VšĮ „Vyšnių sodas“ pastaruoju metu sulaukia daugybės kaltinimų neskaidria veikla, tačiau jie patys teigia, kad viskas yra skaidru, o šmeižiančius pranešimus socialiniame tinkle esą platina ir jiems, ir teisėsaugai žinomi asmenys.
„Turime galybes kasdienių darbų ir daugiau nei 210 globojamų gyvūnų, kuriuos reikia maitinti, valyti, jais rūpintis, - teigia „Vyšnių sodas“. - Organizacija veiklą vykdo nuo 2016 metų spalio 1 d. ir nuo tada iki 2017 m. gruodžio 31 d. suteikė pagalbą daugiau nei 1600 gyvūnų. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. dienos „Vyšnių sodo“ pagalbos sulaukė daugiau nei 1500 gyvūnų. Vien per 2018 metus naujus namus rado per 300 beglobių gyvūnų.“
Pagalbos šauksmai feisbuke
Spalio 7 dieną kaltinimų kupinu įrašu pasidalijo feisbuko puslapis „Murkliai“. Jų teigimu, prieglaudos „Vyšnių sodas“ finansų tvarkymas atrodo keistai. Šį teiginį jie pagrindė tuo, kad prieš kelis mėnesius prieglauda feisbuke prašė pagalbos ir skelbė, kad jų skola viršija 15 tūkst. eurų.
Netrukus „Vyšnių sodas“ paskelbė, kad pinigai surinkti ir padėkojo aukojusiems, tačiau rugsėjo pabaigoje feisbuke vėl pradėjo girdėtis pagalbos šūksniai - tą kartą buvo prašoma surinkti 17 tūkst. eurų.
„Nebeturime pinigų nė vienam gyvūnui. Nebeturime pinigų nuomai ir mokesčiams. Nebeturime pinigų niekam. Nebegalime priimti naujų gyvūnų. Beveik 17 000 eurų skolų atėmė paskutines mūsų viltis kovoti“, - taip feisbuke rugsėjo 30 dieną rašė „Vyšnių sodas“.
Vos po trijų dienų, spalio 3 d., feisbuke buvo paviešintas kitas, daug džiaugsmingesnis įrašas: „Jūsų gerumas daro stebuklus! Jau artėjame prie visų skolų padengimo - surinkta 16 583 eurų“.
„Murkliai“ daugiau „Vyšnių sodo“ įrašų nenagrinėja, tačiau jų feisbuko puslapyje tokių pagalbos prašymų apstu. Prašoma nuo keliasdešimties iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Neskaičiuojant visų sumų, kurias „Vyšnių sodas“ prašo paaukoti gyvūnėlių operacijoms ir priežiūrai, feisbuke galima rasti įrašų su prašymais padėti išspręsti problemas dėl atjungto interneto ar skolų už komunalines paslaugas.
„Dėmesio! Skolos už komunalinius vilos mokesčius laukti nebegali. Trečiadienį privalome sumokėti 412 eurų, kurių tiesiog neturime“, - buvo prašoma rugsėjo 17 dieną. Po trijų dienų, rugsėjo 20 d., „Vyšnių sodas“ prašė pagalbos susimokėti už interneto paslaugas: „SOS! Katyčių viloje, dėl susidariusių skolų, atjungtas internetas. 138,71 Eur susikaupusios skolos mes tiesiog nebegalime sumokėti“.
Didžiausia suma, kurią „Vyšnių sodas“ įvardijo per pastaruosius kelis mėnesius - 22 895 Eur. Toks pagalbos prašymas buvo paskelbtas rugsėjo 3 dieną.
Tąkart prieglaudos feisbuke buvo paviešintos ir tikslios sumos, kaip ši suma susidarė:
- Gyvūnų maistas 1987,72 Eur;
- Kraikas, palutės, dezinfekcijos priemonės 963,90 Eur;
- Transportavimo ir laikymo narvai, gaudymo įranga 786,45 Eur;
- Komunikacijos 223,66 Eur;
- Statybų darbai 4976,25 Eur;
- Kuras ir draudimas 543,36 Eur;
- Veterinarijos klinikos 13039,53 Eur.
