Visiškas valstiečio darbo turto prievartinis priklausymas feodalui istorijoje

Visiškas valstiečio darbo turto prievartinis priklausymas feodalui - vienas iš esminių feodalizmo bruožų, gyvavęs didžiąją dalį Viduramžių laikotarpio ir turėjęs didelę įtaką Europos, įskaitant ir Lietuvos, socialinei, ekonominei bei politinei raidai. Šiame straipsnyje aptariama šio reiškinio istorija, jo atsiradimo priežastys, raida ir pasekmės.

Valstiečių darbai viduramžiais

Feodalizmo atsiradimas ir valstiečių priklausomybė

Viduriniai amžiai - istorijos laikotarpis nuo 476 m. (Vakarų Romos imperijos žlugimas) iki 16 a. Pr. Būtent šiuo laikotarpiu formavosi feodaliniai santykiai, kurių pagrindas buvo žemės nuosavybė ir priklausomybė nuo jos. Feodalizmo atsiradimą lėmė įvairūs veiksniai: politinė fragmentacija, nuolatiniai karai, ekonominis nuosmukis ir silpna centrinė valdžia. Silpstant valstybėms, didieji žemvaldžiai (feodalai) įgijo vis daugiau galios ir ėmė kontroliuoti valstiečius, gyvenusius jų žemėse.

Valstiečių priklausomybė feodalui reiškė, kad jie buvo pririšti prie žemės ir negalėjo jos palikti be feodalo leidimo. Jie turėjo atlikti įvairias prievoles: mokėti činšą (natūra arba pinigais), eiti lažą (dirbti feodalo žemėje) ir atlikti kitas pareigas. Feodalas turėjo teisę teisti ir bausti savo valstiečius, o kartais net parduoti juos kartu su žeme.

Priklausomybės formos ir raida

Valstiečių priklausomybė feodalui nebuvo vienoda visoje Europoje ir skirtingais laikotarpiais. Išskiriamos kelios pagrindinės priklausomybės formos:

• Baudžiava: griežčiausia priklausomybės forma, kai valstietis visiškai priklausė feodalui ir neturėjo jokių teisių.
• Asmeninė priklausomybė: valstietis buvo priklausomas nuo feodalo asmeniškai, bet turėjo daugiau teisių nei baudžiauninkas.
• Žemės priklausomybė: valstietis buvo pririštas prie žemės, bet galėjo ją išsinuomoti ir turėti daugiau savarankiškumo.

Laikui bėgant, valstiečių priklausomybė švelnėjo, ypač Vakarų Europoje. Tai lėmė ekonomikos augimas, miestų plėtra ir valstiečių pasipriešinimas. Tačiau Rytų Europoje baudžiava išsilaikė iki pat XIX amžiaus.

Valstiečių priklausomybė Lietuvoje

Lietuvoje valstiečių priklausomybė feodalui pradėjo formuotis XIII-XIV amžiuje, susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Ponų taryba - prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio veikusi patariamoji valdzios insitucija, kuria sudare vyskupai,kancleriai,vaivadosir kt. Valstiečių padėtis Lietuvoje buvo panaši kaip ir kitose Rytų Europos šalyse. Jie buvo pririšti prie žemės, turėjo atlikti įvairias prievoles ir priklausė nuo feodalo valios.

XVI amžiuje, įsigalėjus Valakų reformai, valstiečių priklausomybė Lietuvoje dar labiau sustiprėjo. Valakai buvo skirstomi į tris kategorijas: lažininkus, činšininkus ir baudžiauninkus. Lažininkai turėjo dirbti feodalo žemėje, činšininkai mokėjo činšą, o baudžiauninkai buvo visiškai priklausomi nuo feodalo.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI-XVII a.

Pasekmės ir reikšmė

Visiškas valstiečio darbo turto prievartinis priklausymas feodalui turėjo didelę įtaką Europos ir Lietuvos istorijai. Šis reiškinys lėmė:

• Socialinę nelygybę ir įtampą tarp feodalų ir valstiečių.
• Ekonominį atsilikimą, ypač Rytų Europoje.
• Valstiečių pasipriešinimą ir sukilimus.
• Feodalizmo žlugimą ir kapitalistinių santykių atsiradimą.

Nepaisant neigiamų pasekmių, valstiečių priklausomybė feodalui taip pat turėjo ir teigiamų aspektų. Feodalai rūpinosi savo valstiečiais, gindavo juos nuo išorės pavojų ir užtikrino tam tikrą stabilumą. Be to, valstiečių bendruomenės išsaugojo savo tradicijas ir kultūrą.

Apibendrinant, visiškas valstiečio darbo turto prievartinis priklausymas feodalui buvo sudėtingas ir prieštaringas reiškinys, turėjęs didelę įtaką Europos ir Lietuvos istorijai. Šis reiškinys lėmė socialinę nelygybę ir ekonominį atsilikimą, tačiau taip pat užtikrino tam tikrą stabilumą ir išsaugojo valstiečių tradicijas.

