Kiekvienas Lietuvos pilietis, lankydamasis miške, žino, kad miškas yra vertingas ne tik dėl medienos.
Dar atkūrus nepriklausomybę, miškininkas ir mokslininkas Algirdas Brukas teigė, jog miško mediena sudaro tik apie 13 proc. visos miško vertės.
Pamatykite: Vilniaus kapinėse užfiksuota laidotuvių vainikais besigardžiuojanti stirna
2015 metais 42 miško urėdijų valdomi Lietuvos miškai buvo įvertinti 2,5 mlrd. eurų. Lietuvos valstybiniai miškai, valdomi 42 urėdijų (kartu su Generaline miškų urėdija - 4000 darbuotojų), apima apie 1 mln. ha girių, kas sudaro apie 50 proc. visų šalies miškų.
Lietuvos miškų išsidėstymo žemėlapis
Urėdijų Veikla ir Finansavimas
Urėdijos yra save išlaikančios valstybės įmonės, kurių pajamas generuoja parduodant ir transportuojant medieną (apie 92 proc. pajamų). Tačiau pajamų neteikia sodmenų auginimas, miško sodinimas, augančio miško priežiūra (miško retinimas), socialinė, aplinkosauginė veiklos.
Urėdijos moka visus mokesčius, be to, papildomai moka 15 proc. į valstybės biudžetą nuo pajamų už parduotą medieną. Pernai urėdijos sumokėjo šio mokesčio apie 22 mln. eurų, o iš viso mokesčiai į šalies biudžetą siekė apie 68 mln. eurų, t.y. 43 proc. visų pajamų.
Europoje valstybinius miškus prižiūrinčioms įmonėms dar ir primokama iš biudžeto. Šalies miškų našumas per 60 metų (nuo 1938-ųjų iki 2015-ųjų) padidėjo 400 mln.
Aplinkosauginė Veikla
Apie 50 proc. urėdijos tvarko miškus, turinčius saugomų teritorijų statusą (rezervatai, draustiniai, Natura 2000 teritorijos ir t.t.), taipogi atskiras saugomas teritorijas įkuria savanoriškumo principu; 5 proc. urėdijos valdomų miškų turi būti rezervatinio režimo (kertinės miško buveinės).
Rūpinamasi retųjų paukščių apsauga (2000-ais - 533 vietovės, 2014-ais - 1711 vietovių). Biologinei įvairovei paliekami medžiai - ne mažiau kaip 15 m3 vienam hektarui.
Miškininkų Bendruomenės Juodinimas
2017-01-10 aplinkos ministras susitiko su asociacijos „Lietuvos mediena“ atstovais, o netrukus viename tinklalapyje pasirodė straipsnis, užsipuolantis urėdijas: „Užteks žaisti! Šiems ponams laikas pasakyti gana“. Taip buvo duotas startas miškininkų bendruomenės juodinimui.
2017-01-12 kalbama apie korupciją, tačiau kur konkretūs faktai iš specialiųjų tarnybų? Ar pamirštama, jog yra elektroninė aukcionų sistema AMEPS (Apvaliosios medienos elektroninė pardavimų sistema)?
Miškininkai nėra nenuodėmingi, tačiau ar juodesni už kitose srityse (pvz., medicina) dirbančius? Mus kaltina, jog vis mažiau lėšų skiriama miško privalomiesiems darbams. Konstatuojama: 2007-ais - 53,5 mln. eurų, 2016-ais - 58,6 mln.
Mus kaltina: atlyginimų netolygumai! Jie yra, tačiau ne tokie, kaip teigia Aplinkos ministerija. Ar tikrai siekiama lygiavos už bet kokius pasiekiamus rezultatus? Mus kaltina: iš sovietmečio paveldėjome urėdijų sistemą. Primename, jog ruošiamės minėti urėdijų veiklos Lietuvoje 100-metį. Mus kaltina: miškų urėdas - netikęs pavadinimas. Tai yra senasis skolinys (buvo naudojamas LDK, kaimo kultūros dalis), toks pats kaip ir grybas!
Reformos Būtinybė ir Diskusijos
Dar 2015-05-04 aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-371 sudaryta darbo grupė parinko penkis ekonominius rodiklius; miškų urėdija pertvarkoma, jei dvejus metus iš eilės nėra pajėgi įgyvendinti bent du kriterijus.
