Renovuoti daugiabučiai namai ne tik mažina šildymo sąnaudas, bet ir puošia miestą. Tačiau sėkmingos renovacijos rezultatais, deja, negali pasigirti Zarasų ir Visagino savivaldybės, kuriose renovacija vyksta vangiai.
Paskolos grąžinimo faktorius dažnai tampa kliūtimi šalies gyventojams pasiryžti daugiabučio renovacijai. Nors Daugiabučių namų modernizavimo programa įgyvendinama jau ne vienerius metus, paskolos atgraso gyventojus nuo daugiabučių modernizavimo ir savo gyvenimo kokybės gerinimo. Tikimasi, jog VIPA finansavimo sąlygos padės gyventojams pasiryžti žengti šį žingsnį.
Šiandien turime jau eilėje laukiančių būsto savininkų, norinčių dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Primename apie galimybę teikti paraiškas daugiabučiams modernizuoti. Nuo vasario 24 d. Lietuvos gyventojai, norintys atnaujinti savo gyvenamąjį daugiabutį, gali teikti paraiškas pagal naujausią aplinkos ministerijos paskelbtą kvietimą.
Kvietimo pagrindinė sąlyga - pasiekti A energinio naudingumo klasę. Pagal šį kvietimą paraiškas per Agentūros APVIS sistemą gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.
Taip pat 2022 metų pabaigoje paskelbtas kvietimas teikti paraiškas gyvenamiesiems daugiabučiams atnaujinti pratęstas iki š. m. gegužės 31 d. Valstybės parama bus skiriama tik tiems projektams, kurie pasieks B ir aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę - nurodoma kvietimo sąlygose. Kvietimui skirta 100 mln. Eur suma, jo metu gautoms paraiškos bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos metodas, jeigu bus sulaukta daugiau paraiškų, viršijančių kvietimo lėšų sumą.
„Šis kvietimas išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis - einame į aukštesnę energinio naudingumo klasę bei prioritetą teikiame kvartalinei daugiabučių namų renovacijai“, - tvirtina APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje.
Finansavimo Sąlygos ir Galimybės
APVA praneša, jog Europos investicijų banko (EIB) valdomas Europos Sąjungos Modernizavimo fondas daugiabučių atnaujinimui Lietuvoje skirs 58 mln. Eur. Tai leis atnaujinti kelis šimtus daugiabučių visoje šalyje ir sutaupyti apie 20 tūkst MWh energijos bei beveik 5 tūkst. tonų CO2 per metus. Finansavimas bus skiriamas tik B arba aukštesnę energinio naudingumo klasę pasiekusiems projektams.
VIPA generalinis direktorius Gvidas Dargužas, teigia, jog tai nėra vieninteliai finansavimo privalumai - sąlygose nurodyta, jog gyventojams nereiks įkeisti buto, nes paskola yra „pririšama“ prie konkretaus būsto. Keičiantis buto savininkui, tolimesnis įsipareigojimas mokėti paskolą pereina naujam savininkui.
„Svarbu paminėti ir tai, jog finansavimas nuo šiol bus teikiamas tik projektams, kurie po atnaujinimo pasieks B arba A energinio efektyvumo klasę. 192 mln. Eur - būtent tokia yra LR Aplinkos ministerijos skiriama finansavimo ėšų suma, su kuria startuosime, nes nuo kitų metų įsijungs ir tarptautinių įstaigų lėšos bei mūsų pritrauktos investicijos. Bendrai per 7 metus planuojame beveik 1 mlrd. Eur - t.y. 960 mln. Eur investicijų daugiabučiams atnaujinti“, - teigia G. Dargužas.
Dėl valstybės paramos daugiabučių atnaujinimo projektų administratoriai turi kreiptis į APVA ir susiderinti investicinius projektus, o tada gali kreiptis į VIPA dėl paskolos.
Finansavimo sąlygos taikomos 2022 metų gruodžio 20 d. ir šių metų vasario 22 d. APVA paskelbtiems kvietimams paramai daugiabučių atnaujinimui teikti.
