Šiame straipsnyje aptariamas kultūros paveldo atkūrimo finansavimas, nustatytas Lietuvos vyriausybės. Straipsnis remiasi įvairiais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais kultūros paveldo apsaugą, inventorizavimą, valdymą ir finansavimą.
Pagrindiniai Teisiniai Aktai
Kultūros paveldo apsaugą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:
- 1994 m. gruodžio 22 d. įstatymas (Nr. I-734).
- Įstatymo redakcija nuo 2005 m. (Nr. IX-2452, 2004-09-28).
- Kiti įstatymai ir teisės aktai (Nr. X-1531, 2008-05-08; Nr. X-1244, 2007-06-28; Nr. X-1267, 2007-07-04; Nr. XI-2389, 2012-11-08).
Pagrindinės Sąvokos
Svarbu apibrėžti pagrindines sąvokas, susijusias su kultūros paveldu:
- Archeologiniai radiniai: tyrimų metu rasti žmogaus sukurti daiktai, turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę.
- Atkūrimas: neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus.
- Kultūros paveldo objektai: pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės.
- Kultūros paveldo statinio remontas: statinio remontas, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu.
- Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūra: statytojo organizuota priežiūra, kurios tikslas - kontroliuoti, kad kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai būtų atliekami pagal projektą, paveldosaugos reikalavimus ir kokybiškai.
Valstybinis Administravimas ir Institucijos
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras.
- Konkrečias funkcijas atlieka Departamentas, turintis apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybas bei teritorinius padalinius.
- Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos klausimais.
Vyriausybės, ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų norminiai teisės aktai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, prieš juos priimant turi būti pateikiami Kultūros ministerijai derinti.
Kultūros Paveldo Inventorizavimas ir Registravimas
Nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas surašant visus galimus jam priskirti kūrinius ir kitus daiktus. Inventorizavimo duomenys nuolat tikslinami, kaupiami ir sisteminami. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami istoriniai ir fiziniai tyrimai.
Konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja Departamentas ir savivaldybių institucijos. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Kultūros vertybių registras keičiasi reikalingais duomenimis su Nekilnojamojo turto registru ir kitais valstybės registrais.
Kultūros paveldo objektų skelbimas saugomais:
- Jei kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės, nustačius šių praradimų priežastis ir (ar) kaltininkus ir apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius paskelbus spaudoje, priimamas kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas.
Kultūros Paveldo Objekto Apsauga ir Teritorija
Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu. Draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.
Režimai ir Valdymas
Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų galima juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius duomenis galinti sunaikinti veikla - ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato institucija, paskelbusi objektą saugomu.
Valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Leidžiama kultūros ministro nustatyta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams ir pareigūnams ar jų įgaliotiems specialistams apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus.
Sandorių Informavimas
Pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto valdytojas apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja savivaldybės paveldosaugos padalinį. Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka. Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo.
Moksliniai Tyrimai
Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinį mokslinį tyrimą, atliekamą valstybės biudžeto lėšomis, pagal valstybines programas vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Įstatymų nustatyta tvarka vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, tos veiklos organizatorius (užsakovas) Departamentui užsako poveikio vertinimui būtinus taikomuosius mokslinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus.
Taikomuosius mokslinius tyrimus, privalomus atlikti prieš kultūros paveldo objekto tvarkybos projektavimą ar tvarkybos metu, organizuoja Departamentas, kai objektas yra saugomas valstybės, arba savivaldybės paveldosaugos padalinys, kai objektas saugomas savivaldybės. Tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai, jei yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais kultūros ministro patvirtinta tvarka jie perduodami muziejams, turintiems sąlygas išsaugoti ir eksponuoti. Ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams.
Kapinių Priežiūra ir Viešosios Pagarbos Vietos
Visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles. Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo vieta gali būti saugoma, nors ir nėra jokių žmogų, įvykį ar kitokias jos vertingąsias savybes liudijančių autentiškų dalių ar elementų. Ši vieta žymima paminklinėmis lentomis, skulptūros kūriniais, memorialiniais statiniais, buvusią įvykio ar gyvenamąją aplinką parodančiais daiktais. Draudžiama griauti ar žaloti statinius, skirtus tokios vietos vertingosioms savybėms pažymėti.
Kultūros Paveldo Vietovių Apsauga
Kultūros paveldo vietovių apsaugai Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka steigiami istoriniai nacionaliniai parkai, istoriniai regioniniai parkai, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai.
Apibendrinant, kultūros paveldo atkūrimo finansavimas ir apsauga Lietuvoje yra reglamentuojami įvairiais įstatymais ir teisės aktais. Šie aktai nustato procedūras, institucijas ir reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo išsaugojimą ateities kartoms.
tags: #vyriausybes #nustatyta #tvarka #nekilnojamosios #kulturos #paveldo