Vingio parkas - vilniečių mėgstama pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Didžiulėje 160 ha teritorijoje sau vietą gali atrasti įvairiausio amžiaus ir charakterio žmonės. Svečiai iš užsienio nustemba sužinoję, kad vos keliolika minučių pėsčiomis nuo Seimo sostinėje yra išlikęs didelis senas miškas. Tad nieko nuostabaus, kad tai - mėgstamiausias vilniečių parkas.
Vingio Parko Istorija
160 hektarų plote, Neries upės vingyje, įsikūręs Vingio parkas, XV-XVI a. priklausė LDK didikams Radviloms, vėliau - vyskupui Ignui Masalskiui, dar vėliau - Vilniaus generalgubernatoriui Leontijui Beningsenui. Pagal A. R. 1522 m. greta kitų didikų valdų atsiranda ir Radvilų žemės, o dvaras vadinamas Radvilų Lukiškėmis (1522-1593). 1593 m. dalis Lukiškių buvo padovanota jėzuitams.
XVI a. pradžioje Lukiškių šile (Vingyje, tuomet vadintame Radvilų Lukiškėmis) stovėjo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras, greičiausiai medinis. Apie 1550 m. šiuose rūmuose Radvila Juodasis priglaudė Vilniuje pasirodžiusius protestantus, jiems išskyrė didelę salę koplyčiai.
Taip vadinamos Jėzuitų Lukiškės tapo intelektualiniu ir kultūriniu centru bei poilsio vieta. 1593-1774 m. čia vyko Akademijos mokslo laipsnių suteikimo ceremonialai. Jėzuitai šią teritoriją, tuomet vadintą Jėzuitų Lukiškėmis, valdė iki pat ordino panaikinimo. Už pajamas, gautas pardavinėjant tabaką ir saldžiąją degtinę (likerį) Akademijos vaistinėje, jėzuitai medinio dvarelio vietoje pagal architekto J. K. Glaubico projektą pasistatė didingus trijų aukštų rūmus su mansardomis.
1773 m. likvidavus jėzuitų ordiną Vingio rūmai ir žemė atiteko Vilniaus vyskupui J. I. Masalskiui, tuometiniam Lietuvos edukacinės komisijos pirmininkui. Rūmuose jis įrengė parapinių mokyklų mokytojų seminariją ir bendrabutį dviems šimtams žmonių. Po vyskupo mirties 1794 m. Jėzuitų Lukiškes paveldėjo Potockiai, kurie jas pardavė grafui Zubovui, o pastarasis - Vilniaus generalgubernatoriui L. Benigsenui.
Ruošiantis karui su Prancūzija, čia tris mėnesius viešėjo caras Aleksandras I, kur ir sužinojo apie karo pradžią. 1812 m. Vingio rūmuose ištisą mėnesį viešėjo caras Aleksandras I su savo generaliniu štabu. Vingio rūmai minimi ir L. Tolstojaus romane „Karas ir taika“.
Po 1850 m. įsteigiama ferma, plėtojamas pieno ir kumyso ūkis. 1870 m. nugriauti senųjų rūmų likučiai, bet likę pastatai tvarkomi. 1919 m. Vingio ferma perduodama S. 1919 m., atgimus Vilniaus universitetui, buvusio dvaro rūmuose buvo įkurtas botanikos sodas. XX a. viduryje sodą nuniokojo potvynis ir Antrasis pasaulinis karas. 1965 m. Vingio parkas rekonstruotas, pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui. Šiandien senuosius laikus primena mūro tvora, keli pastatai, alėja.
Sąjūdis ir Kiti Renginiai
Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs renginiai: koncertai, minimos šventės. Plačioje parko pievoje yra pastatyta masyvi estrada. Teritorija labiausiai žinoma kaip masinių tautos susirinkimų vieta. 1988 m. stadione, prie estrados, vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m.
Turbūt svarbiausias istorinis renginys buvo 1988 metais rugpjūčio 23 dieną vykęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas mitingas Molotovo - Ribentropo pakto metinių minėjimo proga. Vingio parkas yra tradicinė Dainų šventės vieta. Teritorijoje vyksta koncertai su gausiausiu lankytojų skaičiumi ir ryškiausiomis muzikos žvaigždėmis.
