Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos Lietuvoje: Viskas, ką reikia žinoti

Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra aktualus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau svarbu žinoti, kad egzistuoja įvairios lengvatos, leidžiančios sumažinti mokestinę naštą arba visiškai išvengti mokesčio. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas gali pretenduoti į NTM lengvatas, kokie yra pagrindiniai kriterijai ir kaip teisingai deklaruoti turtą.

Kas yra nekilnojamojo turto mokestis?

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis NTM, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesčio objektas - nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, su tam tikromis išimtimis.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, neapmokestinamasis dydis didinamas iki 200 000 eurų, o mokesčio tarifai taikomi analogiškai, tik nuo didesnių sumų.

Mokestinis laikotarpis

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:

• Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
• NT, esantis kapinių teritorijoje.
• Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (arba 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką).
• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT, naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
• Juridinių asmenų NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nekilnojamojo turto vertės viršija nustatytus neapmokestinamuosius dydžius.

Kaip sužinoti, ar priklauso mokėti NT mokestį?

• Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį.
• Jei viršijate nustatytą ribą - mokestis taikomas.

Kaip rasti tikslią savo NT vertę?

Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.

Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą?

Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.

Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje?

Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.

Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo?

Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys, kurių nuosavybės teise priklausančių statinių bendra vertė viršija 150 000 eurų (arba 200 000 eurų, jei auginate tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą).

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. (Deklaracijos KIT711 forma).

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma neviršija 500 eurų.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje, naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Pajamų mokesčio lengvatos parduodant nekilnojamąjį turtą

Svarbu atkreipti dėmesį ir į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas, susijusias su nekilnojamojo turto pardavimu.

Nekilnojamojo turto, esančio Europos ekonominės erdvės valstybėje, perleidimo pajamos neapmokestinamos GPM šiais atvejais:

• Parduodamas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta:
  • Parduodant butą ar gyvenamą namą, kuriame pastaruosius 2 metus buvo deklaruota gyvenamoji vieta.
  • Jei gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo įsigytas kitas būstas ir jame deklaruota gyvenamoji vieta.
• Parduodamas kitas nekilnojamasis turtas:
  • Nuo 2026-01-01 parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu jis išlaikytas nuosavybėje 5 metus.
  • Nuo 2016-01-01 iki 2025-12-31 parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu jis išlaikytas nuosavybėje 10 metų.
  • Iki 2015-12-31 parduotas nekilnojamas turtas, jei jis įsigytas iki 2010-12-31 ir išlaikytas nuosavybėje 3 metus.

Šios lengvatos netaikomos, jei pajamos gautos iš užsienio įmonių, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.

Kilnojamojo turto pardavimo lengvatos

Pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne individualios veiklos kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, jeigu toks daiktas buvo išlaikytas nuosavybėje ne mažiau kaip 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Šios nuostatos taip pat taikomos kilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kuris nekilnojamuoju daiktu pripažįstamas pagal įstatymus (pvz., orlaiviai, laivai).

Turto įsigijimo datos nustatymas

Apskaičiuojant turto išlaikymo terminą, būtina nustatyti, kada parduodamą ar kitaip perleidžiamą turtą gyventojas įsigijo (pradėjo valdyti nuosavybės teise) ir kada gyventojas šį turtą parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn.

Kilnojamojo teisiškai įregistruoto Lietuvoje turto ir nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo pateiktą įsigijimą pagrindžiantį dokumentą (pvz., pirkimo - pardavimo sutartį, pirkimo pažymą, kvitą, sąskaitą, dovanojimo sutartį ir pan.). Paveldėto turto įsigijimo data laikomas palikimo atsiradimo laikas (palikėjo mirties momentas).

Turto įsigijimo datos nustatymo atvejai

Žemiau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos turto įsigijimo datos nustatymo taisyklės įvairiais atvejais:

tags: #vmi #nekilnojamo #turto #lengvatos