„Vyšnių sodas“ įvardijo ir klinikas, kurioms yra skolingi: „Vaidos klinikoje“, kur daroma daugiausiai rentgenų, vyksta sudėtingų kaulų lūžių, gydymo, vėliau - štiftų (sujungimo kaiščių - DELFI) išėmimo operacijų, susidaro itin didelės skolų sumos. Taip pat skaudžiai kerta apsilankymai „Jakovo klinikoje“, kur važiuojame sunkiems ligoniams daryti tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimų, kai vieno kačiuko apsilankymas nebūna pigesnis nei 200 Eur, taip pat sudėtingų regėjimo atvejų konsultacijos ir gydymai, „Panthera Leo veterinarija“ - didžiausi PSP (pagauk-sterilizuok-paleisk - DELFI) katyčių srautai, ilgalaikės reabilitacijos nevaldant galinės kūno dalies, esant koordinacijos sutrikimams, nevalingam šlapinimuisi ir tuštinimuisi, kurių negali sutalpinti kitos klinikos, „Vetpulsas“ ir „Greitoji žirafa“ padeda mums naktimis esant skubiems atvejams, daug lėšų reikia kritinės būklės stabilizavimui, gelbėjimui ir rentgenams, „Petcity“ - vienos skaudžiausių skolų, kurios užsilikę net nuo 2017 metų... Kitose, nepaminėtose klinikose, susidariusios skolos - 2765,32 Eur“, - tokias sumas ir procedūras vardijo „Vyšnių sodo“ atstovai feisbuke.
Tikrosios skolos
Dar spalio pradžioje „Vyšnių sodas“ džiaugėsi surinktais beveik 17 tūkst. eurų ir dėkojo aukojusiems, esą prieglauda liks tuščiomis kišenėmis, bet be skolų. Tačiau paaiškėjo, kad įvardyta suma neatitinka tikrosios skolos.
Rugsėjo mėnesį „Vyšnių sodas“ feisbuke teigė: „Petcity“ - vienos skaudžiausių skolų, kurios užsilikusios net nuo 2017 metų“, tačiau patys „Petcity“ teigia, kad skola jiems nors ir sena, tačiau tik šiek tiek viršija tūkstantį eurų. Rugsėjį „Vyšnių sodas“ teigė, kad yra skolingi ir klinikai „Vetpulsas“, šie teigia, kad sąskaitas „Vyšnių sodui“ siunčia kas mėnesį ir jokių skolų nėra. „Skaudžiai kerta apsilankymai „Jakovo klinikoje“, - teigia „Vyšnių sodas“, nors ši klinika tikino tą patį - sąskaitos siunčiamos kas mėnesį ir jokių didelių skolų neįvardijo.
Vis dėlto viena klinika įvardijo milžinišką skolą - 50 tūkst. eurų. Šią skolą įvardijo veterinarijos klinika „Panthera Leo“ (UAB „Gyvūnų klinika“).
DELFI susisiekus su UAB „Gyvūnų klinika“, telefonu atsiliepęs vyras vos išgirdęs klausimą apie bendradarbiavimą su „Vyšnių sodu“ pasidomėjo: „Čia vyksta tyrimas kažkoks? Kokiu tikslu jūs čia?“
Paaiškinus, kodėl DELFI žurnalistė susisiekė su UAB „Gyvūnų klinika“, telefonu kalbėjęs vyras teigė: „Galiu pasakyti, kad skolų turi („Vyšnių sodas“ - DELFI) begalę. Vien tik šiai klinikai šiai dienai, bijau pameluoti, bet ar ne 50 tūkst. skola už gyvūnų gydymą. Tikrai nedrįstu nieko daugiau komentuoti. Jei čia tokie dalykai prasidės, mes patys kreipsimės į teismą ir kelsime jiems bankroto bylą. Skolas reikia mokėti. Mes esame labai suinteresuoti, kad tie pinigai būtų sugrąžinti, patys vos ne ant bankroto ribos esame. Už vaistus turime susimokėti patys, viską turime mokėti, algas mokėti, o jie mums nemoka. Mes irgi esame pikti“.