Generalinės miškų urėdijos kolegijos 2016-07-05 sprendimu sudaryta darbo grupė, kuri siūlo valstybinių miškų valdymą organizuoti orientuojantis į stambesnes ilgalaikėje perspektyvoje ekonomiškai gyvybingas miškų urėdijas (25-30 tūkst. ha miškų plotas; 100 tūkst. ktm. „Centralizuoti galime viską.
Miškininkai geriausiai žino, kaip turi būti valdomi valstybiniai miškai. Tačiau niekada neturi būti sudaroma situacija, kai kovojama prieš urėdus, prieš korupciją ar pan. Nereikia griauti, kol tiksliai nežinai, jog padarysi geriau nei buvo. Jei bus viena įmonė, tai politinių partijų įtakos tikrai nesumažinsime, o bus priešingai… Taip atsitiks ir dėl korupcijos - ji tik didės esant vienai įmonei.
Visos reformos visada sulaukia priešpriešų. Tad ir nežinomybė visada gąsdina. O pokyčiai reikalingi. Dėl to mes ir privalome diskutuoti, kalbėtis. Kai visa informacija bus ir mano vadovaujamame Aplinkos apsaugos komitete, tada bus galima kalbėtis aiškiau.
Sutariame, jog miškai yra nacionalinė vertybė. Sutariame, jog miškas be miškininko - mažai ko vertas.
Liberalai anksčiau pasisakė prieš 42 urėdijų įtvirtinimą įstatyme. Juk toks įstatymas nėra modernios įmonės principų reguliavimo mechanizmas. Dabar, kai kalbama apie vieną įmonę, matome daug pavojų. Esu klaipėdietis, žinau, jog pavojinga, kai stambios medienos įmonės tampa monopolistėmis. Ir vienai valstybinius miškus valdančiai galimai įmonei atsirasti esama problemų.
Reikia kalbėtis už stalo su tikrais profesionalais. Tikrai noriu, kad urėdams būtų kadencija, o ne darbas iki pensijos ar ilgiau.
Šiandien girininko atlyginimas - per 1050 eurų. Noriu ir išlyginti atlyginimų skirtumus, esančius atskirose urėdijose. Kai vyksta reformos, labai keblu dirbti sumaišties ir suirzimo sąlygomis. Kam tai yra naudinga?.. Juk reformos nė pirmajam žingsniui nesame pasiruošę. Nėra nei vieningos buhalterijos, nei…
Latviai turi 9 medelynus, o mes - 37. Kur toji korupcija?.. Tarp valstybės įmonių mūsų nėra. Aplinkos sistemoje esame kažkur 4-5. Eiliškumo neįvardinsiu, tačiau ir nesakau, jog esame be bėdų ir šioje srityje. 2015-ais metais nubausta 217 mūsų sistemos darbuotojų.
Anksčiau pasisakiau už vieną įmonę. Tačiau ar šiandien esame tam pasiruošę, kad žengtume tikrai revoliucinį žingsnį? Manau, jog reikia apjungtų, sustambintų savarankiškų miškų urėdijų. Juk vienai įmonei funkcionuoti neturime esminių instrumentų, jei jau planuojama dirbti kitaip nuo 2018 metų sausio 1 d.
Buvo pristatytas visuomenei tik pats „žaliausias“, t.y. netobulas variantas. Esama daugiau klausimų nei atsakymų. Tad tenka konstatuoti, jog šiandien pasiruošimo nėra. Jokio. Vien viešosios akcijos tikrai nieko nepadeda. Priešingai - miškininkas tampa tarsi keiksmažodžiu. Ar tikrai nusipelnėme, kad miškininko vardas būtų diskredituojamas.
Dėl to šilumos kaina, tiekiama gyventojams, sumažėjo 25-40 proc. Vietoj maždaug 220 mln. eurų, kuriuos išleistume dujoms pirkti iš Rusijos, išleidžiame apie 70 mln. eurų (ir jie liks čia, Lietuvoje). Tam buvo panaudota apie 300 mln.
Nepritariu Kęstučio Navicko šiandieniniams valdymo principams. Jei jis taiko aukščiausius skaidrumo reikalavimus sau, pagalvojau, jog jam reikia atsistatydinti.
Apie reformas valstybinių miškų valdyme kalbama bent 15 metų. Tada variantai tokie aptarti: dirbti toliau ir nieko nedaryti; eiti evoliuciniu keliu ir kurti 9 įmones; kurti vieną įmonę. Žinau miškų sistemą, nenorėčiau, kad jis būtų išardyta.
