Daugumos Lietuvos banko (LB) valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Muitinės departamento vadovų, Valstybės ir Seimo kontrolierių bei jų šeimos narių turto deklaracijos atspindi jų finansinę padėtį. Panagrinėkime kai kurių pareigūnų deklaracijas.
VMI struktūra
Lietuvos banko vadovų turto deklaracijos
LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su žmona Rasa Stravinskaite deklaravo turto už maždaug 1 mln. 90 tūkst. litų. Taip pat sutuoktiniai turi beveik 50 tūkst. litų santaupų ir 210 tūkst.
LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis nurodė neturintis nei privalomo deklaruoti turto, nei piniginių lėšų. Tačiau jo žmonos Ievos turtas vertas daugiau kaip 1 mln. 24 tūkst. litų. Ji deklaravo esanti skolinga 690 tūkst. litų.
Kito V.Vasiliausko pavaduotojo Dariaus Petrausko turtas vertas 38 tūkst. litų, o turimos piniginės lėšos sudaro kiek daugiau nei 11 tūkst.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovų turtas
VMI viršininko Modesto Kaseliausko su žmona Karolina Kažukauskaite deklaruotas turtas vertas daugiau kaip 810 tūkst. litų. Jie turi 100 tūkst. litų santaupų ir yra skolingi apie 624 tūkst.
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas nurodė valdantis beveik 146 tūkst. litų turtą ir turintis 21 tūkst. litų piniginėmis lėšomis. Tarnautojas yra paėmęs beveik 14 tūkst. litų paskolą.
VMI viršininko pavaduotojos Vilmos Vildžiūnaitės su vyru Vitalijumi Augliu valdomas turtas vertas apie 650 tūkst. litų. Sutuoktiniai deklaravo turintys apie 42 tūkst. litų santaupų ir skolingi 95 tūkst. litų.
Kitas M.Kaseliausko pavaduotojas Vytautas Vitkevičius su žmona Reda deklaravo turto už 784 tūkst. litų ir apie-164 tūkst. litų piniginėmis lėšomis. V.Vitkevičius yra paskolinęs 39 tūkst. litų ir 338 tūkst.
VMI viršininko pavaduotojo Gedimino Vyšniauskio ir jo žmonos Vilmantės turtas vertas daugiau nei 420 tūkst. litų. Jis turi per 40 tūkst. litų santaupų ir yra skolingas 321 tūkst.
Muitinės departamento vadovų turtas
Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Sipavičius deklaravo turintis turto už 5,6 tūkst. litų ir daugiau nei 14 tūkst. litų santaupų. Jo žmona Janina valdo 121 tūkst.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio ir jo sutuoktinės Verginijos turtas vertas 265 tūkst. litų. Jie nurodė turintys 31 tūkst.
Seimo kontrolierių ir Valstybės kontrolierių turto deklaracijos
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas - milijonierius. Jis nurodo valdantis 1,3 mln. litų vertės turtą, turi apie 650 tūkst. litų santaupų. 233 tūkst. litų jis yra skolingas. A. Normanto sutuoktinės Jūratės turtas vertas 361 tūkst. litų, ji turi 200 tūkst.
Kitas Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius su žmona Jūrate turi privalomo registruoti turto ir santaupų už 611 tūkst.
Milijoniere galima vadinti valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę. Ji su vyru Romu deklaravo turintys 1,7 mln. litų vertės turto, taip pat 211 tūkst. litų piniginėmis lėšomis.
Valstybės kontrolierės pavaduotojo Arūno Keramino ir jo sutuoktinės Valentinos turtas įvertintas apie 715 tūkst. litų. Jie turi beveik 40 tūkst. litų santaupų. A.Keraminas yra skolingas 76,8 tūkst.
Valstybės kontrolierės pavaduotoja Daiva Bakutienė su sutuoktiniu Almantu nurodė turintys 254 tūkst. litų vertės privalomo registruoti turto, 30 tūkst. litų santaupų. D.Bakutienė skolinga beveik 12 tūkst. litų.