Telefonu kalbėjęs vyras nenorėjo prisistatyti, tačiau teigė, kad visoms didesnėms klinikoms „Vyšnių sodas“ yra skolingas „po dešimt, po dvidešimt tūkstančių eurų“.
„Dirbame su ne viena globos organizacija ir visos globos organizacijos lygiai taip pat nemoka. Čia nieko nuostabaus, bet jei tarpusavyje „pjaunasi“ ir šmeižia, tegul kreipiasi į teismą“, - piktinosi vyras.
Pasidomėjus, nuo kada kaupiasi ši skola, vyras teigė: „Gali būti, kad ir nuo pernai, reikia dokumentus pakelti“.
Vyras tvirtino, kad jau svarsto net galimybę nutraukti sutartį. DELFI net kelis kartus ragino vyrą prisistatyti, tačiau jis nesutiko, nors jis pats ragino žurnalistę skambinti kitoms klinikoms ir neva įsitikinti, kad „Vyšnių sodas“ skendi tūkstantinėse skolose.
Sumos neatitinka realybės
Dauguma veterinarijos klinikų, bendradarbiaujančių su „Vyšnių sodu“, teigė, kad skolų prieglauda neturi, vienintelė pasipiktinusi klinika, įvardijusi milžinišką skolą - 50 tūkst. - „Panthera Leo“.
Pastarosios klinikos teigimu, jie ketina skolos išsireikalauti net teismo keliu, tačiau „Vyšnių sodo“ feisbuke dar spalio pradžioje buvo dėkojama už surinktas lėšas ir teigiama, kad visos skolos sumokėtos.
Pasidomėjus, kiek iš tikrųjų šiuo metu siekia „Vyšnių sodo“ skolos, M. Mužaitė DELFI teigė, kad tikslios sumos nenorėtų įvardyti, tačiau paaiškino, kodėl feisbuke pateikia netikslias sumas.
„Tam tikrų skaičių mes nenorime pateikti, kol nepasijusime stabiliau, nes ta šmeižto banga vyksta taip intensyviai, kad kiekvienas faktas, paimtas iš konteksto, atima rėmėjus“, - tvirtino M. Mužaitė.
Jos teigimu, pagrindinė priežastis viešinti tikrąsias sumas - baimė.
„Jeigu mes komunikuotume realią skolą, realią padėtį, kurioje mes esame, tuos du projektus, kuriuos mes vykdome ir tuoj komunikuosime, mus pultų ir draskytų. Tam nebeturime jėgų, - priežastį įvardijo M. Mužaitė. - Deja, tokia žiauri padėtis yra Lietuvoje. Mes negalime girtis savo darbais, negalime rodyti kiekvieno savo žingsnio, nes esame drabstomi purvais. Prarandame tiek rėmėjus, tiek investuotojus, tiek viską.“
Analizuojant feisbuko įrašus, į akis krenta tai, kad pastarąjį kartą beveik 17 tūkst. buvo surinkta vos per tris dienas. M. Mužaitė patvirtino, kad iš tiesų tokia suma buvo surinkta ir įvardijo, kad dažniausiai pusės įplaukų sulaukia iš užsienyje gyvenančių lietuvių.
O kiek lėšų per metus surenka „Vyšnių sodas“? M. Mužaitė įvardijo - 250 tūkst. eurų.
„Tie 250 tūkst. gali atrodyti vau, kokia suma, o dar pavertus į litus. Bet šiais metais mes kiekvieną mėnesį patiriame nuo 25 iki 35 tūkst. išlaidų. Kiekvieną mėnesį. Žmonėms atrodo daug, nes didžiosios organizacijos savo pinigų viešai niekada neskelbė“, - teigia M. Mužaitė.
Dar viena didelė suma - 59 tūkst. eurų - įrašyta „Vyšnių sodo“ metinėje ataskaitoje. Būtent tiek pinigų gulėjo šios VšĮ sąskaitoje įžengiant į 2018-uosius. Kur jie buvo panaudoti?