1997 metais roko grupė Fojė čia surengė atsisveikinimo koncertą, kuriame susirinko 60 000 žiūrovų. Šis koncertas iki šiol yra daugiausiai žiūrovų pritraukęs pasirodymas Lietuvoje. Vingio parke savo šou yra surengusios pasaulio žvaigždės - Lady Gaga, Andrea Bocelli, Elton John, Bjork, Sting, Robbie Williams ir kiti.
Laisvalaikis ir Pramogos Vingio Parke
Štai šeimos su vaikais prie estrados ras riedučių, dviračių, paspirtukų nuomos punktų, gardžių ledų ir užkandžių kioskelių. Jeigu su bičiuliais norite pasidaryti pikniką iš savo turimų gėrybių, šiaurinėje parko dalyje (prie pėsčiųjų tilto į Žvėryną) rasite tam pritaikytą grilio zoną.
Aikštė aplink estradą yra pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdvė, kurioje nuolat gausu miestiečių. Čia veikia restoranas, maisto kioskai, pramogos vaikams. Sporto mėgėjai vertina Vingį dėl gerų dviračių takų ir pušų apsuptyje esančių treniruoklių. Beje, tai gera vieta pradėti orientacininko karjerą - parke sudaryta trasa, kurią gali įveikti net ir neturintys įgūdžių šioje srityje. Orientacinės trasos schemą rasite prie įėjimų į Vingį.
Teritorija pamėgta sportininkų. Ypač ryte čia galime pastebėti bėgančius, einančius ar joga užsiimančius vilniečius. Parke, gamtos apsuptyje, taip malonu atsipalaiduoti ir pasinerti į koncertų metu skambančios muzikos garsus arba praleisti laiką su draugais.
Vingio Parko Gamta
Parko dislokacijos vieta Neries kilpa - vingis, todėl miškinga teritorija turi ilgą upės pakrantės perimetrą. Pakrantės apaugusios gluosniais, juodalksniais, daug kur uosialapiais klevais. Vakarinėje parko dalyje, kitame upės krante matoma Plikakalnio atodanga. Atmintini gamtos paveldo objektai yra Vingio parko šaltinis ir liepų alėja.
Svarbiausia gamtinė vertybė čia yra miškas. Dauguma tai pušynas, vietomis auga eglių, beržų grupės. Miškas tvarkomas remiantis atsakingos rekreacinės miškininkystės principais. Nėra vykdomi jokie medienos derliaus nuėmimo darbai. Miške vyrauja vieno ardo pušynas su gausiai sužėlusiu klevo ir liepos pomiškiu. Pavienių pušų amžius čia siekia 200 ir daugiau metų.
Vingio parko pušynas yra geras pavyzdys, rodantis, jog gamtinę brandą pasiekęs miškas, praradęs medieninę vertę, išlieka, nesupūna, bet puikiai užtikrina apsaugines funkcijas. Didelei pamiškės augalų įvairovei įtaką daro pakraščio efektas (arba ekotonas), kai susitinka du skirtingi biotopai - miškas ir pieva.
Tuomet drauge auga ir pievų augalai - paprastoji veronika (Veronica chamaedrys), aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris), kiaulpienė (Taraxacum officinale), ir miško - paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), miškinė notra (Stachys sylvatica). Įprasti pakrūmių gyventojai - baltažiedė ir dėmėtoji notrelės (Lamium album, L. maculatum), krūminis builis (Anthriscus sylvestris), vaistinė česnakūnė (Alliaria petiolata), didžioji dilgėlė (Urtica dioica), ugniažolė (Chelidonium majus).
Pakrūmėse bei po medžiais vešintys augalai nėra labai dekoratyvūs, nepatraukia dėmesio ryškiais žiedais. Tačiau anksti pražystantys maži žiedeliai pasiūlo pirmuosius gaivaus nektaro lašus po žiemos bundančioms bitėms ir kamanėms. Augalų įvairovė leidžia vystytis ir įvairiems vabzdžiams, ypač drugiams, kurių vikšrai maitinasi tik tam tikrų rūšių augalų lapais. Todėl nepeikim dilgėlių, nes be jų nebūtų visiems mielų drugių dilgėlinukų (Aglais urticae) ir spungių (Inachis io). Krūmuose su dilgėlynais peri lakštingalos (Luscinia luscinia), žolėje - pieviniai kalviukai (Anthus pratensis), kiauliukės (Saxicola rubetra).