Kitos G.Švedienės pavaduotojos Nijolės Mickuvienės turtas vertas 368 tūkst. litų, piniginėmis lėšomis ji turi 52 tūkst. litų. Jos skola siekia daugiau nei 151 tūkst.
Seimo pastatas
V. Vasiliausko įžvalgos apie Ūkio banką ir V.Romanovą
V. Vasiliausko teigimu, didžiausias banko akcininkas Vladimiras Romanovas pats pradėjo nepageidautiną pinigų išjudėjimo iš banko procesą - lemiamą kibirkštį esą įskėlė verslininko pareiškimai dėl „Žalgirio“ krepšinio klubo. „Praėjusio penktadienio V. Romanovo pareiškimai dėl „Žalgirio“ sukėlė nepageidaujamą pinigų judėjimą iš banko. Nesustabdžius banko veiklos, bankas būtų pritrūkęs pinigų jau šią savaitę“, - teigė Lietuvos banko vadovas.
V. Vasiliauskas teigė smarkiai abejojantis V. Romanovo galimybėmis reanimuoti Ūkio banką. Esą matyti, kad multimilijonierius turi rimtų finansinių problemų. „Iš susitikimų, susirašinėjimų, bendravimo, viešų informacijos šaltinių, pono Romanovo, privačių kreditorių veiksmų mums susidarė įspūdis, kad pono Romanovo finansinė padėtis, švelniai tariant, yra sudėtinga. Todėl mes tikrai nematėme galimybių, kad ponas Romanovas realiais savo veiksmais galėtų sustiprinti banko kapitalą“, - neslėpė DELFI konferencijos svečias.
Nors V. Romanovas po banko veiklos apribojimo uoliai reiškėsi žiniasklaidoje, su Lietuvos banku jis nustojo bendravęs. Taip pat vis dar nežinoma jo buvimo vieta. „Kaip esu minėjęs, 2012 m. ir iki pat šios dienos intensyviai bendravome tiek su Ūkio banko vadovybe, tiek su ponu Romanovu. Turėjome ne vieną susitikimą banko situacijai aptarti. Šiuo metu man nėra žinoma, kad banko akcininkas būtų susisiekęs su laikinuoju administratoriumi, taip pat man nėra žinoma jo buvimo vieta“, - nurodė Lietuvos banko vadovas.
Anot V. Vasiliausko, didelis pinigų atitraukimas iš Ūkio banko gali būti natūrali banko klientų reakcija į V. Romanovo veiksmus. „Mūsų žiniomis, tai įprastinės ūkinės operacijos, kada banko klientai, matydami akcininko problemas viešojoje erdvėje, pavedimų forma išsivedė savus pinigus. Šio banko specifika - daug jo klientų buvo ne rezidentai - ne Lietuvoje registruoti klientai“, - aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Paklaustas, ar areštuotas banko savininkų turtas, tiesaus atsakymo jis nepateikė: „Laikino administratoriaus teisininkų komanda ėmėsi visų priemonių, kad apsaugotų banko turtą bei užsitikrintų savo reikalavimus, tarp jų ir akcininkų atžvilgiu“, - užsiminė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas neslepia, kad smulkieji Ūkio banko akcininkai greičiausiai nukentės - nepriklausomai nuo to, koks bus banko likimas. „Viskas priklausys nuo pasirinkto varianto. Paprastai pasaulyje, kai yra gelbėjami, restruktūrizuojami ar likviduojami bankai, pirmiausia nuostolius patiria akcininkai, tarp jų ir smulkieji“, - konstatavo V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas kol kas nesiima prognozuoti, kaip atrodytų Ūkio banko skaldymas į „gerąjį“ ir „blogąjį“. „Įprastinė praktika visokia. Faktas tai, kad perkėlus tam tikrą įsipareigojimų dalį, šiuo atveju, indėlius, reikia kartu perkelti ir atitinkamą turto kiekį. Be abejo, prioritetas yra apdrausti indėlininkai. Bet kokio kito nei drausti/nedrausti indėliai kriterijaus naudojimas reikštų nevienodą indėlininkų traktavimą“, - aiškino V. Vasiliauskas.
Anot jo, neseniai paskirtas Ūkio banko valdybos pirmininkas Arnas Žalys „bendradarbiavo ir bendradarbiauja su priežiūros institucija“.