Svarbiausi istoriniai terminai

Norint geriau suprasti nagrinėjamą temą, svarbu žinoti keletą istorinių terminų:

• Aisčiai - I tukstm.
• Altoris - Krikscioniu baznycios pakyla,ant kurios aukojamos Sv.
• Aptverimai - 17a.
• Arabeska - sudetngi ornamentai,sudaryti is geometriniu figuru,stilizuotu lapu,geliu ir t.t.
• Astroliabija - kampu matavimo prietaisas sviesuliu auksciui nustatyti.
• Augustijonai - vienuoliu ordino,isteigto 1243m. ,nariai.
• Benediktinai - kataliku vienuolio ordinas,kuri isteige Benediktas Nursietis apie 530 m.
• Bojarinas - Rusijoje 10-18a.
• Celibatas - kataliku dvasininkams privaloma viengungyste. 1139m. Laterano II susirinkimas paskelbe istatyma del visuomeninio celibato ivedimo,kuris praktiskai buvo itvirtinas ik 13 a.
• Cistersai - kataliku vienuolio ordinas,ikuras 1098 Prancuzijoje,benediktinu ordino saka.
• Dominikonai - kataliku vienuoliu ordinas,ispanu vienuolio Dominiko isteigtas 13a.
• Drakarai - 3-11a.
• Duma - bojarinu taryba Rusijoje 10-18 a.
• Dzizija - mokestis kuri mokejo arabu kalifato gyventojai nemusulmonai.
• Fronda - Prancuzijos visuomenes socialinis poliinis judejimas 1648-1653m.
• Gotika - meno,daugiausia architekturos stilius,is pradziu 12a.
• Hercogas - 1) senove germanu renkamas karo vadas,paskui paveldimasis genies galva.
• Hohencolernai - vokieciu dinastija, nuo 1415 m. Valdziui Brandenburga,nuo 1701m.
• Islamas - religija,ikurta 7a. valstybes,susikurusios 7a. Pr.
• Kirlica - vienas is dvieju senosios slavu kalbos raidynu ,kuri 9 a.
• Konfucianizmas - kinu filosofo KKonfucijaus (551-479 m pr Kr.) ir jo pasekeju eine,politine ir religine filosofine diktorina(paziuru visuma),grindziama paklusnumoisminties ir kt.
• Konkista - Ispanijos ir Portugalijos uzkariavimai Pietu ir Centrineje Amerikoje bei SSiaures Amerikos pietuose 15a. Pb.-17a.
• Lenas - zemes valda,kuria vasalas gaudavo is senjoro uz karine tarnyba.
• Leveleriai - 17a.
• Livonija - Livonijos ordino,Rygos arkivyskupijos ,Kurso arkiviskupijos,Saremos-Lenemos ir Tartu vyskupiju sajunga(dab. Estijos ir Latvijos teritorija) ,gyvavusi 13-16a.
• Magdeburgo teise - miestieciu savivalda,atsiradusi 1188m.
• Merkantilizmas - 16-18 a.
• Opricnina - Rusijos caro Ivano 4 isaku 1565 m.
• Pilietis - asmuo,turintis pilietybe, t.y.
• Ponu taryba - prie Lietuvos didziojo kunigaikscio veikusi patariamoji valdzios insitucija, kuria sudare vyskupai,kancleriai,vaivadosir kt.
• Pranciskonai - vienas is kataliku vienuolynu elgetaujanciu ordinu ,isteigtas 13a.
• Reformacija - 16a.
• Reichstagas - Sventosios Romos imperijos zemiu valdovu ir miestu atstovu susirinkimas, kuri saukdavo imperatorius.
• Romanika,romaninis silius - viduramziu architekturos ir dailes stilius plites 11-12a. Lietuvos architekturoje bei amatininku dirbiniuose romanikos bruozu atsirado 13a.
• Sentikiai - Rusijos staciatikiai,kurie nepripazysta 17a.
• Siogunas - auksciausioji karine pareigybe Japonijoje(iki 19a.
• Staciatikybe (kitaip ortodoksija,proslavybe) - rytu krikscionybe,viena pagrindiniu krykscionybes krypciu.
• Stiukas - arhitekturine apdailos medziaga is gipso ,kalkiu,kliju ,smulkau smelio ar marmuro milteliu.
• Siizmas - islamo kryptis, atsiradusi 8a., tradiciskai maziau ppriklausoma nuo pasaulietines valdzios.
• Vest Indija - salos,K.Kolumbo atrastos Atlante tarp P. Ir S.Amerikos zemynu.

tags: #visiskas #valstiecio #darbo #turto #prievartinis #priklausimas