Viešoji įstaiga (VšĮ) yra juridinis asmuo, kurio veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymais. Šiame straipsnyje aptarsime VšĮ steigimo, patalpų nuomos reikalavimus bei kitus svarbius aspektus, susijusius su VšĮ veikla.

VšĮ Steigimas
VšĮ gali būti steigiama tiek vieno, tiek daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų. Teisės aktai nenustato viešosios įstaigos steigėjų (po juridinio asmens įregistravimo - dalininkai) įnašų dydžio.
Dokumentai, reikalingi VšĮ steigimui:
- VšĮ pavadinimas (arba keli variantai, jei vienas iš pasirinktųjų būtų atmestas).
- Steigėjų (dalininkų) asmens tapatybės kortelių kopijos.
- Steigėjų (dalininkų) gyvenamosios vietos adresai.
- Vadovo asmens tapatybės kortelės kopija ir gyvenamosios vietos adresas.
- Įstaigos buveinės adresas.
Jeigu įstatai pildomi elektroniniu būdu, įstatuose nurodomi tikslai pasirenkami iš Juridinių asmenų tvarkytojo patvirtintų Veiklos tikslų ir Veiklos sričių klasifikatorių. Viešosios įstaigos, kaip ir kitų viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslai įstatuose turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis.
Sugeneruotus steigimo aktą arba sutartį bei įstatus kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu turi pasirašyti visi steigėjai. Kai dokumentus chronologine tvarka pasirašys visi steigėjai, jų būsena pasikeis į Pasirašytas. Juridinis asmuo bus įregistruotas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, jeigu Juridinių asmenų registro tvarkytojas, tikrindamas pateiktus duomenis ir dokumentus, nenustatys trūkumų.
Patalpų Nuomos Reikalavimai
Įstaigos buveinės adresui reikalingas patalpų savininko sutikimas. Jeigu patalpų savininkas yra fizinis asmuo, jis turi pasirašyti pas notarą Sutikimą dėl patalpų suteikimo, turėdamas nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodytas patalpų unikalus numeris. Kai patalpų savininkas yra juridinis asmuo, Sutikimą dėl patalpų suteikimo ant įmonės blanko pasirašo ir užantspauduoja įmonės vadovas, nurodydamas patalpų unikalų numerį.

Viešųjų Pirkimų Įstatymo Taikymas
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 6 straipsnyje nurodyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Taigi, įsigyjant (nuomojantis) žemę, esamus pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, vadovaujamasi Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036.
Atkreipiame dėmesį, kad ši įstatymo išimtis galioja tik esamiems pastatams ar kitiems nekilnojamiesiems daiktams.
Teismų Praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika yra svarbi interpretuojant įstatymus ir sprendžiant ginčus, susijusius su VšĮ veikla. Pavyzdžiui, LAT yra pasisakęs dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, asmens pašalinimo iš VšĮ dalininkų, nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį ir kitais klausimais.
LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sutarties vienašališką nutraukimą prieš terminą dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo, išaiškino, kad tokiu atveju, kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta galimybė keisti nuomojamo valstybinės sklypo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, yra pakeičiamas valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas ir, turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, rekonstruojamas valstybinės žemės sklype esantis statinys bei pakeičiama jo paskirtis, valstybinės žemės nuomos sutartis keistina, kad ji atitiktų privačiam asmeniui nuosavybės teise turimo valstybinės žemės sklype esančio statinio paskirtį, o ne nutrauktina.
Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pašalinimo iš viešosios įstaigos dalininkų sąlygas ir tvarką, pasisakyta, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra įtvirtintas reguliavimas, nustatantis pareigą ar teisę viešosios įstaigos įstatuose nustatyti viešosios įstaigos organo teisę pašalinti viešosios įstaigos dalininką.
Nutartyje dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį nuomotojui perdavus techniškai netvarkingą daiktą pasisakyta, kad sistemiškai aiškinant CK 6.524 straipsnį bei CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą šiame straipsnyje nustatyta nuomininko pareiga užtikrinti tinkamą transporto priemonės būklę, atlikti jos einamąjį ir kapitalinį remontą gali būti taikoma tik nuomininkui perdavus techniškai tvarkingą, neturinčią techninių trūkumų transporto priemonę ir negali būti interpretuojama kaip apimanti nuomininko pareigą visais atvejais remontuoti techninių reikalavimų neatitinkantį jam perduotą automobilį, nebent sutartyje būtų susitarta kitaip.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti traktuojama kaip teisinė konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečios situacijos analizės ir patarimų.