Nusprendus statytis ar įsigyti būstą, vienas svarbiausių klausimų - kokio dydžio namo reikia? Šiame straipsnyje aptarsime, koks yra vidutinis namo plotas šeimai Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairius faktorius, tokius kaip šeimos dydis, gyvenimo būdas ir finansinės galimybės.
Prieš dvidešimt ir daugiau metų buvo madinga statytis milžiniškus namus: 3-4 aukštų, šimtų kvadratinių metrų. Ši mada šiandien blėsta, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonėms sudėtinga įvertinti, kiek to gyvenamojo ploto jiems reikės. Vieni nori didžiulių erdvių, tuo tarpu kiti taupo lėšas ir stato visiškai mažiukus, kartais net vidutinio dydžio butui prilygstančius namus.
Statantis namą svarbu suprasti, kad jis reikalauja priežiūros. Kuo daugiau kvadratinių metrų - tuo daugiau darbo ir finansų reikia jį prižiūrint ir remontuojant. Ar turėsite pakankamai laiko valyti didžiulį plotą? Ar pakaks lėšų remontui, kurio kartas nuo karto prisireiks? Tai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti sprendžianti, kokio dydžio namą statytis.
Norint tiksliau įvertinti, kiek laiko teks skirti skirtingo dydžio namui iškuopti, galite pasinaudoti labai paprasta formule: pagalvokite, kiek valandų tvarkotės dabartinį gyvenamąjį plotą ir padauginkite jį iš norimo namo kvadratų skaičiaus. Jei, pavyzdžiui, savo 40 kvadratinių metrų butą tvarkote 4 valandas kartą per savaitę, tuomet 80 kvadratinių metrų namui, tikėtina, prireiks 8 valandų darbo.
Žinoma, statantis gyvenamąjį namą plotą reikia vertinti pagal šeimos narių kiekį, numatomą kartais apsilankančių svečių skaičių. Jei šeimoje - vos trys asmenys, galima puikiai ir komfortiškai gyventi ir mažesniame name, tačiau jei šeimą sudaro keturi ir daugiau žmonių, logiška, kad kiekvienam jų reikalinga nuosava privati erdvė. Vaikai kur kas geriau jaučiasi turėdami savo kambarius, o tėvai - galėdami pailsėti ne šeimynos šurmulyje. Tokiu atveju ir kvadratinių metrų skaičius išauga.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bendrosios erdvės, tokios kaip svetainė, virtuvė, turi būti didesnės, kad tarp visų gyventojų nebūtų trinties. Žinoma, labai patogu turėti ne vieną, o bent porą skirtingų vonios ir dušo kambarių, taip sutaupoma laiko ruošiantis į darbus ir mokyklas.
Pasak specialistų, taip pat projektuojant gyvenamąjį namą verta apsvarstyti ir terasos dydį - juk šiltuoju sezonu norisi pabūti auke, dažnai apsilanko draugai ir giminaičiai, kuriuos smagu turėti kur susodinti ne tik viduje, bet ir gryname ore. Žinoma, persistengti nereikėtų - projektuodami naująjį namą pasistenkite kuo racionaliau suvokti, kiek vietos reikia tam tikram žmonių skaičiui, kaip dažnai turėsite svečių.
Kiek kitokia situacija yra statant sodybą, namą poilsiui. Dažnai savo klientams greta nedidelio sodo namelio ar mažos sodybos rekomenduojame statytis medinius sandėliukus, stogines - patalpas, kuriose galima laikyti visus sodo daiktus: įrankius, kepsnines, dviračius ir kitką. Taip sutaupoma vietos pagrindiniame name, dažniausiai skirtame miegui bei maisto gamybai, išvengiama netvarkos ir chaoso.
Vis dėlto atvejų būna visokių: vieniems sodybos namelio reikia tik miegui, tuo tarpu kitiems - šeimos ir giminės šventėms, vakarėliams, dideliems susibūrimams. Tokiu atveju kaip ir tada, kai statomas gyvenamasis namas, reikėtų vertinti galimus žmonių srautus ir jiems reikalingos erdvės kiekį (miegamųjų, vonios kambarių ir pan.).
Visais atvejais dažniausiai verta kreiptis ne tik į namą statančią ar iš medžio renčiančią įmonę, bet ir į architektus, kurie padeda tiksliai ir aiškiai nusimatyti reikiamo ploto kiekį, parengia lūkesčius atitinkančius projektus.
