Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai vykdo reikšmingus valstybei mokslinius tyrimus, aktyviai užsiima literatūros ir tautosakos sklaida. Institutas yra svarbus mokslo ir kultūros židinys.
Dėl Valstybės saugomo kultūros paveldo paminklinio statuso objekto - Petro Vileišio rūmų ansamblio - priežiūros (remonto darbai atlikti likviduojant avarinės būklės grėsmę iš Instituto sutaupytų lėšų, t. y. Nei Ministerijos, nei Valstybės kontrolės vertinimo nepakeitė faktinės aplinkybės, kad darbai jau yra atlikti, lėšos panaudotos pagal paskirtį, valstybės biudžetas apsaugotas.
Atkreipiame dėmesį į „sutapimą“ - gegužės 23 d. vakare gautas Ministerijos Kanclerio pasirašytas raštas, kuriuo direktorei neleidžiama išvykti į VII Tarptautinį lituanistų kongresą Vroclave (Lenkijos Respublika), nors Institutas yra vienas iš kongreso organizatorių, o direktorė turėjo skaityti mokslinį pranešimą.
Pareigūnų netinkamas veikimas ir savivalė žlugdo Instituto darbus. Ministerijos vadovų veikla prieš Institutą prasidėjo spaudimu ir mobingu.
Š. m. balandžio 2 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė buvo pakviesta į susitikimą Ministerijoje dėl gauto skundo su politinio pasitikėjimo tarnautoju Viceministru Justu Nugaru. Po susitikimo Viceministras pareikalavo pasitraukti iš pareigų.
Po susitikimo Ministerijoje Instituto direktorė laišku pakvietė visus susitikime dalyvavusius Ministerijos atstovus į viešą savo kadencijos veiklos ataskaitą, tačiau atsakymo negavo. Nebuvo reaguojama ir į argumentuotus paaiškinimus dėl Valstybės kontrolės atliekamo audito išvadų.
Balandžio 25 d. gautas Ministerijos Kanclerio ir 10 specialistų grupės pasirašytas Raštas, kuriame reikalaujama parašyti Paaiškinimą dėl neva netinkamai vykdomų direktorės pareigų.
Siekį apjuodinti bei įbauginti liudija ir kiti veiksmai: kovo 5 d. direktorė buvo iškviesta į apklausą FNTT dėl keleto vėluojančių knygų išleidimo; gegužės 27 d. Valstybės kontrolė, atsakydama į Instituto skundą, kuriuo nesutinkama su tikrovės neatitinkančiomis išvadomis, pranešė, kad „valstybinio audito metu surinktą informaciją dėl audito metu institute nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų atvejų ir susijusius dokumentus 2024-05-23 pateikėme Specialiųjų tyrimo tarnybai vertinti pagal kompetenciją“.
Visos rašytiniais įrodymais pagrįstos pastangos parodyti Instituto atliktus darbus, nesulaukė jokio atsako. Knygos, dėl kurių Ministerija buvo gavusi skundą, jau yra išleistos, pateikti knygų išleidimą patvirtinantys dokumentai.
Petro Vileišio rūmai - reikšmingas kultūros paveldo objektas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius bandymus daryti jam žalą ar trukdyti jo priežiūrai.
2009 m. lapkričio 5 d. Nr. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-10-09 teikimą Nr. 1. S k e l b i u kompleksinį kultūros paveldo objektą - Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių kompleksą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16946) valstybės saugomu.
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ SP-18(2007)-A............................................................ TERITORIJOS RIBŲ PLANAS SP-18(2007)-P............................................................ PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS SP-18(2007)-P....................................................
1. KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus įsakymas „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“, 2006 m. gegužės 30 d., Nr. 2. KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus įsakymas dėl KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. Įsakymo Nr. Į-233 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo, 2006 m. lapkričio 15 d. Nr. Į-641, Vilnius............................................................ 3. KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus įsakymas dėl KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. Įsakymo Nr. Į-233 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ papildymo, 2009 m. rugpjūčio 13 d. Nr. Į-354, Vilnius............................................................................................................................... B. 1. M. K. Čiurlionio dailės ir istorijos muziejų rūmai (AtV108) ir kariliono su laikrodžiu (P1 19) teritorijos ir apsaugos zonos planavimo darbų programa (užduotis), 2006 m. lapkričio 29 d., Kaunas.................................................................................................................. C. 1. KPD Kauno teritorinio padalinio planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, 2006 rugpjūčio 29 d. Nr. 583, Kaunas.............................................................................................................................. D. 1. Koncepcija. Vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio nustatymas (III variantas), brėžinys SP-18(2007)-K (kopija)........................................................................... 2. Koncepcija. 3. Kauno miesto savivaldybės raštas „Dėl Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus statinių komplekso specialiojo plano“, Nr. (A27V123)-R-3326, 2009-08-05 .................... E. 1. Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus kodas 16946) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaita, 2009 m. balandžio 28 d. .................................................................................................... F. 1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-99, 2009 m. rugsėjo 14 d......... G. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMAS............................................................. H. 1. KPD prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinio raštas „Dėl Kauno 4 lapai Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso duomenų kultūros vertybių registre patvirtinimo“, 2008 m. gruodžio 2 d., Nr. 2. Architekto kvalifikacijos atestatas Nr. A 032......................................................... 3. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas Nr. 0682............. Priedas Nr. NR. KPD-RM-892 (ištrauka)...................................................................... Priedas Nr. 2 Istorinė medžiaga........................................................................................ Priedas Nr. 3 Teritorijos foto-fiksacija.............................................................................
Vienu iš pagrindinių ne tik Naujamiesčio bet ir Kauno miesto urbanistinių akcentų yra Vienybės aikštė. Neatsiejama reikšmė tenka Vienybės aikštės vakarinėje dalyje, tarp K. Donelaičio ir V. Putvinskio gatvių, susiformavusiam istorinės kultūrinės reprezentacinės traukos branduoliui Kauno miesto centre. Tai Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pagrindiniu fasadu atsisukęs į V. Putvinskio g. ir Vytauto Didžiojo karo muziejus su sodeliu užimantis pietinę sklypo dalį iki K. Donelaičio g. Sodelyje vyksta Lietuvai reikšmingų įvykių bei datų paminėjimas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymas Nr. Į-233 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2351) ir 2006-11-15 įsakymas Nr. Į-641 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymo Nr. Į-233 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus įsakymas dėl KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. Įsakymo Nr. Į-233 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ papildymo, 2009 m. rugpjūčio 13 d. Nr. Į-354, Vilnius (Žin., 2009, Nr.
Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymu Nr. Į-233 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2351) ir 2006-11-15 įsakymu Nr. Į-641 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymo Nr. Į-233 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo (Žin., Nr. Nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentą, 2002 m.
Sąlygas nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo darbams, 2002 m. • Įvertinta objekto aplinkos urbanistinė, gamtinė situacija. • I variantas (maksimalus) - apimant sklypų eilę šiaurinėje Putvinskio g. pusėje, eilę sklypų pietinėje K. Donelaičio g. pusėje, teritoriją tarp vertybės teritorijos ir Maironio g. • II variantas (minimalus) - apimant teritoriją tarp vertybės teritorijos ir Maironio g. - pasirinktas III variantas - nutarta, kad apsaugos zonų nustatyti nereikia, nes vertybė yra saugomos Kauno miesto istorinės dalies, vad.
Adresas: Vienybės a., Donelaičio g. 64 / V. Putvinskio g. Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus (M.K. Čiurlionio dailės ir Istorijos muziejų rūmų [buvęs kodas AtV108] ir Kariliono su laikrodžiu [buvęs kodas P119]) statinių kompleksas (toliau tekste - Kompleksas) yra Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30), kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 (Žin., 2005, Nr. 58-2034) paskelbto saugomu, teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37, 2004, Nr. 153-5571) 3 straipsnio 1 dalimi M.K. Čiurlionio dailės ir Istorijos muziejų rūmų statinių kompleksas yra registruotas Kultūros vertybių registre. Kauno karilionui su laikrodžiu (P119) 2001 m. parengta Kultūros vertybės dosjė.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas parengtas ir apsvarstytas Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje 2008 m. M.K. Skulptūra (gipsas) „Lietuvos mokykla 1864-1904 m.“ (skulptorius Petras Rimša), įregistruota Kultūros vertybių registre: eilės Nr. ISTORINĖ RAIDA. 1842 m. iš Lietuvos vakarinės teritorijos dalies suformuojama nauja Carinės Rusijos gubernija, kurios centru 1843 m. tapo Kaunas.
