Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis būtų mažiausiai žalingas, o dėl jo įvedimo turėtų būti rastas bendras sutarimas. Apie tai jis kalbėjo Lietuvos banko (LB) rengiamoje konferencijoje apie nekilnojamojo turto mokestį ir finansinio stabilumo politikos priemones.
Pasak jo, plačiau taikyti NT mokestį Lietuvai kasmet rekomenduoja įvairios tarptautinės institucijos, tokios kaip Europos Komisija ar EBPO. Tai būtų geras sprendimas, turint omenyje, kad Lietuvoje mokesčių perskirstymo ir Bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra sąlyginai žemas.
„Kalbėdami apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, diskusijos visada labai svarbios. Tai yra seniai keliamas klausimas. Mes pasiūlymus dėl NT apmokestinimo sistemos esame pateikę dar praėjusiais metais, nuolat gauname rekomendacijas iš tarptautinių organizacijų, kasmet gauname rekomendacijas iš Europos Komisijos“, - sakė V. Vasiliauskas.
LB vadovo pasiteiravus, ar neatrodo, jog Lietuva šiuo metu iš NT mokesčio surenka juokingai mažai (mažiau nei 2 mln. eurų per metus), V. Vasiliauskas atsakė: „OECD šalių vidurkis yra 1 proc. Lenkijoje jis 1,2 proc., Latvijoje 0,9 proc. Pas mus, deja, smarkiai, smarkiai atsiliekame“.
V. Vasiliauskas spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad jo vadovaujama institucija nuolat teikia siūlymus dėl NT apmokestinimo. Be to, rekomendacijas dėl šio mokesčio kasmet teikia tarptautinės organizacijos - Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kt.
„NT mokestis iš principo yra neutralus mokestis. Jis mažiausiai žalingas, lengviausiai administruojamas. Todėl tai yra papildomas valstybės pajamų šaltinis. Turint omenyje mūsų (mokesčių) perskirstymo lygį, aš manau, būtų neblogai turėti klasikinį NT mokestį“, - kalbėjo LB vadovas.
Vitas Vasiliauskas
V. Vasiliausko teigimu, Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka. „Šiaip NT mokestis klasikine prasme yra savivaldybių mokestis, vietinių valdžių pajamų šaltinis. EBPO šalių vidurkis yra maždaug 1 proc. Galime palyginti su mūsų kaimynais. Lenkijoje tai yra 1,2 proc. Latvijoje - 0,9 proc. Pas mus, deja, mes smarkiai, smarkiai atsiliekame. Tai štai jums palyginimas, kaip galėtų būti“, - apie galimą surinkti NT mokesčio dalį nuo bendrojo vidaus produkto kalbėjo LB vadovas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu NT rinkoje nematyti burbulų formavimosi, todėl tokio mokesčio klausimas dabar svarstytinas ne kaip finansinio stabilumo užtikrinimo, bet kaip fiskalinės politikos priemonė. „Nematome burbulų formavimosi. Todėl kalbėdami apie nekilnojamojo turto mokestį mes jo dabartiniame etape nematome kaip finansinio stabilumo priemonės, nes čia daugiau yra kalba apie fiskalinę politiką ir jos tolygumą. Turto mokesčiai yra daugiau mažiau neutralūs verslo aplinkai. Tai yra labai paprastai administruojamas mokestis, kada tu turi masinio vertinimo sistemą ir tiesiog sėdi ant „pečiaus“, maskatuoji kojomis, o srautas (pajamų - BNS) eina“, - sakė V. Vasiliauskas.
Jis įsitikinęs, kad vis dėlto, tiek NT mokestis, tiek kitos mokesčių priemonės prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo, bet jas reikia taikyti laiku. „Laiku jas įgyvendinant padėtų išvengti nekilnojamojo turto burbulų susiformavimo. Galime paminėti ir mūsų istorinę praeitį, kai turėjome 2002-2008 metais turėjome palūkanų lengvatą, tai jeigu ji būtų buvusi panaikinta anksčiau, mes manytume, kad tai būtų daugiau paveikę į burbulo ne tokio dydžio susiformavimą“, - kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
V. Vasiliauskas sakė nenorintis leistis į detales, tačiau, jo teigimu, NT mokesčio bazė turėtų būti platesnė ir apimti iš principo gyventojų NT, o mokesčio tarifas turėtų skirtis priklausomai nuo turto vertės. „Tai galėtų būti ašis. Bet vėlgi pirmiausia reikėtų susitarimo ir bendrai sutarti, kad tai yra reikalinga. Tačiau šiame etape diskutuoti apie tai būtų gana sudėtinga“, - sakė LB vadovas.
Paklaustas apie terminus, kada galėtų būti išplėstas NT mokestis, ar nėra rizikos delsti dėl jo išplėtimo jis sakė: „Mes savo pasiūlymus praėjusiais metais - dėl mokesčio bazės išplėtimo. Mes nesame kosmonautai ir puikiai suprantame, kad dabartiniame politinio ciklo etape būtų sunku kalbėti apie kažkokį mokesčio bazės plėtimą. Bet centrinis bankas yra maratonininkas. Mūsų misija yra pastoviai kartoti dalykus, kurie, mūsų galva, yra svarbūs. Ir be jokios abejonės, čia reikia susitarimo. Mes tikimės, kad kitame politiniame cikle bus grįžta prie šių pasiūlymų.“
Vis dėlto V.Vasiliauskas pastebėjo, kad šiuo metu situacija NT rinkoje yra stabili. „Paskolų srautas namų ūkiams yra apie 9 proc., kainų didėjimas - tarp 6-7 proc., darbo užmokesčio augimas - 9-10 proc., tai iš finansinių perspektyvų nematome jokių burbulų formavimosi“, - pridūrė V. Vasiliauskas.
