Visuotinis gyventojų ir būsto surašymas yra svarbus įvykis kiekvienai valstybei, siekiant gauti tikslią informaciją apie savo gyventojus ir jų gyvenimo sąlygas. Ši informacija yra būtina planuojant šalies vystymąsi, priimant politinius sprendimus ir paskirstant išteklius.
2021 m. sausį Lietuvoje prasidėjo visuotinis gyventojų ir butų surašymas. Tačiau šis surašymas vyksta kitaip negu ankstesni - šįkart gyventojų namuose nesilankys anketuotojai, o visi duomenys bus surenkami tiesiogiai iš 19 valstybinių duomenų registrų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra gyventojų surašymas, kodėl jis yra svarbus, kaip jis vyksta Lietuvoje ir kokie klausimai jame keliami.
Kas yra gyventojų surašymas?
Šiuolaikinis surašymas yra pakankamo tikslumo ir išsamumo duomenų rinkinio apie visus šalies gyventojus, namų ūkius ir būstus sudarymas.
Surašymo didžiausia vertė ne ta, jog sužinome šalies gyventojų skaičių, amžių, išsilavinimą ir pan. - tai nepamirštama deklaruoti visuose Statistikos departamento (toliau -Departamentas) pranešimuose. Vertė ta, kad gaunama proga įvairiapusiškai ir išsamiai pažinti, naujai užčiuopti nuolat kintančią šalies socialinę, teritorinę mikrostruktūrą.
Kodėl gyventojų surašymas yra svarbus?
Valstybės vadovės įsitikinimu, visuotinio surašymo metu gauta informacija yra svarbi ir pačiam žmogui, ir valstybės tolesnei raidai.
Jau senai neturime tikslios informacijos, kiek gi mūsų yra, kas mes tokie, kokį išsilavinimą turime, ką dirbame, ką veikiame, o ši informacija yra būtina tam, kad galėtume žinoti apie save ir padėti sau.
Gautas išsamių rezultatų rinkinys yra būtinas tiek valstybei, tiek verslui, tiek mokslo institucijoms, tiek pilietinėms organizacijoms. Savivaldos institucijos išsamiausia surašymų informacija privalo remtis rengiant teritorines raidos strategijas, planuodamos tikslinę žemės paskirtį, infrastruktūros projektus.
Verslui surašymų informacija yra naudinga siekiant pažinti rinkos struktūrą ir kuo geriau tenkinti gyventojų poreikius. Mokslininkai gautus duomenis gali naudoti kaip atraminius - informaciją apie bendrą kontekstą - planuodami tyrimus ir dalyvaudami tarptautiniuose projektuose.
Galiausiai rėmimasis surašymų duomenimis gali tapti tarsi kondensaciniais branduoliais besikuriančioms pilietinėms struktūroms. Pavyzdžiui, telkiantis naujoms bendruomenėms, tokioms kaip kaimynija.
Tik tinkamai parengta surašymo metu gauta informacija gali tarnauti visiems kaip įvairialypė koordinavimo priemonė. Ji yra gyvybiškai būtina atomizuotoje, liberalioje rinkos visuomenėje.
Patirtis rodo, kad rinkos ranka aklai, kai nėra pakankamai informacijos, sėkmingai veikti negali, vien įstatymų nepakanka. Galbūt todėl JAV, Jungtinėje Karalystėje surašymams bei nuolatiniam aktualios informacijos apie visuomenės struktūras rengimui yra skiriama daug dėmesio.
Kaip vyksta gyventojų surašymas Lietuvoje?
2021 m. surašymas vyksta keliais etapais:
- Duomenų rinkimas iš valstybinių registrų.
- Internetinė apklausa (2021 m. sausio 15 d. - vasario 17 d.).
- Papildomas anketavimas (nuo balandžio mėn.).
Nuo sausio 15 iki vasario 17 d. vyko internetinė apklausa. Gyventojus kvietė prisijungti čia ir dalyvauti tyrime. Nuo balandžio gyventojų apklausa bus atliekama klausėjui tiesiogiai bendraujant su gyventoju.