„Svarbu akcentuoti, kad VIPA paskelbtos finansavimo sąlygos dėl lengvatinių kreditų teikimo daugiabučių namų atnaujinimui taikomos ne tik praėjusių metų pabaigoje skelbtam kvietimui, bet ir šių metų vasario 22 d. paskelbtam A klasės kvietimui. Todėl raginame visus suskubti ir pasinaudoti galimybėmis atnaujinti savo daugiabutį namą, siekiant aukštesnių energinio efektyvumo rodiklių“, - teigia G.Burbienė.
„Finansavimo sąlygose numatyta, jog paskolų metinė palūkanų norma neviršys 3 proc. 20 metų laikotarpiui. Svarbu paminėti, jog šios sąlygos yra lengvatinės kreditavimo sąlygos - joms nėra taikomi jokie sutarčių pasirašymo, administravimo, išankstinio kredito grąžinimo, paskolos išmokėjimo ir kitokie mokesčiai. Taip pat gyventojai galės atidėti ir palūkanas - t. y. jeigu jie jau pradėjo įgyvendinti projektą, yra pasirašyta rangos darbų sutartis, pradedami apmokėjimai už rangos darbus, paskolos įmokų mokėjimai gali būti atidėti. Juos reikėtų pradėti mokėti, kai daugiabutis jau yra atnaujintas ir yra gauta valstybės parama“, - pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Ji primena, jog gyventojams yra suteikiama 30 proc. dydžio subsidija, kurią suteikus, atitinkamai sumažėja ir paskolos dydis. Taip pat sąlygose numatoma, kad paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau nustatyto laiko netaikant papildomų mokesčių.
Ką daryti ir ko nedaryti renovuojant nuomojamą turtą
Situacija Pasvalio Rajone
Prieš gerą dešimtmetį mieste kilęs daugiabučių renovacijos bumas jau seniai išsikvėpęs. Pasidomėti, kodėl taip įvyko, paskatino dar gruodžio pradžioje internetinėje erdvėje pasirodęs Lietuvos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pranešimas apie Europos investicijų banko (EIB) skirtą 165 mln. eurų paramą daugiabučių namų renovacijai iš Modernizavimo fondo. Paraiškos priimamos be konkurso, kol bus išnaudos visos Modernizavimo fondo skirtos lėšos arba iki šių metų spalio 1 d.
Kvietime pasinaudoti Modernizavimo fondo lėšomis išvardintos ir pagrindinės sąlygos: atnaujinus daugiabutį namą, jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energetinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc. daugiabučių namų (4 074). Dar 1 237 yra atnaujinami.
Žemėlapyje aiškiai matyti, kad daugiabučių namų renovacijos proceso vienvaldės lyderės laurai atitenka Birštono savivaldybei. Kurorte šiuolaikiniu, šilumą taupančiu rūbu padengta net 63 proc. (45 namai) visų daugiabučių. Tuo tarpu Pasvalio rajonas yra autsaiderių grupėje - renovuota tik 3 proc. daugiabučių. Tad pagal šį rodiklį „konkuruojame“ su Vilniaus rajonu (3 proc.), Visagino (2 proc.), Kazlų Rūdos (2 proc.), Nidos (1 proc.) ir Pagėgių savivaldybėmis.
Daugiabučių namų renovacijos tempais ir mastais kaimynai mus lenkia kelis kartus. Biržų rajone jau atnaujinta 24 proc. daugiabučių namų, Panevėžio - 13 proc., Pakruojo - 15, Kupiškio - 24 proc. Visose kaimyninėse savivaldybėse namų atnaujinimo procesas tęsiasi ir dabar.
Tad pokalbį su Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausiąja specialiste L. Bernatavičiene pradėjome nuo APVA statistinių duomenų apie daugiabučių namų renovaciją. Vyriausioji specialistė minėjo, kad mūsų rajone yra per 400 daugiabučių namų. Primename, kad daugiabučiu laikomas mažiausiai tris butus turintis namas. Daugiausia daugiabučių namų - 170 - pastatyta Pasvalyje.