Nutaręs eiti į politiką, V. Romanovas atskleidė įspūdingas savo finansines operacijas. Tarp jų - per vieną dieną gautus daugiau nei 220 mln. Lt dovanų. V. Vasiliauskas teigė iki šios informacijos viešo paskelbimo apie Ūkio banko akcininko gautas dovanas nežinojęs. „Mes šią informaciją sužinojome tada, kai jis eidamas į rinkimus tuos pinigus deklaravo savo turto ir pajamų deklaracijoje. Tie pinigai, pagal deklaracijos duomenis, jam padovanoti, juos padovanojo fiziniai asmenys. Mes neturime duomenų, kad jie cirkuliuotų Ūkio banke“, - dėstė DELFI konferencijos svečias.
V. Vasiliauskas taip pat replikavo į „Snoro“ buvusio akcininko ir vadovo Raimondo Baranausko užsakomajame straipsnyje išsakytus priekaištus, esą Ūkio banko padėtis 2011 m. buvo nė kiek ne geresnė nei „Snoro“. „Netiesa, kad Ūkio banke situacija buvo blogesnė nei „Snore“. Tai visiškai ne tos eilės skaičiai. Ūkio banke įsipareigojimai viršija turtą maždaug 500 mln. litų, „Snoro“ atveju įsipareigojimai viršijo turtą 2,8 mlrd. Lt (mūsų inspektorių vertinimas), 3,3 mlrd. Lt (laikino administratoriaus vertinimas), 3,9 mlrd. Lt bankroto dienai. Taigi ponui Baranauskui palinkėčiau vieną dieną nusiimti rožinius akinius ir pažiūrėti realybei į akis“, - ironizavo centrinio šalies banko vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad su Ūkio banku buvo dirbama intensyviai, bet V. Romanovas „nebuvo iki galo nuoširdus“. „Kaip esu minėjęs, su didžiausia šio banko problema - susijusių asmenų paskolų portfeliu - Lietuvos bankas intensyviai dirbo nuo pat 2011 m. pabaigos. Ūkio bankas buvo pasiūlęs kelis to paskolų portfelio pertvarkymo planus, kurių pasekoje su pagrindiniu akcininku susijusios įmonės turėjo grąžinti arba pačias paskolas, arba papildomai pateikti tinkamas užtikrinimo priemones. Deja, akcininkas nebuvo iki galo nuoširdus ir planai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Prasidėjus banko likvidumo problemoms, turėjome staigiai reaguoti“, - aiškino V. Vasiliauskas.
Jis taip pat ramina pensininkus, kurių pinigai šiuo metu yra įšalę Ūkio banke. „Atsižvelgiant į tai, kad Ūkio banke turėjo sąskaitas tokios jautrios socialinės grupės kaip pensininkai, mano žiniomis, Šiaulių bankas planuoja paskelbti pranešimą informuodamas, kad nuo šiandien 13 val. pensininkai, kurių pensijos užšalo Ūkio banke, galės kreiptis į Šiaulių banką ir jiems bus išmokėti vadinamieji pensijų avansai iki 300 Lt“, - informavo V. Vasiliauskas.
Šiaulių bankas minimas kaip kol kas realiausias pretendentas perimti „sveikąją“ Ūkio banko dalį. Žinoma, jei banko padėtis yra pakankamai gera šios dalies atskyrimui. Per savaitgalį turėtų paaiškėti, ar bankas bus pajėgus kokia nors forma tęsti savo veiklą, ar, kaip ir „Snoro“ atveju, teks skelbti jo bankrotą.
Ūkio bankas
Kaip atpažinti blogą banką?
Pabaigai V. Vasiliauskas nupasakojo, kaip galima pastebėti bendruosius nepatikimos finansų institucijos požymius. „Pirmieji ligos požymiai - agresyvumas (agresyvi reklama), ženkliai virš rinkos vidurkio iššokančios palūkanos, akcininkų elgsenos „įdomybės“ ir panašiai“, - būdą diagnozei pateikė Lietuvos banko vadovas.