Kiek kvadratinių metrų man reikia? Kaip išsirinkti tobulą namo dydį
Būsto fondas Lietuvoje: statistiniai duomenys
Statistikos departamento duomenimis, būstų naudingasis plotas Lietuvoje siekė 107,2 mln. kv. m ir per metus padidėjo 1,3%. Apžvelkime pagrindinius būsto ploto rodiklius, nuosavybės formas ir kambarių skaičiaus pasiskirstymą.
Šiuolaikiniai butai Vilniuje
Nuosavybės forma
Privati nuosavybė sudarė 98,8% būsto fondo, o likusi dalis priklausė valstybei ir savivaldybėms. Tai rodo didelį privatizacijos lygį ir dominuojančią privačios nuosavybės formą būsto sektoriuje.
Miestas ir kaimas
Naudingasis plotas mieste sudarė 64,6 mln. kv. m, o kaime - 42,6 mln. kv. m. Tai atspindi didesnį gyventojų tankumą miestuose ir didesnį būsto plotą vienam gyventojui kaimo vietovėse.
Gyventojų tankumas Lietuvoje
Individualūs namai vs. daugiabučiai
Naudingasis plotas individualiuose namuose augo 1,9% iki 61,1 mln. kv. m, arba 57% viso būstų fondo ploto. Butų plotas daugiabučiuose padidėjo 0,5% iki 46,1 mln. kv. m. Šie skaičiai rodo, kad individualūs namai vis dar sudaro didžiąją dalį būsto fondo, tačiau daugiabučių butų dalis taip pat yra reikšminga.
Kambarių skaičiaus pasiskirstymas
Šalyje daugiausia buvo dviejų (32,6%) ir trijų (26,6%) kambarių būstų. Mieste vyravo dviejų (37,2%) ir trijų (25%) kambarių būstai, o kaime - dviejų (23,6%) ir trijų (29,8%) kambarių būstai. Tai rodo, kad tiek miestuose, tiek kaimuose populiariausi yra vidutinio dydžio būstai su dviem arba trimis kambariais.
Vidutinis būsto dydis
Vidutinis vieno būsto dydis siekė 69,9 kv. m. Šis rodiklis leidžia įvertinti vidutinį būsto plotą vienai šeimai ar asmeniui.
Pagrindiniai būsto rodikliai
Apibendrinant, būsto fondas Lietuvoje pasižymi didele privačios nuosavybės dalimi, didesniu būsto plotu individualiuose namuose ir populiarumu vidutinio dydžio būstų su dviem arba trimis kambariais.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Būstų naudingasis plotas | 107,2 mln. kv. m |
| Privati nuosavybė | 98,8% |
| Naudingasis plotas mieste | 64,6 mln. kv. m |
| Naudingasis plotas kaime | 42,6 mln. kv. m |
| Individualių namų plotas | 61,1 mln. kv. m (57%) |
| Butų plotas daugiabučiuose | 46,1 mln. kv. m |
| Populiariausi būstai | Dviejų (32,6%) ir trijų (26,6%) kambarių |
| Vidutinis būsto dydis | 69,9 kv. m |
Tendencijos nekilnojamojo turto rinkoje
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, pastaraisiais metais Vilniuje itin suaktyvėjo namų pardavimai. Vidutinis namas šiandien yra 100-150 kvadratinių metrų ir tai daro jį įperkamą ir vidutines pajamas gaunančiam vilniečiui.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Lorus invest“ teigimu, už 3 kambarių buto kainą mažaaukštės statybos name šiandien jau galima nupirkti visą namą. Pirkėjams dažniausiai rūpi geras privažiavimas, kiemelis ir viešojo transporto stotelė.
Butams nuolat brangstant, namai praktiškai nebrango, arba pabrango tiek, kiek kainuoja izoliacinės medžiagos ir rekuperatorius. Tai sudaro maždaug apie 7000 eurų namui - tokios sumos reikia norint pastatyti šiandieninius statybos reikalavimus atitinkantį A+ klasės namą.
Į ką atsižvelgia namų pirkėjai?
- Vieta
- Patogus privažiavimas
- Privatumas
- Namo ploto poreikis (vidutinis namų plotas: 100-120 kvadratinių metrų)