Siekiant užtikrinti statistinio tyrimo rezultatų kokybę ir reprezentatyvumą, pasibaigus internetinei apklausai, iš gyventojų registro bus atrinkta apie 40 tūkst. nedalyvavusių internetinėje apklausoje gyventojų. Jie bus atrenkami atsižvelgiant į dalyvavusių elektroninėje apklausoje demografinius duomenis (lytį, amžių, šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą).
Surinkus statistinius duomenis ir pritaikius matematinius modelius, bus parengta ir paskelbta informacija apie gyventojų tautybę, gimtąją kalbą ir kitų kalbų (be gimtosios) mokėjimą bei išpažįstamą tikėjimą.
Gauti rezultatai bus palyginami su 2011 m. surašymo duomenimis.
Statistikos departamentas atsižvelgdamas į galimus tautybės įrašų trūkumus valstybiniuose registruose, bet ir informacijos apie išpažįstamą tikėjimą ir naudojamas kalbas trūkumą, sukūrė specialią anketą, kuri startuos sausio viduryje, sudalyvauti joje iki vasario vidurio galės visi norintys.
Anketos tikslas surinkti kuo daugiau tikslesnių duomenų apie gyventojų tautinę ir religinę sandarą, gimtąją ir kitas naudojamas kalbas. Prie šios anketos sukūrimo prisidėjo ir Europos žmogaus teisių fondo pastangos.
Užpildyti internetinę statistinę anketą apie tautybę, tikėjimą ir kalbas gali kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Kad statistiniai duomenys kuo tiksliau atspindėtų faktinę šalies tautinę ir religinę sudėtį, Statistikos departamentas balandį pradės papildomą anketavimą, tačiau šis bus vykdomas tarp atrinktų 40 tūkst. gyventojų, nedalyvavusių pirmojoje anketoje, grupės.
Atrinkti asmenys gaus laišką iš Statistikos departamento su informaciją apie atrinkimą dalyvauti statistinėje anketoje, vėliau su dalyviais susisieks anketuotojai. Planuojama, kad anketavimas vyks telefonu arba asmeniškai dalyvių namuose.
DĖMESIO! Duomenys, pateikti statistinėse anketose, bus naudojami tik statistiniais tikslais ir nebus įrašyti į valstybinius registrus.
EFHR pažymi, kad ne visi Lietuvos gyventojai turi įrašus apie tautybę. Tai reiškia, jog surašymo eigoje tokie asmenys nebus priskirti jokiai konkrečiai tautinei grupei, o statistikoje užims vietą tarp „nenustatytos tautybės“ gyventojų.
Anot jos, remiantis statistiniais rodikliais, ateityje gali būti priimami konkretūs politiniai sprendimai tautinių bendruomenių atžvilgiu, tad nukentėti gali tautinių mažumų teisių įgyvendinimas, gali būti paveikta švietimo sistema, tautinių bendruomenių veiklos finansavimas ir kt.
„Nuo 2019 m. raginame visus gyventojus, o ypač tautinėms mažumoms priklausančius gyventojus, susipažinti su asmens tvarkomais duomenimis Registų centro sistemoje. Jeigu ten nėra įrašyta tautybė, tokį įrašą galima gan greitai ir lengvai pridėti per Civilinės metrikacijos skyrių, pateikiant atitinkamą prašymą ir prisegant dokumentus, patvirtinančius mūsų tautybę, pvz., gimimo liudijimą, kur įrašyta asmens ar jo tėvų tautybė. Dažniausiai ši procedūra trunka apie keletą dienų, bet sistemoje duomenys gali pasirodyti net tą pačią ar kitą dieną“, - aiškina B.
Norėdami atkreipti dėmesį į probleminius gyventojų surašymo aspektus, EFHR atstovai 2019 m. ir 2020 m. surengė eilę viešų diskusijų, kuriose dalyvavo ir Statistikos departamento atstovai.