Kokie aitvarai suneša valdžios žmonėms turtus? Ar ši galbūt neteisėto turtėjimo ir gyvenimo ne pagal pajamas tendencija Lietuvoje nekelia nerimo atsakingoms institucijoms?
Valdžios pareigūnai kiekvienais metais pildo turto ir pajamų deklaracijas.
Reikėtų atskirti du dalykus: mokesčių nemokėjimą, kovą su tuo ir pačią korupciją.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715
Jeigu STT ar FNTT, gavusioms operatyvinės informacijos, kyla įtarimų, kad esama kas nors negero dėl mokesčių deklaracijų, tokie išskirtiniai atvejai nurodomi Mokesčių inspekcijai.
Tarp STT ir Mokesčių inspekcijos yra pasirašytas ir bendradarbiavimo susitarimas dėl išskirtinių atvejų tyrimo.
Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta galimybė mokesčių administratoriui bet kurį asmenį įpareigoti pagrįsti turimą turtą ir pajamas.
Šiems asmenims taikoma bendra tikrinimo atranka.
Yra dabar numatyta atsakomybė už neteisingą duomenų apie pajamas ir turtą pateikimą.
Nėra skirtumo, iš kokių šaltinių mokesčių administratorius gauna duomenis apie asmenų pajamas: iš to asmens deklaracijos ar duomenis pateikia, pavyzdžiui, darbdavys.
Iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo įstaiga turi visas galimybes iš egzistuojančios duomenų bazės gauti visą informaciją, kad susidarytų išsamų vaizdą, koks tai yra turtas ir kokia jo kilmė. Būtų lengva suprasti, ar asmuo vykdo kokią nors nusikalstamą veiką.
Deklaruoti pajamas turėtų ir asmenys, kuriems sukanka 18 metų, ir kad nauji piliečiai ar atvykę į Lietuvą gyventi deklaruotų vieną kartą savo turtą kaip atskaitos tašką.
Nekaltumo prezumpcija apeliuoja į žmogaus teises, įskaitant ir teisę į nuosavybę. Žmogus gali reikalauti įrodymų, kad jis nepagrįstu būdu įgijo šį turtą. Nekaltumo principas baudžiamojoje teisėje galioja nuo romėniškos teisės laikų ir galios ateityje.
Anksčiau darbas buvo orientuotas tik į nusikaltėlio išaiškinimą ir jo kaltės įrodymą, o dabar Vakarų pasaulyje lygiagrečiai dirba net du prokurorai: vienas tiria nusikaltimą, o kitas turto ieško. Taip pradeda dirbti ir mūsų Kriminalinės policijos biuras bei STT.
Yra Europos Tarybos sprendimas, pagal kurį iki praėjusių metų kovo 15 dienos ES narės turėjo įdiegti savo baudžiamojoje teisėje išplėstinio turto konfiskavimo pagrindines nuostatas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pernai deklaravo turintis nekilnojamojo turto už 187,8 tūkst. Lt arba beveik 80 tūkst. Lt daugiau nei prieš metus, kelių transporto priemonių vertė nepakito - 7,5 tūkst. Lt.
Ministras deklaravo turįs vertybinių popierių už 10,4 tūkst. Lt arba maždaug tūkstančiu litų daugiau nei prieš metus. Jo santaupos per metus gerokai aptirpo - nuo 52,93 tūkst. Lt iki 9,5 tūkst. Lt. Taip pat pernai R. Šadžius deklaravo turįs 60 tūkst. Lt paskolų, 2013 m. deklaracijoje paskolų nebuvo.
R. Šadžiaus žmona Dalia 2013 m. deklaravo turėjusi nekilnojamojo turto už 172,6 tūkst. Lt. (2013 - 93,63 tūkst. Lt) , piniginių lėšų - 44,1 tūkst. Lt (2013 m. - 59,646 tūkst. Lt) ir transporto priemonę už 7,5 tūkst. Lt.
Per metus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sukaupė daugiau santaupų ir susimažino paskolą, valdomo turto vertė nepakito. Jo santaupos per metus padidėjo nuo 43,8 tūkst. Lt iki 99,1 tūkst. Lt.
