Vyriausybės Nutarimas: Patalpų Naudojimo Gairės ir Pakeitimai

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti).

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Gyvenamosios ir Negyvenamosios Paskirties Patalpos

Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Gyvenamosios paskirties patalpoms priskiriama: butai, t. y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai; gyvenamosios patalpos, kurios turi bendro naudojimo patalpų (t. y. bendrabučio tipo butai, komunaliniai butai ir panašiai); patalpos, skirtos gyventi įvairioms socialinėms grupėms. Neretai gyvenamoji būsto naudojimo paskirtis nurodoma didžiosiomis raidėmis, kartais su šauktukais, tai pabrėžiant kaip privalumą.

Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė. Negyvenamosios paskirties patalpoms priskiriamos šios patalpos: viešbučių (patalpos trumpai apsistoti); administracinės (patalpos administraciniams tikslams); prekybos (patalpos didmeninei ir mažmeninei prekybai) paslaugų (patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui); maitinimo (patalpos žmonėms maitinti); transporto (patalpos, skirtos transporto tikslams, t. y. susijusios su transportavimu, gabenimu, vežimu); garažų (patalpos transporto priemonėms laikyti); gamybos (patalpos gamybai); sandėliavimo (patalpos, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliuoti); kultūros (patalpos kultūros tikslams); mokslo (patalpos švietimo ir mokslo tikslams); gydymo (patalpos gydymo tikslams, t. y. patalpos, kuriose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms); poilsio (patalpos poilsiui); sporto (patalpos sportui); religinės (patalpos religiniams tikslams); specialiosios (patalpos specialiesiems tikslams); kitos, t. y. pagalbinio ūkio (patalpos pagalbiniam ūkiui: rūsiai, sandėliukai ir pan).

Kitos paskirties patalpos (pavyzdžiui, sandėliukai, rūsio patalpos ir pan.) - tai patalpos, kurių negalima priskirti jokiai pirmiau nurodytai paskirčiai.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.

Reikalavimai Gyvenamosioms Patalpoms

Gyvenamosios paskirties patalpos nuo negyvenamųjų paskirčių patalpų pastatuose turi būti atskirtos atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Gyvenamosios paskirties patalpoms keliami papildomi reikalavimai dėl automobilių stovėjimo vietų, buto insoliacijos, vaikų žaidimų aikštelių, garso izoliacijos: naujam butui turi būti skiriama 1 vieta automobiliams statyti. Tačiau tam tikrais reglamentuotais atvejais minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas; butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka reikalavimus; insoliacija: kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose - 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos nepertraukiamos insoliacijos laikas ne trumpesnis kaip 2 valandos. Senamiesčiuose ir miestų centruose su perimetriniu užstatymu - ne trumpesnis kaip 1,5 valandos; vaikų žaidimų aikštelės: sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Tam gali būti naudojamas želdynų plotas. Projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas skaičiuojamas vertinant butų skaičių. Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 m2. Vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių. Naujai projektuojamų daugiabučių vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C, taip pat ir keičiant negyvenamosios patalpos paskirtį į gyvenamąją (butų) paskirtį, apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas C garso klasei.

Teisės aktai kelia ir kitus reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų aplinkos įrengimu. Štai prie naujai įrengiamų daugiabučių taip pat privaloma numatyti ir želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).

STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014) numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv.m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv.m. darbo patalpų ploto.

Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.

Teisės ir Garantijos

Kokių teisių ar garantijų gyventojai netenka įsigiję negyvenamosios paskirties pastate įrengtus butus? Negyvenamosios paskirties patalpoms gali būti nustatomi kitokie reikalavimai nei butams, pavyzdžiui, nenustatoma norminė garso klasė, numatomas mažesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius, mažesnė priklausomųjų želdynų norma, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės bei kita gyventojams svarbi infrastruktūra.

Be to, gyvenamosios paskirties pastatų sklypai turi būti pritaikyti gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei privažiavimams.

Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir tuo pagrindu pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir tuo pagrindu pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.

Statinio Naudojimo Priežiūra

Pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Jų įgalioti atstovai už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį gali skirti baudą.

Paaiškėjus, kad statinys naudojamas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ar naudojamas ne pagal paskirtį, (išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį LR Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka), gali tekti sumokėti nuo 140 iki 1 500 eurų baudą, už pakartotinai padarytą tokį nusižengimą - nuo 200 iki 3 000 eurų.

Juridiniams asmenims už tokius pažeidimus baudos kur kas didesnės: nuo 1 448 iki 7 240 eurų, o už pakartotinai padarytą pažeidimą - nuo 2 896 iki 8 688 eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, kuriame numatyta, kad Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Praktikoje gana retai pasitaiko atvejų, kai ši bauda skiriama, tačiau negyvenamąsias patalpas įsigyjantiems asmenims, planuojantiems jose gyventi nuolat, visgi vertėtų žinoti, jog tokia galimybė egzistuoja.

Prieš įsigyjant ne gyvenamosios paskirties patalpas, advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria apdairiai įvertinti visus negyvenamosios patalpos kaip būsto įsigijimo pliusus ir minusus bei tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.

Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas. Faktinė patalpų paskirtis nurodoma Nekilnojamojo turto registro išraše.

Svarbu: Jei minėtame apraše nurodytos paskirties pastatuose ar patalpose numatoma veikla galima išlaikant apraše nustatytus reikalavimus, šių pastatų ar patalpų paskirties neprivaloma keisti. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad jeigu dėl konkrečios veiklos reikėtų keisti ypatingojo ar neypatingojo pastato ar jo patalpos (-ų) paskirtį, atliekant paprastojo remonto darbus ar neatliekant jokių statybos darbų, reikėtų parengti pastato ar jo patalpos (-ų) paskirties keitimo projektą, keičiant paskirtį, kai atliekami paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Taigi dėl numatomos veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių galimybės konkrečios paskirties patalpose ir poreikio konkrečiu atveju keisti patalpų paskirtį, reikėtų teirautis savivaldybės, kurios teritorijoje yra tokios patalpos, administracijos.