Prieš kelis metus, kur kas anksčiau, visi urėdai susirinkę nubalsavo, jog iš 42 turi likti 32 urėdijos (nors aš manau, jog turėtų likti 33). Dabar žiūriu: panaikinus urėdijas, centriniame aparate bus 200 žmonių. Ką jie veiks - išgąsdino mane toks skaičius.
Reformos metmenyse rašoma, jog mokesčiai bus mokami vietose. Deja, mokesčiai mokami pagal darbo vietą. Buvome pas ministrą diskutuoti. Ir kas iš to… Į mūsų nuomonę tikrai nebuvo atsižvelgta. Dabar yra tokia situacija: miškininkų visuomenė - vienoje pusėje, Aplinkos ministerija - kitoje. Tokia situacija nieko gero nežada.
Siūlau sustabdyti šio projekto svarstymą Seime, kol bendra darbo grupė ras bendrą kalbą.
Norėtųsi, kad aptariamos reformos žingsniai neišgąsdintų mažųjų įmonių, kuriose dirba apie 20 žmonių. Juk stambi įmonė tikrai paliks mus be darbo vietos. Žinau iš kolegų, turinčių mažas lentpjoves Latvijoje, jog jie bankrutuoja arba yra netoli bankroto vien dėl to, jog didieji grandai superka didelius kiekius medienos, o vadinamieji maži...
Nevyriausybinės organizacijos (kaip Lietuvos žaliųjų judėjimas, Judėjimas „Už gamtą“, Lietuvos gamtos fondas ir dar keletas) visiškai pritaria šio suvažiavimo pozicijai dėl aptariamos reformos. Jei reikės, imsimės ir konkrečių veiksmų.
Dabar madingi vadinamieji sklypiniai plynieji kirtimai, kai iškertama po kelis hektarus plynai vienoje vietoje. Kai įmonė bus viena (sako, bus Raseiniuose?), kam tokie niekai rūpės.
Kirtimai miške
42 urėdijų įteisinimas įstatymu - kvailystė. Tačiau ar tai nebuvo reakcija į tai, jog pajudėjo buldozeris (kai imamasi veiklos be aiškios taktikos ir strategijos)! Valstybinių miškų sistema turi sugebėti apsivalyti. Šaukštas deguto medaus statinę tikrai gadina.
Būna dviejų tipų reformos. Vienos - apgalvotos, neišvengiamos.
TOP 500 Turtingiausių Lietuvos Žmonių
Portalas tv3.lt pristato pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuotą turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500. Pirmasis turtuolių 50-tukas keičiasi tik retkarčiais ir šuos žmones žino visa Lietuva, tačiau esančius 345-oje ar 412-oje vietoje tikrai niekas negalėtų įvardyti.
Žurnalas TOP 500 pasitelkęs profesionalų komandą įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą.
Sėkmės Paslaptys iš Pirmų Lūpų
Į TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui. Pačių idėjų tikrai netrūko.
„Niekur jų negalėjai gauti, buvom tarybiniai inžinieriai, bankų nebuvo, tad finansavimas buvo sudėtingiausia. Mes tada idėjomis nesiskundėme. Jos, aišku, kitokios buvo nei dabartinių verslininkų - startuoliai, IT, mobilios programėlės. Bet galvočiau, kad ir dabar su ta pačia problema jauni žmonės susiduria.. Idėjų turi, tik pinigėlių reikia. Bet gal lengviau rasti finansinių šaltinių, kurie investuotų“, - sako S. Grinkevičius.
S. Grinkevičius prisimena, kad jam visada buvo svarbiausia tikėti tuo, ką daro. Tuomet ir įstatyminė bazė ar krizė tampa nebaisiais veiksniais.
