Turto paveldėjimas sutuoktiniui mirties atveju Lietuvoje

Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties - tai jautrus ir svarbus procesas, kuriam būtina skirti ypatingą dėmesį. Šioje situacijoje svarbu ne tik tvarkingai išspręsti teisinius formalumus, bet ir užtikrinti, kad turtas būtų tinkamai perleistas likusiems šeimos nariams.

Paveldėjimo būdai

Turtą paveldėti galima dviem būdais:

• Pagal įstatymą
• Pagal testamentą

Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu.

Lietuvos įstatymai numato, kad mirus vienam iš sutuoktinių, turtas, priklausęs šeimai, yra paveldimas pirmos eilės paveldėtojų. Pirmos eilės paveldėtojai yra likęs gyvas sutuoktinis ir jų vaikai (įskaitant įvaikius).

Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Įstatymas numato šias įpėdinių eilės:

1. Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.

Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo turto dalis pereitų mirusiojo asmens vaikams.

Sutuoktinio paveldėjimo tvarka:

• Jei sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga jei įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio.
• Jeigu pirmos eilės įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
• Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, tada - žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.

Paveldėjimas pagal testamentą

Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.

Testamentas suteikia mirusiajam galimybę nurodyti, kaip turėtų būti paskirstytas jo turtas po mirties. Jei vienas sutuoktinis sudarė testamentą, paveldėjimas vyksta pagal jo nuostatas. Tačiau likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į privalomąją dalį, net jei testamentu nurodyta kitaip.

Testatoriui nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį turi atitikti visas šias sąlygas:

• Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga);
• asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga);
• palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).

Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.

Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas. Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties.

Visgi, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą. Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią.

Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo.

Bendrasis sutuoktinių testamentas leidžia sutuoktiniams iš anksto pasirūpinti vienas kito materialine gerove po vieno iš sutuoktinių mirties, t.y. abu sutuoktiniai iš anksto žino, kad vienam iš jų mirus, pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiajam priklausantį turtą.

Palikimo priėmimas

Kai vienas sutuoktinis miršta, paveldėjimo procesas turi būti pradėtas kuo greičiau, nes paveldėtojai turi trijų mėnesių terminą paveldėjimo teisei priimti. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo mirties dienos. Norėdami priimti paveldėjimą, paveldėtojai turi kreiptis į notarą pagal mirusiojo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Jei paveldėtojai nesikreipia į notarą per tris mėnesius, tai laikoma, kad paveldėjimo atsisakoma.

Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas, todėl paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą. Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.). Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas. Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.

Todėl įpėdinis gali nuspręsti priimti palikimą pagal apyrašą, tokiu būdų apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo.

Jeigu yra kelis įpėdiniai ir bent vienas iš jų priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai laikoma, kad visi įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą.

Turto rūšys ir jų paveldėjimas

Turto paveldėjimas po sutuoktinio mirties apima visą mirusiojo turtą. Svarbu paminėti, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir mirusiojo įsipareigojimai, pavyzdžiui, paskolos. Jei paveldėtojas priima paveldėjimą, jis atsako už mirusiojo skolas iki paveldėto turto vertės.

Lietuvos teisė pripažįsta, kad sutuoktinių turtas yra bendras, jei nėra sudaryta vedybų sutartis, nurodanti kitaip. Mirus vienam sutuoktiniui, gyvas likęs sutuoktinis paveldi tik pusę bendro turto. Kita dalis paveldima pagal bendras paveldėjimo taisykles.

Paveldimas yra tiek visas turtas, tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos, kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje. Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą.

Pinigų paveldėjimas

Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio.

Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.

Pinigams, kaip ir kitam turtui galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės rėžimas ir lygių dalių prezumpcija. Jūsų pavyzdžiu pirma atidalinama suma, kuri yra gyvojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė (jeigu tai galima įrodyti) tuomet dalijama pusiau, o jau tuomet dalijama mirusio sutuoktinio dalis (tarp visų paveldėtojų).

Individualios įmonės paveldėjimas

Įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą nagrinėti tektų teisme.

Mokesčiai

Pagal Lietuvos įstatymus, paveldimas turtas yra neapmokestinamas, jei jį paveldi šeimos nariai - sutuoktinis, vaikai arba tėvai. Tačiau, jei paveldėtojas nėra šeimos narys arba paveldima pagal testamentą trečiosioms šalims, gali būti taikomi paveldėjimo mokesčiai.

Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.

Svarbūs aspektai

• Svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi.
• Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta.
• Siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.
• Esant ginčams dėl palikimo kylaičiams tarp įpėdinių arba abejojant notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis advokatų pagalbos.

Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. O esant ginčams dėl palikimo kylaičiams tarp įpėdinių arba abejojant notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis advokatų pagalbos.

Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties yra procesas, kurio metu svarbu laikytis nustatytų teisinius formalumų. Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirūpinti vienas kitu po savo mirties sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau daugelis visuomenės narių apie šį testamentą nėra girdėję, arba nežino šio testamento sudarymo sąlygų ir ypatumų.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

tags: #vmirus #vienam #is #sutuoktiniu #kaip #paveldimas