Patalpų Paskirties Pasikeitimai Nuo 2024 m. Lapkričio 1 d.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo reformuota ne tik statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, bet taip pat įsigaliojo kiti reikšmingi teisės aktų pakeitimai, reguliuojantys nekilnojamojo turto sritį.

Pirmasis reikšmingas pokytis susijęs su tuo, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis yra laikomas esminiu projekto sprendiniu, tad, didinant patalpų skaičių pastate reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Taip pat nebegalimas skaidymas atskirais turtiniais vienetais ir viešojo poilsio paskirties pastatų, kuriems priskiriami kaimo turizmo pastatai, kempingai ir kiti viešajai rekreacijai skirti pastatai.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ (toliau - Reglamentas) pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate, esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos - komercinės paskirties patalpų gali būti ne daugiau kaip penktadalis.

Kiti pokyčiai susiję su neaktualių pastatų paskirčių pavadinimų atsisakymu: vaikų namų, kitos paskirties, kūrybinių dirbtuvių (kūrybinės veiklos erdvės, galimos įvairios paskirties patalpose), prieglaudų ir pan.

Esamų statinių ir patalpų paskirties ir (ar) paskirčių grupių įrašai, neatitinkantys Reglamente nustatytos klasifikacijos, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pakeisti iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Patalpų Paskirčių Pokyčių Lentelė

Kaip keitėsi prieš tai buvusios ir naujos patalpų paskirtys, galima patikrinti toliau pateikiamoje lentelėje (nuo 2024 m.):

Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimai nustatyti „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.

Primintina, kad statinių naudojimo priežiūra reglamentuota Statybos įstatymo 49 straipsniu.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame siūloma leisti vykdyti daugiau veiklų ar teikti paslaugas nepakeitus patalpų paskirties.

2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo nuostatos, įpareigojančios neišduoti leidimo, suteikiančio teisę užsiimti institucijų kontroliuojama tam tikra veikla, jeigu numatoma vykdyti veikla neatitinka statinio arba patalpos naudojimo paskirties.

„Pavyzdžiui, gyvenamajame pastate nebuvo galima gauti leidimo įsirengti kirpyklos, grožio salono, veterinarinės gydyklos, nes tokia veikla neatitinka statinio paskirties. Tačiau matome, kad šių veiklų poreikis aktualus tiek gyventojams tiek verslui, o statinio paskirties keitimas ne visuomet yra įmanomas arba tampa tik formalia biurokratine procedūra, sudarančia kliūtis vystyti verslą, o gyventojams - gauti būtinas paslaugas arčiau namų. Įvertinę veiklos licencijas išduodančių institucijų pasiūlymus, verslo atstovų nusiskundimus, galimybes užtikrinti trečiųjų šalių interesus ėmėme spręsti šią problemą“, - sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Vyriausybės nutarime numatytos išimtys, kuomet statinį ar jo patalpas galima naudoti ne pagal paskirtį. Sąlygų, būtinų nutarimo išimtyse minimų veiklų vykdymui užtikrinimą kontroliuos atitinkamai veiklai leidimus ar licencijas išduodanti institucija.

Prieš išduodama leidimą verstis atitinkama veikla pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis, ji turėtų patikrinti ir tai, kaip statinio ar patalpos savininkas ar naudotojas užtikrina trečiųjų šalių interesus, kadangi tai yra viena iš būtinųjų sąlygų naudoti statinį ar patalpas ne pagal paskirtį.

Taip pat, siekiant užsiimti tam tikromis veiklomis, kurias planuojama vykdyti daugiabučių ar dvibučių paskirties pastatuose, nutarimas įpareigoja gauti kitų patalpų savininkų sutikimus.

Nutarimo projekte numatyta leisti trumpalaikio apgyvendinimo veiklą vykdyti gyvenamosios paskirties objektuose. Nutarime apibrėžtose pastatų ar patalpų paskirtyse bus galima vykdyti ir kitas veiklas: maisto ir gėrimų gamybą, vaikų neformaliojo švietimo ugdymo veiklą, teikti veterinarijos paslaugas ir kt.

Nuo 2024 m. lapkričio įsigaliojus statinių ir patalpų klasifikavimo pakeitimams, buvo įvesta atskira kategorija „asmeninio poilsio paskirtis“, o visi iki tol buvę „poilsio paskirties“ pastatai ir patalpos tapo viešojo poilsio paskirties.

Atsižvelgus į savivaldybių pasiūlymus, buvo parengtos pataisos ir šioje srityje. Iki Statybos įstatymo pasikeitimų, kurortuose ir kurortinėse teritorijose poilsio paskirties pastatų, skirtų asmeniniam poilsiui, buvo daug, anksčiau jų statyba nebuvo ribojama.

Reikalavimas statyti asmeninio poilsio paskirties pastatus tik tuomet, kai šių pastatų statyba numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, atsirado tik po 2024 m. lapkričio 1 d.

Rengiamame nutarimo projekte numatyta išimtis, leidžianti kurortuose ir kurortinėse teritorijose viešojo poilsio paskirties pastatus ir patalpas naudoti asmeniniam poilsiui, kai šie pastatai ar patalpos pastatyti arba pradėti projektuoti iki minėtų teisės aktų pasikeitimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir toliau reikės gauti atitinkamų institucijų išduodamus leidimus šioms veikloms vykdyti.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki 2026 m. sausio 7 d.

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

tags: #vyriausybes #nutarimas #del #patalpu #naudojimo