1847 m. buvo sudarytas ir caro patvirtintas Kauno išplanavimo projektas, kuriame miesto ribas pratęsus į rytus, žemutinė Nemuno terasa suskaidyta stačiakampiais kvartalais su 3 aikštėmis, suformuotomis gatvių sankirtoje. Dono pulko štabo kareivinių, maniežo, arklidžių ir sandėlių kompleksas 1845 m. suplanuotas Naujojo turgaus aikštėje, teritorijoje, kurią dabar užima M. K. Čiurlionio dailės muziejus bei Vytauto Didžiojo karo muziejus su sodeliu. XIX a. pabaigoje čia stovėjo keliolika mūrinių ir medinių, tankiai išdėstytų, eklektiškos architektūros pastatų.
1903 m. vienoje iš Naujamiesčio aikščių (Vienybės aikštėje, neišlikusi) pastatyta elektrinė. Pastato autoriumi laikomas inžinierius architektas Edmundas Frykas (vyresnysis; istoriniais šaltiniais nepatvirtinta). Greta elektrinės vakarų pusėje esančiame sklype iš maniežo su cerkve 1921 m. buvo perstatytas pirmasis karo muziejus. Architektas Vladimiras Dubeneckis (1888-1932). Tačiau 1929 m. Miesto savivaldybė paskelbė keletą konkursų Vytauto Didžiojo muziejaus rūmams suprojektuoti.
Galutinį projektą buvo pavesta parengti architektui V. Dubeneckiui, inžinieriui K. Krikščiukaičiui ir miesto vyriausiajam inžinieriui K. Reisonui. 1931-05-06 Kauno Miesto Statybos Komisija patvirtino, kad „leista pastatyti Vytauto Didžiojo Muziejaus Rūmus pagal projektą su sąlyga, kad būtų technikinė priežiūra.“ 1934 m. užbaigtas Karo muziejus, o 1936 m. atidarytas Kultūros muziejus, kuriame sutelkti M. K. Čiurlionio galerijos, Kauno miesto ir Valstybės muziejų eksponatai. Nuo 1944 metų rūmai vadinti Kauno valstybiniu istorijos ir M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
1968 m. pagal architekto F. Vito projektą vakarinėje pusėje pastatytas priestatas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) kūriniams eksponuoti, o prie šiaurinės rūmų sienos pastatyta V. Vildžiūno skulptūrinė grupė „Karaliai“. 1990 m. sugrąžintas Vytauto Didžiojo muziejaus pavadinimas. 2003 m. įvykdyta M. K. Čiurlionio galerijos rekonstrukcija pagal G. Muziejaus sodelyje 1921 m. pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomo kareivio kapas, 1923 m. - J. Basanavičiaus / 1851-1927, 1927 m. - V. Kudirkos / 1858-1899 ir S. Daukanto / 1793-1864 biustai, 1928 m. - Laisvės paminklas (architektas V. Dubeneckis, skulptorius J. Zikaras), 1933 m. - Maironio / 1862-1932 biustas (skulptorius B. Pundzius), 1934 m.
Pastačius naują muziejų, pertvarkytas ir muziejaus sodelis: perkeltas į kitą vietą Laisvės paminklas (inžinierius K. Reisonas) ir biustai. Iki 1938 m. dar pastatyti M. Jankaus / 1858-1946, P. Vileišio / 1851-1926, V. Putvinskio / 1873-1929, S. Žukausko / 1860-1937, A. Juozapavičiaus / 1919-11-13 ir P. Lukšio / 1919-11-9 biustai (skulptorius B. Bučas). Kitos skulptūros - B. Bučo „Sėjėjas“ (1939 m.) ir S. Nėries paminklas (1955 m.) bei J. Zikaro „Knygnešys“ (1939 m.) pastatyti skverelyje tarp Maironio g. namų ir varpų bokštą su Karo muziejumi jungiančios arkados.
