Zarasų miesto istorija ir visuomenė

Nors dabartinio Zarasų miesto teritorijoje piliakalnių neaptikta, tačiau jų gausumas artimose ir tolimesnėse apylinkėse rodo, kad Zarasų kraštas buvo tankiai gyvenamas dar I-ajame m.e. Zarasai priklausė sėlių žemėms, tačiau Sėlos ribas apibūdinančiuose XIII-XIVa.

Miestelių tyrinėtojo Algimanto Miškinio nuomone, ,,gyvenvietė buvo įsikūrusi gal XV a. viduryje, o miestelis galėjęs būti jau XV a. pabaigoje”. Vilniaus vyskupijos tyrinėtojas Jerzy Ochmanskis neabejoja, kad prieš 1508 m. Zarasuose buvo įkurta bažnyčia, o Zarasai miesteliu vadinami nuo 1522 m., nors egzistavo žymiai anksčiau.

Žemiau pateikiama svarbiausių Zarasų istorijos datų chronologija:

• 1522 m. - pirmas paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.
• 1536 m. - patvirtintas Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių.
• 1610 m. - pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, kurią XIX a.
• 1654-1667 m. - karas tarp Rusijos ir Abiejų Tautų Respublikos.
• 1669 m. - miestelyje gyveno 173 žmonės su 38 valakais žemės.
• 1700-1721 m. - Šiaurės karas, badas ir maro antplūdis.
• 1782 m. - buvo apvogta Zarasų Švč.
• 1805 m. - gyveno 53 šeimos.
• 1812 m. - Napoleono žygis į Rusiją, Zarasų apylinkėse įvyko susirėmimas.
• 1836 m. - Zarasuose apsilankė Rusijos imperatorius Nikolajus I.
• 1839 m. - gegužės 21 d. tokiu vardu, todėl nutarta Zarasus pavadinti Novoaleksandrovsku.
• 1842 m. - pradėta statyti dabartinė Zarasų katalikų Šv.
• 1868 m. - statistikos duomenyse nurodoma, kad miestelis įkurtas 1837 m.

Zarasų bažnyčia

XIX amžius

XIX a. antroje pusėje Zarasai išgyveno ekonominį augimą. 1857 m. mieste veikė darykla, plytinė, 2 malūnai. Dirbo 30 amatininkų, 62 pirkliai. 1893 m. krautuvių skaičius nuo 71 1866 m. išaugo iki 138.

Nuo XIX a. veikė „Vilniaus komercinio banko“ skyrius, o 1897 m. įsteigtas Valstybinio banko „kopejka“ skyrius.

XX amžius

1904 m. Zarasuose gimė Leonas Žurauskas - žurnalistas, vertėjas, sekretorius, miesto knygyno vedėjas. 1906 m. mieste apsigyvena dr. 1913 m. įsteigta pirmoji lietuvių skaitykla, kuriai dr. 1914 m. patalpose. Joje mokytojavo tarnaitė U.Juodinytė.

1914 - 1915 m. muzikos - dainavimo - literatūros draugiją, t.y. 1915 m. rugsėjo 18 d.

1918 m. lapkričio mėn. į miestą grįžo dr. Dominykas Bukontas (1915-1918 m. lapkričio mėn. 1 d., dr. D.Bukonto ir adv. 1920 m. balandžio 14-16 dienomis įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.

1922 m. šis pastatas perėjo Žemės ūkio ministerijos žinion. Įsteigtas pirmasis kino teatras ,,Akstino” klubo salėje, pavadintas ,,Banga”, o vėliau, pasikeitus savininkams, - ,,Osida”.

1924 m. įsteigtas apskrities Agronomijos skyrius. 1926 m. - J.Čepėnas. sportinės veiklos apraiška Zarasuose. 1928 m. Zarasuose grįstos gatvės sudarė tik 2,3 km.

Zarasų miesto parkas

1930 m. buvo įsteigta Žiemos žemės ūkio mokykla. 1932 m. priemiesčiai - 134,34 ha. Nebuvo pramonės, kanalizacijos, buvo grįstos akmenimis. 1934 m. lapkričio 17 d. - minint prof. Aukštesnioji Komercijos mokykla pavadinta K.Būgos vardu. 1935 m. mieste pastatyta prekybinė halė. 1936 m. - rugsėjo 1 d. - ,,Zarasų krašto” redaktoriumi dirbo Pr.Gipiškis.