Kas teisus: klinikos ar prieglauda arba kur ištirpo 59 tūkst. eurų?
Prasidėjus viešiems kaltinimams, „Vyšnių sodas“ feisbuke pateikė savo versiją, tačiau feisbuke pateikta versija ir DELFI duomenys ne visiškai atitinka. DELFI pateikia ir feisbuke paviešinto pasiaiškinimo detales, svarbesnės dalys pažymėtos mėlynai:
„Esame kaltinami 2017 metus užbaigę su „pelnu“. Jeigu pasidomėsite „giliau“, beveik visos atsakingai dirbančios prieglaudos Lietuvoje turėjo tokį „pelną“ tik todėl, kad veterinarijos klinikos dažnai visus metus gydo gyvūnus į skolą ir sąskaitos už paslaugas, kad visus metus nereiktų mokėti PVM nuo sukauptų skolų, yra išrašomos metų pabaigoje arba jau perkeliamos į kitų metų sausį. Ir tuomet tas „pelnas“ yra nedelsiant suvalgomas apmokant skolas klinikoms už visus metus“, - taip „Vyšnių sodas“ teigė feisbuke, tačiau DELFI kalbintos klinikos teigė, kad sąskaitos išrašomos kas mėnesį.
„Registrų centro“ duomenimis, „Vyšnių sodas“ 2017-uosius metus baigė turėdamas 59 473 eurų grynojo pelno. Tą patvirtino ir M. Mužaitė.
Feisbuke „Vyšnių sodas“ teigia, kad ši suma ištirpo apmokant sąskaitas, o DELFI M. Mužaitė teigė, kad ši suma buvo kaupiama tam, kad prieglauda galėtų išgyventi sausio bei vasario mėnesiais.
„Sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kai visiškai nesikaupia lėšos. Žmonės būna išleidę pinigus, būna ir finansinė, ir moralinė depresija, - teigė M. Mužaitė. - Tą didžiulę duobę patiria visos organizacijos. Pinigai visiškai nesirenka, o išlaidos yra tokios, kokios buvo. Kai kurios organizacijos tai sprendžia neimdamos naujų gyvūnų, tik palaikydamos tuos, kuriuos turi. Mes niekada nestabdėme to srauto. Vasarą, kai taip pat neina surinkti pinigų, irgi nestabdome srauto.“
Ar svajonė turėti nuosavą kliniką tapo realybe?
„Vyšnių sodas“ sulaukia kaltinimų ir todėl, kad esą turi nuosavą kliniką, tačiau prieglauda tai neigia ir šį „planą“ vadina svajone.
„Organizacija niekuomet neturėjo savo veterinarijos klinikos, kaip yra teigiama tikrovės neatitinkančiuose postuose (feisbuko įrašuose - DELFI), tačiau tikrai svarstome apie tokią galimybę, kai matome itin didelius gydomų gyvūnų skaičius ir išlaidas, kurias sumokame veterinarijos klinikoms kas mėnesį. Dar kartą pabrėžiame, jog organizacijos vadovė nėra kokias nors ryšiais susieta su kuria nors iš veterinarijos klinikų, kaip bandoma pateikti vienoje ar kitoje tikrovės neatitinkančioje informacijoje. Turėti savo vet. kliniką tikrai būtų itin didelė mūsų svajonė, tačiau puikiai suvokiame, kokio dydžio investicijos tam reikalingos: darbuotojų komandos išlaikymas, patalpos, atitinkančios visus reikalavimus ir higienos normas, profesionali veterinarijos įranga pareikalautų turbūt didesnių nei 250 000 Eur investicijų“, - teigia „Vyšnių sodas“.