„Gal tai banalu, bet aš nuoširdžiai sakau, niekada negalvojau, kad mūsų kompanija ar aš galiu bankrutuoti. Net tuomet, 1994-1996 m., kai buvome ant realaus bankroto slenksčio, nes buvo Lietuvos bankų krizė, nekilo tokios minties, kad galiu bankrutuoti. Dirbome, ieškojome variantų ir pasirodo jų visada galima rasti. Kada manęs paklausia ką daryti, kai prispaudžia prie sienos - tai reikia ta siena lipti į viršų. Tų įstatymų tiek mačiau per tuos 24 metus versle ir 2 metus kaip rajono vadovas. Tai jie geresni, blogesni, bet ne jie nulemia galutinį rezultatą. Pirmiausia tai vadovas, artimiausias kolektyvas, atmosfera ir supratimas. Jei būsi pasimetęs, nenuoseklus ir blaškysiesi, tai tikrai persiduos artimiausiai aplinkai. Bus nepasitikėjimas, kad vadovas ko nors nesupranta, ne taip daro. Dirbant kartu, vadovu turi pasitikėti, o vadovas bet kuriomis aplinkybėmis turi parodyti ką daryti. Tai nereiškia, kad tai autokratinis valdymas - reikia diskutuoti, ieškoti variantų, kalbėtis, bet reikia kryptingai ir nusiteikus dirbti. Tada ir kolektyvas kitaip dirba“, - savo verslo sėkmės paslaptį atskleidžia verslininkas.
Lietuvos turtingiausiems priskiriamas S. Grinkevičius įsitikinęs, kad ir dabar pradedantys verslą, be jokių problemų gali užsidirbti milijoną, nes nišų yra visur - net ir tradiciniuose sektoriuose.
„Patarčiau nebijoti. Turėti didelį norą, idėją, tikslą ir nebijoti. Ir tikiu, kad daug kam pasisektų. Aš maisto pramonės atstovas ir čia dar daug yra nišų: keičiasi žmonių skoniai, mitybos pasirinkimai, kalbama apie sveikesnius, ekologiškesnius, naujesnius produktus. Reikia paprasčiausiai smarkiai pasidomėti, apsižiūrėti, galbūt kartais gerąja prasme nusižiūrėti iš kitų šalių ir būnant čia patobulinti. Nebūtina visada dviratį išradinėti, kartais geriau jį patobulinti“, - visiems norintiems pradėti savo verslą pataria „Daumantai LT“ įkūrėjas.
Kęstutis Glaveckas: Darbas - Turto Šaltinis
Tarp TOP 500 turtingiausiųjų yra ir politikų. Vienas jų - liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“.
Politikas prisimena ir Nepriklausomybės pradžią, kuomet žmonėms buvo išdalinti investiciniai čekiai. Vieni sugebėjo pasinaudoti privatizacijos procesu ir išvystyti verslą, kitiems iniciatyvos pritrūko.
„Žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. Tada į priekį būsime nuėję. Kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra. Reikia ieškoti, kur investuoti. Jeigu negalima Lietuvoje, reikia ieškoti rinkų kitur. Žmonėms reikia globaliau žiūrėti, juk atidarytos visos ES rinkos. Atskiros sriubos ilgai nepavirsi, esame įšokę į bendrą katilą“, - sako politikas.
K. Glavecko teigimu, žinant dabartinę ekonominę situaciją, rizikinga ir sunku uždirbti iš akcijų, tad lieka nekilnojamasis turtas.
„NT irgi iš esmės pervertintas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Į NT investuoti geriau negu niekur, bet didelių pajamų tikrai neduos, nes esant biudžeto trūkumams visada žiūrima į NT mokesčio pusę“, - sako jis.
Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“. Būtent šis posakis tinka tiems, kurie nesiima darbo, tačiau nori užsidirbti, mano politikas. Jis tvirtai teigia, pinigai - tik laikinas dalykas.
Liberalas taip pat prasitaria, jog jau plačiai tarp ekonomistų manoma, kad atskris juodoji gulbė, t.y. finansinė krizė.
Turtingiausių Lietuvos Žmonių Sąrašas (Ištrauka)
Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.
Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Žemiau pateikiami keli įdomiausi bei žinomiausi Lietuvos milijonieriai iš TOP 500 sąrašo:
- 309. Vilius Navickas, 7 mln. eurų, „V&J Consulting“
- 312. Laimutis Pinkevičius, 7 mln. eurų, „Ranga Group“
- 326. Saulius Grinkevičius, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“
- 340. Robertas Neimontas, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“
- 329. Ričardas Jarmalavičius, 6 mln. eurų, „Publicum Group“
- 341. Kostas Noreika, 6 mln. eurų, „Paysera“
- 353. Vytautas Banys, 5 mln. eurų, „Vėtrūna“, „Versina“
- 356. Ana Ciupij, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 357. Aleksandras Ciupijus, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 390. Romas Zakarevičius, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 361. Židrūnas Garšva, 5 mln. eurų, „Dextera“
- 367. Dainius Kreivys, 5 mln. eurų, „Catus“
Lietuvos miškas
tags: #vigantas #kraujalis #turto #deklaracija