1937 m. pastatyti Šaulių namai. 1938 m. pastatyti paminklą D.Bukontui. 1940 m. Zarasų apskrityje veikė 39 visuomeninės organizacijos.

1941 m. birželio pradžioje prasidėjo masiniai suėmimai. J.Zajančiauskas ir P.Jučinskas. pastatai. 1942 m. (LF) ir Lietuvos Laisvės Armija (LLA). 1947 m. kolūkio įkūrimas. 1956 m. įsteigta Zarasų sporto mokykla. Musatovas.

1960 m. pastatytas kino teatras ,,Rūta”, mokykla-internatas, dalis Sėlių aikštės. Miestas su Zaraso ežero Didžiąja sala sujungtas pylimu ir tiltu. 1965 m. įkurtas Zarasų kultūros namų mišrus choras. 1971 m. pastatyta 1072 vietų vidurinė mokykla, kuri 1996 m. 1976 m. įsikūrė rajono savivaldybė. 1980 m. rajono valstybinis gamtos apsaugos inspektorius M.Zlataravičius.

1984 m. rugsėjo 1 dieną duris atvėrė Zarasų 2-oji vidurinė mokykla. 1988 m. rugpjūčio 11 d. D.Bukonto gimimo metines. vėliava, prie D.Bukonto kapo sugiedota tautinė giesmė. ,,Vienybė”. 1989 m. rugpjūčio 23 d. kelias”. 1990 m. 60-70 būsimųjų pasieniečių. gruodžio 7 d. atkurta Zarasų muitinė.

1991 m. sausio 8 d. gegužės 23 d. Smėlynės postą. Pradėtas ir 1992 m. baigtas Šaltupės koplytėlės atstatymas. birželio 21 d. koplytėlė buvo pašventinta. 1992 m. mieste, Vytauto g. Zarasų šaulių kuopai grąžinti Šaulių namai , esantys D.Bukonto g. 1993 m. sukurtas granito ir bronzos paminklas Dominykui Bukontui. 1994 m. Zarasų skyrius. 1995 m. lapkričio 1 d. 1996 m. Įvyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą.

1998 m. ,,Zarasų statyba”, vad. sakralines skulptūras. 2001 m. balandžio 6 d. įvyko Dekano Vytauto Kapočiaus kunigystės 25-mečio iškilmės. 2002 m. kovo 8 d. įsteigtas Lietuvos moterų katalikių sąjungos Zarasų skyrius. 2003 m. gruodžio 6 d. įkurtas Darbo partijos Zarasų skyrius. 2004 m. Zarasiškių V. ir M. 2005 m. spalio mėn. lapkričio mėn.

Zarasai šiandien

Zarasai - patrauklus svečiams bei jaukus vietiniams gyventojams miestas stovi 155,5 metrų virš jūros lygio pakilusioje vietovėje, kurią supa net 7 ežerai (Zarasas, Zarasaitis, Baltas, Griežtas, Lazdinis, Malavara, Purvinka). Miestas užima 1750 ha, gyvena apie 8 tūkst. Zarasų miesto senoji dalis - urbanistikos paminklas. Miesto urbanistinę vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialiniu - žiediniu gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu itin pabrėžta, aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. Sėlių aikštės planas, susidaręs nuo 1836-1837 metų iki XIX a. Kauno - D.Bukonto - Vytauto gatves, susidariusias 1836 m.

Zarasai - miestas, turintis turtingą istoriją ir kultūrą. Jo unikalus urbanistinis planas, gamtos grožis ir bendruomenės dvasia daro jį patrauklia vieta gyventi ir lankytis.

Šaltiniai:

1. Baliulis A. Zarasai iki XVIII a.
2. Indrašius V. 1941 m. birželio 22-28 d.
3. Indrašius V. Nepriklausomybės riteriai.
4. Kviklys Br. Mūsų Lietuva.
5. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai / V-asis apybraižų rinkinys.
6. Liegutė E. Emilija Pliaterytė / Dokumentinė apysaka.
7. Matekūnas P. Tarp banguojančių ežerų. D.
8. Medišauskienė Z.
9. Miškinis A. Zarasai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai.
10. Nemanis J.
11. Pleckevičius J. Sankt Peterburgo - Varšuvos traktu nuo Rezeknės iki Utenos.
12. Raubiškienė L. Zarasų apskrities savivalda Nepriklausomybės laikotarpiu.
13. Urbanavičius V., Konferencijos medžiaga.
14. ,,Zarasų kraštas” .

tags: #visuomeniniai #draudimo #namai #gedimino