Teisė į būstą yra viena iš kertinių žmogaus teisių, apimanti ne tik stogą virš galvos, bet ir teisę į orią aplinką, leidžiančią jaustis saugiai. Vis dėlto Lietuvoje ši teisė vis dar nėra pakankamai užtikrinama, ypač kalbant apie pažeidžiamus žmones. Lietuvoje vis dar įprasta apie skurdą kalbėti kaip apie individualią žmogaus problemą - neva trūksta pastangų, motyvacijos ar „teisingų pasirinkimų“. Tačiau realybė gerokai sudėtingesnė. Skurdas ir socialinė atskirtis labai dažnai yra ne asmeninės nesėkmės, o sisteminių sprendimų rezultatas.
Šiame straipsnyje aptariami Vilkaviškio socialinio būsto klausimai, koncentruojantis į socialinės atskirties problematiką ir galimus sprendimo būdus.
Socialinio Būsto Koncentracija ir Jos Pasekmės
Viena didžiausių per dešimtmečius susiformavusių problemų - socialinio būsto koncentracija vienoje teritorijoje. Norint suprasti, kaip būsto aplinka veikia socialinę atskirtį patiriančius žmones, buvo organizuotos tikslinės grupės. Jas sudarė nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, dirbantys su socialinio būsto gyventojais, ir savivaldybių darbuotojai iš Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos miestų bei Vilkaviškio ir Šakių rajonų. Savivaldybių sprendimas statyti naujus daugiabučius ir juos skirti socialinio būsto laukiantiems gyventojams suprantamas - taip pigiau, greičiau ir paprasčiau. Be to, privatūs savininkai dažnai nenori parduoti būstų savivaldybėms dėl sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų ar nepalankios kainos.
Tačiau didelė socialinio būsto koncentracija ilgainiui įtvirtina atskirtį ir stigmatizaciją, sukuria sąlygas ilgalaikiam skurdui.
Ilgalaikis Skurdas ir Jo Poveikis Vaikams
Prastos gyvenimo sąlygos socialiniuose būstuose, bendrabučiuose ar ryškiai atskirtuose miesto kvartaluose žeidžia žmonių orumą, riboja galimybes integruotis į visuomenę ir didina ilgalaikio skurdo riziką. Ypač skaudžiai tai paliečia vaikus. Jie nuo mažens susiduria su atstūmimu, patyčiomis, jų socialiniai ryšiai apsiriboja artimiausia aplinka.
„Į tą mokyklą, esančią šalia buvusio „piratnamio“, žmonės dažnai nenori leisti vaikų, nes vyrauja įsitikinimas, kad ten mokosi tik asocialūs vaikai - dauguma esą iš to pastato. „Vaikų žaidimų aikštelės atskirtos: naujakuriai yra aptvėrę savo aikšteles, tad vaikai iš žalių namų negali ten patekti.
Nesaugios Gyvenimo Sąlygos Bendrabučiuose
Dar didesnės problemos prasideda, jei kalbame apie bendrabučius. „Skiriant būstą dažnai neatsižvelgiama į tai, kokia bus kaimynystė. Pavyzdžiui, Vilkpėdės seniūnijoje esančiuose bendrabučiuose sąlygos šeimai - ypač su vaikais - yra labai prastos. Viena mama su paaugle dukra apsigyveno tokiame būste - mergaitė bijodavo grįžti iš mokyklos viena, ją visada reikėdavo lydėti.
Tai labai nesaugi ir nedraugiška aplinka augančiam vaikui, daranti neigiamą poveikį sveikam vystymuisi, emocinei ir psichologinei būsenai. Bendrabučių aplinka nedėkinga ir bandantiems atsikratyti priklausomybių, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, norintiems keisti gyvenimo būdą.
„Esame susidūrę su situacija, kai žmogus gavo butuką bendrabutyje visai netoli bendrabučio, iš kurio anksčiau gaudavo narkotikų. Tuo metu jis buvo pas mus, siekdamas įveikti priklausomybę.
Būsto Politikos Pokyčiai ir Socialinė Integracija
Skurdo kvartalai Lietuvoje neatsirado patys, juos sukūrėme mes, priimdami ydingus sprendimus. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengiasi peržiūrėti būsto politiką. Norint mažinti socialinę atskirtį, būtina atsisakyti socialinio būsto koncentracijos. Tvariausias sprendimas - socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant atskirus butus skirtingose miesto vietose.
Ne mažiau svarbi ir gyvenimo sąlygos, pastatų kokybė ir aplinka. Kriminologams gerai žinoma sudaužytų langų teorija, teigianti, jog apleista fizinė aplinka ir netvarka skatina elgesio normų ir saugumo nykimą. Todėl pirmiausia būtina „pakeisti sudaužytus langus“ - sutvarkyti aplinką, atnaujinti pastatus.
Galiausiai, būtina „atverti langus“ naujoms galimybėms ir įgalinti žmones - plėsti ir stiprinti socialines paslaugas, integruoti jas į būsto politiką. Žmogui kreipiantis dėl socialinio būsto, turėtų būti pasiūlomos socialinės paslaugos.
Kybartų Socialinių Paslaugų Centro Iniciatyvos
Sumažėjus globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiui, atsirado galimybė Kybartų socialinių paslaugų centrui teikti akredituotą apsaugoto būsto paslaugą turimose patalpose. Planuojama, kad apsaugoto būsto paslauga bus teikiama 3 asmenims. Per metus tam reikėtų 26 784,00 Eur Savivaldybės biudžeto lėšų.
Kybartų socialinių paslaugų centras taip pat turi teisę teikti akredituotą Laikino atokvėpio paslauga. Laikino atokvėpio paslauga įstaigoje gali būti teikiama iki 30 parų. Vienam gavėjui yra skiriama 1 200 Eur valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų. Papildomai iš Savivaldybės biudžeto būtų reikalinga apie 500,00 Eur per metus vienam paslaugos gavėjui.
Paslaugos perkėlimas į Vilkaviškio rajoną (Kybartus) turi kelis esminius privalumus. Visų pirma, sumažinami logistiniai ir administraciniai sunkumai, susiję su paslaugos pirkimu iš kitų savivaldybių. Antra, lokalizavus paslaugą Kybartų socialinių paslaugų centre, užtikrinamas geresnis paslaugų prieinamumas ir bendruomenės integracija asmenims su negalia.
tags: #vilkaviskio #socialinio #busto #klausimai