Principo

Nepilnamečių Vaikų Interesai

Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų interesų, pavyzdžiui, dalijant butą ar namą, gali būti atsižvelgta, su kuriuo iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikas (vaikai) ir tam sutuoktiniui priteisti didesnę dalį turto. Reikia pastebėti, kad tai nėra taisyklė, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, automatiškai tenka daugiau turto. Dalijant bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai.

Šia teise teismai naudojasi vis rečiau, nes įsivyrauja praktika, kad vaiko gerovę užtikrina vaikui teikiamas išlaikymas. Nukrypimas nuo lygių dalių gali būti taikomas išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko interesus - teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, ir to negalima užtikrinti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu.

Sutuoktinio Sveikatos Būklė

Kita aplinkybė, kuri gali lemti nelygias dalis dalijant bendrą turtą - sutuoktinio sveikatos būklė. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus ir dėl to jam yra būtinas tam tikras turtas, kad būtų užtikrinti jo interesai.

Sutuoktinio Turtinė Padėtis

Trečia aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgiama teismui nusprendžiant bendrą turtą padalinti nelygiomis dalimis - vieno sutuoktinio turtinė padėtis. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių yra bedarbis, neturi jokio turto ir dėl to jam gali būti priteista didesnė bendro turto dalis.

Neabejotina, kad kaip ir sveikatos būklės atveju, taip ir turtinės padėties atveju, teismas turi aiškintis, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija. Jei sutuoktinio turtinė padėtis yra bloga, nes jis, tarkime, iššvaistė savo turėtą asmeninį turtą, didesnė bendro turto dalis jam neturėtų priklausyti.

Kitos Svarbios Aplinkybės

Įstatymas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurios lemia nelygų bendro turto paskirstymą. Tai reiškia, kad teismas turi galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Šias aplinkybes teismas nustato individualioje byloje, konstatuodamas jų reikšmingumą bylai. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad svarbiomis aplinkybėmis gali būti vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taigi, teismui nustačius vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, tai savaime nereiškia, jog nukentėjusiam sutuoktiniui tenka didesnė turto dalis. Dažnai bylose teismai nusprendžia nukrypti nuo lygių dalių principo remiantis keletu aplinkybių, tačiau tokiu atveju teismas privalo nurodyti svariausias iš jų. Praktika rodo, kad kaltė dėl santuokos iširimo gali būti pripažinta viena iš tokių aplinkybių.

Tačiau visais atvejais turi būti vertinama, kaip visos nustatytos aplinkybės kartu lemia išvadą, kad geriausiai nukentėjusio sutuoktinio ar jų nepilnamečio vaiko interesai bus apsaugoti nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Bendro Turto Sąvoka ir Padalijimas

Sutuoktinių bendras turtas turi būti padalytas, be to, neretai sutuoktiniai nesutaria, kuriam kokia dalis priklauso, tad prireikia laiko ir pastangų ginčams teismuose. Skiriantis dėl abiejų sutuoktinių ar dėl vieno iš jų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, kas yra sutuoktinių bendras turtas.

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, atitinkantis vieną iš dviejų kriterijų: turto įsigijimo momentas arba turto įsigijimo pagrindas. Turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Koks turtas laikomas asmenine nuosavybe nustato CK 3.89 straipsnis. Turtas, kuris pripažįstamas asmenine sutuoktiniu nuosavybe, nutraukiant santuoką nedalytinas.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. skyrybų metu, turto sąvoka apima: aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.

Likęs turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus kai leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Ūkio Dalybos Santuokos Nutraukimo Atveju

Ūkininkų skyrybų metu aktualu žinoti, kaip reikėtų vertinti ūkiui skirtą paramą. Jeigu pats ūkis yra teismo pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe, visos gautinos ir gautos lėšos, įskaitant ir ūkininkui skirtas Europos Sąjungos subsidijas, yra laikomos bendra nuosavybe.