L. Bernatavičienė pateiktais statistiniais duomenimis, mūsų rajone atnaujinti 29 daugiabučiai namai. Tai sudaro 7,25 proc. nuo visų rajono daugiabučių. „Dešimt namų atnaujinta būsto savininkų iniciatyva, tiek pat - pagal Vidaus reikalų ministerijos administruotą programą 2007-2013 metais“, - toliau aiškino L. Bernatavičienė.
Pastaroji programa vadinosi „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“. Šalies Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu, visos minėtai programai skirtos lėšos atiteko vadinamosioms probleminėms teritorijoms. Į jas pateko ir Pasvalys, tad iki 2014-ųjų mieste tęsėsi daugiabučių namų renovacijos bumas. Juolab kad buvo ypač palankios projektų finansavimo sąlygos. Tuomet net 80 proc.
Atidžiau panagrinėjus daugiabučių namų renovacijos istoriją, paaiškėjo, kad skelbdama statistinius duomenis minėtame žemėlapyje APVA į atnaujintų daugiabučių sąrašą neįtraukė pagal Vidaus reikalų ministerijos administruotą programą ir būstų savininkų iniciatyva renovuotų daugiabučių namų.
„Palyginkit Biržų ir Pasvalio miestų šildymo kainas ir suprasit, kodėl Pasvalyje mažai renovuota daugiabučių. Šilumos kaina Pasvalyje beveik dvigubai mažesnė nei Biržuose, todėl gyventojai ir neskuba domėtis renovacijos projektais“, - aiškino UAB „Pasvalio butų ūkis“ direktorius, biržietis Vytas Jareckas, paklaustas, kodėl mūsų mieste daugiabučių namų renovacija praktiškai sustojusi. Kita priežastimi direktorius įvardino kasmet didėjančius renovacijos kaštus.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė paskutinį renovuotą aštuonių butų namą Joniškėlyje, Vytauto g. 11. Šio namo vieno buto atnaujinimo sąnaudos greičiausiai viršijo jo rinkos kainą.
Kol kas nėra požymių, kad mūsų rajone daugiabučių namų renovacijos traukinys vėl pajudėtų. Nors Savivaldybės taryba yra paskyrusi Pasvalio butų ūkį daugiabučių namų renovacijos administratoriumi, tačiau gyventojų nepriversi pakeisti neigiamos nuomonės.
Pasvalio butų ūkio direktorius V. Jareckas dalyvauja daugiabučių namų gyventojų susirinkimuose ir pastebi, kad iš jų tik ketvirtadalis ar trečdalis pageidauja renovacijos. Skeptiškiausiai namo atnaujinimo galimybę vertina garbaus amžiaus gyventojai bei gaunantieji socialines pašalpas. Susidomėjimo renovacija neskatina ir dabartinė kompensacijų už šildymą tvarka.
Butų ūkio vadovas pastebėjo, kad dabar daugiabučių namų gyventojai savo jėgomis stengiasi stogus ir vamzdynus suremontuoti, samdydami ne įmones, o šia veikla užsiimančius asmenis. Dėl paslaugų kainų skirtumo.
Gyventojų Nuomonės
Pakalbinome porą daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų, kurie gyvena neatnaujintuose namuose. Darius Grybė jau vienuolika metų vadovauja bendrijai „Stogas“, vienijančiai Pasvalio Gėlių g. 5B namo gyventojus. Penkių aukštų 35 butų namas baigtas statyti 1993 metais.
Bendrijos vadovas sakė, kad pačiame daugiabučių namų renovacijos Pasvalyje įkarštyje siūlė gyventojams pagalvoti apie galimybę pastatą modernizuoti. „Tą kartą gyventojai vienbalsiai nubalsavo prieš. Todėl, kad namas yra apšiltintas stiklo vata ir kol kas nėra didelio poreikio imtis kažkokių pertvarkymų. Tuo ir pasibaigė svarstymai apie renovaciją“, - kalbėjo D. Grybė.