NT apmokestinimas Lietuvoje: palyginimas su kitomis šalimis
NT mokestis tarp OECD narių nėra tolygus. Nors vidurkis, 2017 metų duomenimis, yra apie 1,8 procento nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau Lietuvoje jis siekia vos 0,384 ir yra bene šešis kartus mažesnis nei OECD vidurkis, nuo kaimynų atsiliekame taip pat net keletą kartų.
Smarkiai atsiliekame nuo kitų valstybių. Praėjusiais metais surinkta vos du milijonai NT mokesčių, o tokie skaičiai, lyginant su kitomis valstybėmis, pasak V.Vasiliausko, yra labai maži, tad nuo kitų valstybių mes stipriai atsiliekame.
„Lyginant su mūsų kaimynais, Lenkijoje tai sudaro maždaug 1,2 proc., Latvijoje - maždaug 1 proc. Mes, deja, smarkiai atsiliekame“, - sakė V.Vasiliauskas.
Kitų šalių patirtis
Konferencijoje dalyvaujantis Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaasas Knotas minėjo kitų šalių patirtį. Jis pastebi, kad reikia išvengti tokių situacijų, kada NT yra apmokestinamas mažiau nei kitos investicijos. Nors ir būtų įvestas NT mokestis, „tai vis tiek galėtų pūsti NT kainas“, - mano K. Knotas.
„Gyvenamojo NT apmokestinimas daugelyje šalių paaštrina gyvenamojo būsto statybos ir makroekonominį ciklus... Tad, politikos formuotojai ir politikai susiduria su iššūkiu - siekiant sumažinti makroekonominę ir finansinę riziką, mokesčių sistema ir makroprudencinė politika turėtų būti labiau derinamos tarpusavyje“, - teigė K.Knotas.
Nyderlandų centrinio banko vadovas K. Knotas spaudos konferencijoje minėjo, kad kai kurias gerąsias makroprudencijos praktikas Lietuva jau perėmė iš Nyderlandų. Jis taip pat pastebėjo, kad Nyderlanduose dar prieš 2009 metų finansų krizę buvo didžiulis būsto paskolų bumas, o tai pagilino bandymą sukontroliuoti krizės padarinius. „Dabar, kada Lietuva 2009 metais atsisakė būsto paskolų palūkanų normos lengvatos apmokestinamosioms pajamoms, reikia pradėti kalbėti apie NT mokesčio įvedimą ir tarifo dydį. Taip pat reikia kalbėti, koks dydis būtų optimalus“, - sako K. Knotas.
Finansų ministro pozicija
Finansų ministras Vilius Šapoka Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje yra sakęs, kad NT ir automobilių taršos mokesčiai Lietuvoje yra reikalingi, bet juos įvesti trukdo rinkimai. Anot finansų ministro, įvedant NT mokestį reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos situacija, lyginant su skandinavais, labai skiriasi.
„Vėliau ar anksčiau turime grįžti prie gilesnės diskusijos dėl nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčių. Manau, kad šie mokesčiai - neišvengiami. Kai bus politinė valia, tada jie atsiras. Dabar turime kelerius rinkimus, nežinau, kiek tai realu, bet aš nuo pat pradžių aiškiai palaikau šiuos mokesčiusׅ“, - BFK posėdyje sakė V. Šapoka.
Pasak jo, pasiūlymų dėl NT mokesčio Lietuvai teikia ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bei Europos Komisija (EK), o pats mokestis didintų valstybės pajamas ir jų perskirstymą. Pasak jo, tai yra „lengvai paimamos pajamos ir taip pat tai yra stabilizuojantis veiksnys“.
LB valdybos pirmininkas taip pat patvirtino, kad NT mokesčio įvedimas darytų įtaką NT kainoms. Tai, jo teigimu, priklauso nuo savivaldybės, tačiau labiausiai būtų paveikti Kauno, Vilniaus ir pajūrio NT sektorius.
Kaip NT apmokestinamas dabar
Kaip informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, NT mokesčio tarifą, intervale nuo 0,3 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą
Nuo 2018 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai: 1) neapmokestinamąjį dydį (220 tūkst. eurų), tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas; 2) 300 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas; 3) 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. mokesčio tarifas. Turintiems tris ir daugiau vaikų taikomas didesnis neapmokestinamas dydis.
Lietuvos bankas siūlo pagal vertę apmokestini NT progresiniu tarifu. Maksimalus NT mokesčio tarifas siektų 1 proc. (dabar yra 2 proc.).
Šiuo metu Lietuvoje yra 2304 NT objektai, kuriems yra taikomas NT mokestis, o kasmet į biudžetą iš NT mokesčio yra surenkama mažiau nei 2 mln. eurų.
Nekilnojamo turto mokestis ir mano požiūris prieš susirinkimą (mitingą)
tags: #vitas #vasiliauskas #nekilnojamojo #turto #mokestis