VMI duomenimis, jo deklaracijoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto registre registruotinų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertė 2014 m. buvo 399,5 tūkst. Lt, žemės sklypų vertė - 125,3 tūkst. Lt, kelių transporto priemonių - 14 tūkst. Lt V. Vasiliauskas nurodė turintis 51,4 tūkst. Lt ( 2013 - 60,635 tūkst. Lt) pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.
V. Vasiliausko sutuoktinės Rasos Stravinskaitės deklaracijoje nurodoma, kad jos turimo nekilnojamojo turto vertė yra 409,5 tūkst. Lt, žemės sklypų - 140,7 tūkst. Lt, transporto priemonių - 14 tūkst. Lt, santaupos kredito įstaigose - 43,1 tūkst. Lt (2013 m. - 30 tūkst. Lt), negrąžintos paskolos - 51,44 tūkst. Lt.
Lietuvos banko valdybos narės, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės finansinė situacija pagerėjo, ji deklaravo per metus sukaupusi daugiau santaupų - 149,7 tūkst. Lt (2013 m. - 71,576 tūkst. Lt). Jos valdomo turto vertė per metus nepakito - 48,3 tūkst. Lt. Skolų I. Šimonytė deklaravo neturinti.
Pernai, kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis nurodė turto neturintis. Tačiau šįkart deklaravo turįs 650 tūkst. Lt pasiskolintų ir negrąžintų lėšų ir 90 tūkst. Lt santaupų.
Jo sutuoktinė Ieva Kuodienė, pasak deklaracijos, valdo nekilnojamojo turto už 934 tūkst. Lt, jos turimų kelių transporto priemonių vertė - 88 tūkst. Lt, negrąžintos paskolos - 650 tūkst. Lt, kito turto, meno ar juvelyrinių dirbinių vertė - 2,5 tūkst. Lt. Per metus R. Kuodžio sutuoktinės valdomo turto vertė nepakito.
Per metus gerokai ūgtelėjo VMI viršininko Dainoro Bradausko nekilnojamojo turto vertė - apie 200 tūkst. Lt iki 818,5 tūkst. Lt, žemės sklypų vertė nepakito - 191 tūkst. Lt, transporto priemonės, kurios vertė 2013 m. buvo 20 tūkst. Lt, pernai jis nedeklaravo. VMI viršininkas nurodė turįs beveik 152 tūkst. Lt santaupų, tuo metu 2013 m. jis deklaravo turintis 41,1 tūkst. Lt. Tačiau pernai jis turėjo ir 79,2 tūkst. Lt pasiskolintų ir negrąžintų lėšų, 2013 m. deklaracijoje skolų nebuvo. Jo sutuoktinė Airė Bradauskienė deklaravo turinti nekilnojamojo turto už 234,04 tūkst. Lt ir 75,8 tūkst. Lt.
VMI primena, kad paskelbti išsamesni tarnautojų ir kitų asmenų duomenys skirti viešumui ir skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei. O VMI turto ir pajamų deklaracijų duomenis naudoja nustatant rizikingiausius mokesčių mokėtojus.
Vertinant gyventojų rizikingumą, turto ir pajamų deklaracijų duomenys yra analizuojami ir lyginami su VMI turimais ir iš trečiųjų šaltinių gautais duomenimis apie asmenų gautas pajamas, turimą turtą ir išlaidas. Toks vertinimas yra atliekamas pagal dešimtis kriterijų.
VMI pažymi, kad viešinami deklaracijų duomenys tik asmenų, išvardytų Gyventojų turto deklaravo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje - iš viso šiemet paskelbta beveik 40 tūkst. įrašų.