Gyventojai, kad ir lengvatinėmis sąlygomis, nenori iš bankų imti paskolų. D. Grybė su šeima gyvena 65 kv. m trijų kambarių bute. Už šildymą, „gyvatuką“ ir karštą vandenį per pirmą kalendorinės žiemos mėnesį, kuris labiau priminė gilų rudenį, Darius sumokėjo apie 84 eurus. Iš jų už šildymą - apie 55 eurus. Taigi, anot pašnekovo, namas nepriklauso brangiųjų grupei.
Kur kas dažniau su Pasvalio butų ūkiu bendradarbiauja Taikos g. 8 daugiabučio namo savininkų bendrija, kuriai vadovauja buvęs ilgametis Pasvalio apylinkių seniūnas Stanislovas Triaba. Penkių aukštų 30 butų namas Taikos g. 8 iškilo 1989 metais.
Bendrijos vadovo S. Triabos nuomone, pirmiausia reikėtų namo šildymo sistemos renovacijos. Nes yra besiskundžiančiųjų, kad viename ar kitame bute prastai šyla radiatoriai. Anot pašnekovo, galima ir kita alternatyva - kompleksinis viso namo atnaujinimas.
Lietuvos Daugiabučių Renovacija: Statistika ir Lyderiai
Spartus renovacijos procesas vyksta daugelyje Lietuvos miestų, iki dabar jau atnaujinta arti 300 daugiabučių namų.
Kalbant apie renovacijos eigą visoje Lietuvoje, viceministrė D. „Mes turime labai sėkmingą renovacijos programą. Visoje Lietuvoje yra 34 tūkstančiai energiškai neefektyvių namų, kuriuose po renovacijos būtų galima sutaupyti daugiau kaip 50 proc. energijos.
Susitikime viceministrė akcentavo, kad šiuo metu su Europos investiciniu banku (EIB) vedamos derybos dėl rizikos valdymo fondo, su kurio pagalba bus galima pritraukti papildomų lėšų, reikalingų investicijoms. „Šiuo metu baigiama rengti finansinė priemonė ir svarstome, kaip greičiau pradėti viešųjų pastatų renovaciją. Taip pat planuojamas kvartalinės renovacijos projektas, kurio esminė idėja atnaujinti ne tik daugiabučius namus, bet sutvarkyti ir aplinką, inžinerinę infrastruktūrą. Sieksime, kad gražėtų ne tik gyvenamieji namai, bet ir aplinka“, - kalbėjo viceministrė D.
Remiantis naujausiais BETA duomenimis, šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta prie 1284 senų daugiabučių. Dėl 223 daugiabučių vyksta rangos darbų pirkimai, o 220 pastatams yra pritarusios finansų įstaigos. Iš viso nuo šių metų pradžios jau baigtas modernizuoti 131 daugiabutis namas.
Gruodžio 31 d. baigėsi kvietimas teikti paraiškas savivaldybėms, norinčioms gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą. Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 27 paraiškų iš 13 savivaldybių. Bendra prašoma suma siekia kiek daugiau nei 10 mln. eurų, už kuriuos planuojama atnaujinti 29 pastatus. Iš viso kvietimui buvo skirta 20 mln. „Pirmosios savivaldybės, kurioms jau skirtas finansavimas vykdo modernizavimo darbus ir artimiausiu metu, padidinusios energijos vartojimo efektyvumą, taupys viešąsias lėšas. Paraiškas pateikė Vilniaus, Ukmergės, Panevėžio, Šiaulių, Šalčininkų, Prienų, Švenčionių, Šakių, Plungės, Tauragės, Klaipėdos, Kupiškio rajonų ir Visagino savivaldybių administracijos. Šis finansavimas skirtas savivaldybių išlaidoms, kurios patirtos atnaujinant savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą, kai jo kitai daliai išlaidų gauta paskola iš savivaldybių pastatų fondo. Toks finansavimo principas patrauklus ir patogus savivaldybėms, nes kompensacinė išmoka išmokama ne projekto pabaigoje, bet kartu su paskola 50 proc.
tags: #visagino #daugiabuciu #modernizavimo #fondas