Itin svarbus klausimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra sutuoktinių kreditorių teisių klausimas. Iš principo teisės aktai numato, kad besiskiriantys sutuoktiniai apie planuojamas skyrybas turėtų informuoti kreditorius. Nevykdant šios įstatymuose numatytos pareigos, galimos skaudžios pasekmės - ūkininkui ar jo sutuoktiniui gali tekti visiškai atsakyti už kito buvusio sutuoktinio skolas.

Vedybų Sutartis

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal įstatymą ir pagal sutartį. CK 3.83 straipsnyje nustatyta sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą sudarant vedybų sutartį. Ją sudarius sutuoktiniai išvengia teisės normų taikymo, reguliuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Tai yra, sutartyje nustatytam turto teisiniam režimui taikomas pirmumas.

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Turto Padalijimo Būdai

Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.

Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu. Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo.

Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Turto Padalijimo Aspektai

Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam. Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai.

Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.

Skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas. Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.

Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu.

Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).

Praktiniai Patarimai ir Teismų Praktika

Teismas, vertindamas teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai - dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus.

Net ir turtas, įgytas prieš santuoką, gali būti dalijamas skyrybų metu, jei vienas iš sutuoktinių prisidėjo prie kito turto pagerinimo asmeninėmis lėšomis ar darbu. Kai kalbama apie būsto dalijimą, svarbu įvertinti įvairius scenarijus, ypač kai būstas yra įsigytas su paskola, kuri vis dar yra neapmokėta.

Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių, tačiau pritarimas yra būtinas. Kiti finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, lizingai paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar padalyti.

Vaiko išlaikymo išlaidos taip pat yra svarbus aspektas skyrybų procese. Teismas vertina tėvų pajamas, turtinę padėtį ir vaiko poreikius, nusprendžiant, kiek kiekvienas tėvas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Svarbu pažymėti, kad turto dalijimas yra sudėtingas procesas, kuriame kyla daug teisinių klausimų, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Skyrybos - ne tik emocinis, bet ir teisinis iššūkis.

Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė teigia, kad per skyrybas turtas dažniausiai padalijamas po lygiai. Pasak teisininkės, dažniausiai sulaukiama klausimų, ar vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutrūkimo turi įtakos turto dalyboms ir ar svarbus individualus indėlis į bendrą turtą.

Pasak J. Karvelės, dažnai sutuoktiniai „įkrenta“ į didelį ginčą dėl kaltės, siekdami įrodyti, kad santuoka nutrūko dėl kito sutuoktinio nepriimtino elgesio ar neištikimybės. Tačiau kaltė įprastai neturi reikšmės dalinant turtą ir nustatant sutuoktinių turto dalis, todėl kaltės pripažinimas yra labiau emocinė pergalė.

Pasitaiko ir atvejų, kai besiskirdami žmonės mėgina nuslėpti turimą turtą. Juk kaskart netikrinsi viešų registrų apie savo sutuoktinio vardu registruotą turtą, tačiau skyrybų metu tokius duomenis privaloma pateikti teismui. Tuomet ir paaiškėja galutinis dalintino turto balansas.

Paklausta, kaip teismas vertina, pavyzdžiui, bendras paskolas ar skolas per skyrybas, E. Aleksiejeva atsako - „net santuoka žmonių taip nesujungia, kaip bendra paskola“.

Santuokos Ir Skyrybų Statistika Lietuvoje

Remiantis statistikos departamento duomenimis:

• Per metus Lietuvoje sudaroma apie 13 tūkst. santuokų (2024 m. duomenys).
• Vedybų sutarčių sudaroma tik apie 2 tūkst. per metus.
• Per metus Lietuvoje registruojama apie 7,5 tūkst. ištuokų (2024 m. duomenys).

Ši statistika rodo, kad Lietuvoje skyrybos dažniau vyksta turtą dalijant taip, kaip numatyta įstatyme, o ne vedybų sutartyje.

tags: #vieno #sutuoktinio #kalte #ir #nukrypimas #nuo