Iš viso šiemet turto deklaracijas iki gegužės 4 d. turėjo pateikti per 97 tūkst. gyventojų, tačiau 3,6 tūkst. mokėtojų šios prievolės dar neįvykdė. Jei gyventojas nėra pateikęs (nors privalėjo) turto deklaracijos, jo duomenys nėra skelbiami.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės turto vertė šiuo metu siekia 2 mln. 450 tūkst. Šalies vadovė turi nekilnojamo turto už maždaug 428 tūkst. litų, Vyriausybės vertybinių popierių - už 1 mln. 192 tūkst. D.Grybauskaitės santaupos sudaro per 814 tūkst. Pernai šalies vadovės turtas siekė 2,34 mln. D.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pernai metais deklaravo turintis nekilnojamojo turto už 108,83 tūkst. Lt, kelių transporto priemonių vertė - 7,5 tūkst. Lt, kitų vertybinių popierių - 9,6 tūkst. Lt. Piniginių lėšų ministras deklaravo turintis už 52,93 tūkst. Lt.
R. Šadžiaus turtas siekė 125,057 tūkst Lt, o piniginės lėšos - 58,133 tūkst. R. Šadžiaus žmona Dalia 2013 m. deklaravo turėjusi nekilnojamojo turto už 93,63 tūkst. Lt (101,13 tūkst. Lt 2012 m.), piniginių lėšų - už 59,646 tūkst. Lt (58,133 tūkst.
VMI duomenimis, jo deklaracijoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto registre registruotinų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertė 2013 m. buvo 399,5 tūkst. Lt, žemės sklypų vertė - 115,35 tūkst. Lt, kelių transporto priemonių - 14 tūkst. Lt, kredito įstaigose turimos lėšos - 43,867 tūkst. Lt. V. Vasiliauskas nurodė turintis 60,635 tūkst.
Tuo metu 2012 m. V. Vasiliausko turimas nekilnojamasis turtas sudarė 528,850 tūkst. Lt, piniginės lėšos - 35,805 tūkst. Lt, negrąžintos paskolos - 70,292 tūkst. V. Vasiliausko sutuoktinės Rasos Stravinskaitės deklaracijoje nurodoma, kad jos turimo nekilnojamojo turto vertė yra 409,5 tūkst. Lt, žemės sklypų - 120,7 tūkst. Lt, transporto priemonių - 14 tūkst. Lt, santaupos kredito įstaigose - 30 tūkst. Lt, negrąžintos paskolos - 60,635 tūkst.
R. Stravinskaitė 2012 m. buvo deklaravusi turto už 544,2 tūkst. Lt, piniginių lėšų - 29,125 tūkst. Lt, negrąžintų skolų - 70,292 tūkst.
Tuo metu jo sutuoktinė Ieva Kuodienė, pasak deklaracijos, valdo nekilnojamojo turto už 934 tūkst. Lt, jos turimų kelių transporto priemonių vertė - 88 tūkst. Lt, negrąžintos paskolos - 650 tūkst. Lt, kito turto, meno ar juvelyrinių dirbinių vertė - 2,5 tūkst.
2012 m. I. Kuodienės deklaracijoje nurodoma, kad nekilnojamasis turtas buvo vertas daugiau nei 1,024 mln. Lt. Jos deklaracijoje taip pat buvo nurodoma, kad šeima turi 0 Lt piniginių lėšų ir 690 tūkst.
Lietuvos banko valdybos narės, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės finansinė situacija beveik nepasikeitė, ji nurodė 2013 m. turėjusi nekilnojamojo turto už 48,315 tūkst. Lt ir 71,576 tūkst. 2012 m. jos turto deklaracija nebuvo skelbiama, o 2011 m. duomenimis ekonomistė turėjo turto už daugiau nei 48 tūkst. Lt, piniginių lėšų 35,6 tūkst Lt ir paskolinusi 10 tūkst. Skolų I.
Šiuo metu laikinąsias VMI vadovo pareigas eina Dainoras Bradauskas. Jo turto deklaracija už 2013 m. 2013 m. turto deklaracijoje M. Kaseliauskas nurodė turintis nekilnojamojo turto už 430 tūkst. Lt, o piniginių lėšų suma - 45,5 tūkst. Lt, tačiau jo pasiskolintų ir negrąžintų pinigų suma siekė 469 tūkst. 2012 m. M. Kaseliausko turtas ir piniginės lėšos buvo vos 869 Lt didesnės nei skolos. Tuomet buvusio VMI vadovo skolos siekė 475,3 tūkst.
tags: #vitas #vasiliauskas #turto #deklaracija