Prinokusių augalų sėklų laukia ne tik paukščiai, bet ir skruzdės, kurios, gabendamos sėklas į skruzdėlynus, kad apsirūpintų maistu, pasėja augalus naujose vietose. Prieš keičiant tokią ekosistemą, kurios visi gyventojai glaudžiai tarpusavyje susiję, visa tai reikia atidžiai įvertinti. Jei imsime pievas tvarkyti pagal savo poreikius: kirsti krūmus, naikinti dilgėles, dažnai šienauti, tuomet kažkas liks be namų, kažkas - be maisto, kažkas tiesiog žus betvarkant.
Vilniaus Universiteto Botanikos Sodo Vingio Skyrius
Vingio parko perlas - tai Vilniaus Universiteto botanikos sodo skyrius. Ilgas tradicijas ir istoriją turintis sodas maloniai stebina savo turtinga augalų kolekcija. Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyrius: Istorija siekia XVI a., kai dabartinio skyriaus teritorijoje Radvilos įkūrė vieną pirmųjų Lietuvos reformatų mokyklų. Vėliau teritorijoje įsikūrė jėzuitai, kurie šioje teritorijoje tarp visų kitų augalų augino plačiai naudojamas tuometinėje farmacijoje vaistažoles.
Botanikos sode augalų kolekcijos pradėtos kaupti nuo 1921, tačiau jau seniau šioje įsikūrę jėzuitai augino turtingą kolekciją vaistažolių, kurios buvo naudojamos tuometinėje farmacijoje. Botanikos sodo komanda renka ir augina daugiau kaip 1200 pavadinimų augalų iš visų pasaulio geografinių zonų.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo lankymas:Botanikos sodas atidarytas lankyti nuo gegužės 2 d. iki spalio 31 d.
Kontaktai:Vilniaus universiteto Botanikos sodas Vingio parkeAugalų geografijos ir sistematikos skyriusM. K. Čiurlionio g.
Karių Kapinės
Rytinėje parko dalyje, ties tiltu į M. K. Čiurlionio gatvę yra karių kapinės. Tiesa, pirmieji palaidojimai buvo atlikti 1799-1800 metais maro epidemijos metu. Vėliau čia daugiausia buvo laidojamos įvairios karo aukos - Pirmojo, Antrojo pasaulinio karo vokiečių aukos, lenkai, kovoję dėl Vilniaus. 1799-1800 metais buvo statoma koplytėlė-mauzoliejus Vilniaus generalgubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmonai Natalijai atminti.
Rytinėje parko dalyje, prie M. K. Čiurlionio gatvės, vadinamose Jėzuitų kapinėse buvo laidojamos 1710 m. maro aukos. Čia 1796 m. specialiai tam pastatytoje koplyčioje buvo palaidota pirmojo Vilniaus karinio gubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmona. Vėliau šios kapinės atiduotos pravoslavams. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo palaidoti žuvę vokiečių kariai. Po Antrojo pasaulinio karo kapinės buvo sulygintos su žeme, jų vietoje įrengti atrakcionai.
Salės Nuoma Renginiams
Salių nuoma įvairiems renginiams, šventėms bei konferencijoms. Išskirtinės erdvės, jauki aplinka bei draugiškas aptarnavimas - kartu sukursime ypatingą šventę. Svarbiausia gyvenimo diena - kartu su Vilnius Park Plaza. Įsimintina ir triukšminga gimtadienio šventė Vilniuje, miesto centre. Erdvios salės skirtos įvairaus tipo šventėms bei banketams Vilniuje. Išskirtinė bei erdvi pobūvių salė atitiks kiekvieno norus.
Multifunkcionalios erdvės tinkamos įvairaus tipo renginiams, susitikimams, konferencijoms bei parodoms. Restorano „Sezonai“ nuoma Jūsų nepakartojamai šventei ar renginiui. Išskirtinis, šefo specialiai sukurtas meniu kiekvienai šventei atsižvelgiant į kliento norus bei pageidavimus. Legendinis panoraminis restoranas "Horizontas" Jūsų šventei!
Kaip Patekti į Vingio Parką?
Į Vingio parką galima patekti pro du įėjimus: iš M. K. Čiurlionio ir iš Birutės gatvės. Netoliese, einant iš M. K. Čiurlionio g. Prie to paties tako, vedančio iš M. K. Čiurlionio g.