Šių susitikimų metu Statistikos departamentas įsiklausė į pastabas ir sutiko surengti papildomą statistinį tyrimą (anketavimą) dėl tautybės.
Anketą šiuo metu sudaro 4 klausimai: apie tautybę, gimtąją kalbą, kitas kalbas ir išpažįstamą tikėjimą.
Anot departamento, tyrimo anketos klausimai ir metodika buvo derinama su Tautinių mažumų departamentu, ruošiantis tyrimui, departamento specialistai lankėsi Lenkų diskusijų klubo organizuotoje diskusijoje, pristatė būsimą surašymą ir gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Daug diskutuota su demografais.
Departamentas pažymi, kad didelės dalies gyventojų tautybė yra nurodyta Gyventojų registre.
Anot departamento, svarbu pažymėti, kad Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimas nėra visuotinio surašymo dalis.
Anksčiau šie rodikliai būdavo renkami per visuotinius gyventojų ir būstų surašymus.
Šiuo metu vykdoma internetinė aplklausa turi tik lietuvišką kalbinį variantą, tad sausį EFHR kreipėsi į Statistikos departamentą su prašymu suteikti galimybę anketą pildyti ir kitomis kalbomis, pvz., anglų, rusų ir lenkų kalbomis.
Klausimai, keliami gyventojų surašyme
Surašymo metu gyventojų prašoma pateikti informaciją apie:
- Amžių
- Lytį
- Šeiminę padėtį
- Išsilavinimą
- Užimtumą
- Gyvenamąją vietą
- Tautybę
- Gimtąją kalbą
- Religiją
- Būsto tipą
- Būsto plotą
- Pastatymo metus
Duomenis bus galima patikslinti.
JAV gyventojų surašymo logistika
Duomenų konfidencialumas
Kalbant apie surašymo duomenų konfidencialumą, bene vaizdžiausia galėtų būti analogija su išpažintimi Katalikų Bažnyčioje. Surašymo metu gyventojų ir valstybės institucijų pateikti asmeniniai duomenys yra sisteminami nacionalinių statistikos tarnybų ir neprieinami nei valstybės ar verslo institucijoms. Jie gali būti naudojami tik nuasmeninti ir apibendrinti.
Kartą per 10 metų kiekvienas šalies gyventojas nesibaimindamas pateikia duomenis, kad valstybės institucijos galėtų sukurti ir vėliau kartu remtis bendru informacijos rinkiniu.
Statistikos departamento atstovė B.Stolytė teigia, kad pateikti duomenys nebus perduodami kitoms įstaigoms, o tik naudojami apibendrinti statistinius mūsų šalies gyventojų duomenis.
Surašymų istorija Lietuvoje
Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliktas 1790 m. Tada joje gyveno 3,6 mln. žmonių.
Visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymas vykdytas 1897 m. kartu su Rusijos imperijos visuotiniu gyventojų surašymu. Pagal tuometinį sąlyginį geografinį priskyrimą Lietuvai suskaičiuota 2,5 mln. žmonių.
Tarpukario Lietuvoje surašymas surengtas 1923 m., Klaipėdos krašte - 1925 m., Vilniaus krašte - 1931 m. Su šiais kraštais Lietuvoje suskaičiuota 2,7 mln. gyventojų.
1923 m. surašymui rengti Ministrų kabinetas skyrė vos 605,6 tūkst. litų. Vieno asmens surašymas kainavo 20 centų.
Sovietmečiu surašymai atlikti 1959 m. (2,7 mln. gyventojų), 1970 m. (3,1 mln.), 1979 m. (3,4 mln.), 1989 m. (3,7 mln.), laisvoje Lietuvoje - 2001 m. (3,5 mln.).
Gyventojų skaičius Lietuvoje per surašymus:
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1790 | 3,6 mln. |
| 1897 | 2,5 mln. |
| 1923/1925/1931 | 2,7 mln. |
| 1959 | 2,7 mln. |
| 1970 | 3,1 mln. |
| 1979 | 3,4 mln. |
| 1989 | 3,7 mln. |
| 2001 | 3,5 mln. |