Muziejaus sodelis tapo atskiru kompoziciniu vienetu, tačiau su aikšte tebeturėjo glaudų vizualinį ryšį. Antrojo pasaulinio karo metu susprogdinta prie aikštės stovėjusi elektrinė, šešių aukštų namas ir keletas kitų statinių. Pokario metais (iki 1950 m.) buvo nugriauti Karo muziejaus sodelio ansamblį sudarę paminklai ir biustai. Buvo parengti keli aikštės sutvarkymo projektai. 1965 m. rytiniame šone pastatytas Pramoninės statybos projektavimo institutas (architektai A. Sprindys ir V. Stauskas). 1974 m. aikštės pietryčių kampe iškilo Politinio švietimo namai - nuo 1990 m. - VDU rūmai (architektas B. Zabulionis), 1975 m. šiaurinėje dalyje - Miestų statybos projektavimo instituto rūmai (architektas A. Sprindys).
Aikštė įgavo dabartinę, ne visai taisyklingo stačiakampio formą, kurios pietinę ir šiaurinę dalis skiria K. Donelaičio gatvė. Šiaurinę dalį į vakarų pusę pratęsia Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis, nuo aikštės atskirtas lapuočių medžių eile. Jos tąsoje - trijų stelų ansamblis (skulptoriai K. Švažas, R. Antinis, J. Kėdainis), pastatytas šiaurės pietų kryptimi vakarinėje aikštės dalyje, vizualiai atribojo muziejaus sodelį nuo aikštės. 1988-1990 m. muziejaus sodelyje atstatyti visi anksčiau buvę paminklai ir biustai bei kryžiai. Sodelis perplanuotas ir naujai įrengtas pagal architektų A. Sprindžio ir V. Dringelio parengtą projektą, vakarinė dalis su Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomojo kareivio paminklais bei kryžiais atkurta pagal architektės Z. • Tarp V. Putvinskio g. šiaurinėje dalyje ir K. Donelaičio g. pietinėje bei Vienybės aikštės rytinėje dalyje ir namų Maironio g.
Išnagrinėjus Komplekso teritorijos apstatymo etapiškumą bei remiantis Vytauto Didžiojo muziejų rūmų 1931 m. projektu ir Kauno miesto ikikarinio laikotarpio planais (1937 m. Kauno plano ištrauka pridedama), išskirtinos dvi Komplekso teritorijos apstatymo zonos: viena - teritorija apimanti apie 1931 m. buvusią projektinę situaciją ir kita - vėliau prijungtus sklypus rytinėje, Maironio g. pusėje, kur XX a. antroje pusėje - XXI a. • Komplekso teritorija suformuota dvejose terasose: viršutinėje - V. Putvinskio g. pusėje yra Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus (su priestatu) ir viršutine esplanada; apatinėje - Vytauto Didžiojo karo muziejus su vertikale dominante varpų bokštu bei muziejaus sodeliu K. Donelaičio g. pusėje.
Muziejaus sodelio išplanavimas ir įrengimas kito ir dabar atliekami tvarkymo- atkūrimo darbai. - Generolo S. • Siūlomi saugoti vertingi teritorijos elementai: reljefas, skirtingų lygių (terasomis) sklypo įrengimas; laiptų autentiški fragmentai, vietos ir forma; takų sistema; K. Donelaičio g. pusėje esanti ažūrinė juodinto metalo, su betoniniais stulpais-tumbomis tarpuose, tvorelė bei atraminės sienutės V. Putvinskio g.
Išanalizavus istorinę medžiagą ir įvertinus esamą situaciją, siekiant išsaugoti istoriškai susiformavusio Komplekso vertingąsias savybes, siūloma nustatyti teritoriją, kurios ribos pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje pusėse sutampa su sklypo aptvėrimo išorine riba, vakarinėje dalyje jungiasi su kavinės PR kampu, užsisuka iki Maironio gatvės užstatymo raudonosios linijos, o rytinė teritorijos riba - sutampa su greta esančio sklypo ribomis, įregistruotomis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įmonėje. Siūlomos vertybės ribos praktiškai atitinka 2006-03-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Vertybė - Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių kompleksas - yra Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30) teritorijoje, todėl jai apsaugos zonos nenustatomos (LR Vyriausybės nutarimas „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Žin. 2006-...
Petras Vileišis 2
tags: #vleisio #rumai #nekilnojamojo #registras