O feisbuko puslapyje „Murkliai“ teigiama: „Vyšnių sodo“ steigėja yra Deimantė L. (vadovas keitėsi tik 2018 kovą, juo tapo Monika). Deimantės L. brolis Giedrius yra UAB „Gyvūnų klinika“ savininkas. Galimai Deimantė iš „Vyšnių sodo“ išėjo tam, kad nebūtų toks akivaizdus ryšys. Vadovų asmenys slepiami.“
VšĮ „Vyšnių sodas“ steigėja iš tiesų yra minima Deimantė Laumytė (D. Laumytė direktorės pareigas ėjo iki šių metų kovo - DELFI), kuri turi brolį Giedrių Laumį. O šis 2017 metais įkūrė UAB „Gyvūnų klinika“, kuriai priklauso veterinarijos klinika „Panthera Leo“, dar kitaip vadinama „Dr Leo“.
UAB „Gyvūnų klinika“ vadovo duomenis DELFI patvirtino tik pagal „Registrų centro“ duomenis. Viešai šių duomenų nėra.
Klinikos „Panthera Leo“ tinklapyje galima rasti tik adresą, darbo valandas bei telefono numerį. Feisbuke „Panthera Leo“ klinikos puslapio nėra, socialiniame tinkle ji pavadinta „Dr Leo“. Informacija apie kliniką čia taip pat kukli - tik darbo valandos, veiklos kryptis ir kontaktai.
DELFI susisiekus su „Panthera Leo“, telefonu atsiliepęs vyras nenorėjo prisistatyti teigdamas, kad negali būti tikras, kad jam tikrai skambina DELFI žurnalistė, o ne kažkoks kitas asmuo, tačiau M. Mužaitė buvo atviresnė - ji patvirtino, kad ši klinika yra „Vyšnių sodo“ steigėjos Deimantės brolio.
„2017 metų pabaigoje mes pamatėme didžiulę problemą, kad vykdant didžiulius PSP kiekius, norint nuvažiuoti į paėmimo taškus, reikia turėti daug žmonių, reikia turėti įrangą, kad jas, neskirstant po įvairias klinikas ir negaištant darbuotojų laiko, taupant kurą, mums reikėjo rasti vieną kliniką, kuri būtų pakankamai arti ir priimtų tokį kiekį, kad mums nebereikėtų blaškytis po visas klinikas. Tokios klinikos Vilniuje nėra“, - teigė M. Mužaitė.
M. Mužaitės teigimu, tuo metu VšĮ steigėjos Deimantės dažnai nebūdavo Lietuvoje, todėl į prieglaudą, pažiūrėti, kaip sekasi ar padėti, dažnai užeidavo jos brolis Giedrius.
„Gruodžio mėnesį (2017 metų - DELFI) mes su Giedriumi susėdome, pašnekėjome. Jis tuo metu turėjo šiek tiek lėšų, norėjo pradėti verslą, buvo UAB įkurtas. Jis pasakė, kad mato mūsų problemas ir pasiūlė kurti kliniką, kur turės ir kitų klientų, bet mus pažadėjo kaip globos organizaciją visada gerbti ir mylėti. Pasakė, kad jei bus kažkokių problemų - atidės mokėjimus“, - pasakojo M. Mužaitė.
G. Laumio klinika yra įkurta šalia „Vyšnių sodui“ priklausančios „Kačių vilos“.
„Kačių vila“ netoli Vilniaus centro buvo įkurta 2017-ųjų vasaros pabaigoje, G. Laumio UAB „Gyvūnų klinika“ įregistruota 2017 rugsėjo 26 dieną. Po kelių mėnesių duris atvėrė ir klinika „Panthera Leo“.
„Pakankamai greitai atsirado ir privačių klientų, ir mes vežėme gyvūnus“, - teigė M. Mužaitė.
Jos teigimu, su Deimantės brolio klinika jie pradėjo bendradarbiauti nuo šių metų kovo, nors UAB „Gyvūnų klinika“ teigia, kad „skolos tęsiasi dar nuo praėjusių metų“.
Į klausimą, ar pati M. Mužaitė šiame brolio ir sesers veiklų ryšyje nemato nieko blogo, atsakė, kad šio fakto neslėpė, tiesiog jo nekomunikavo.
„Yra labai aiškios priežastys, kodėl mes nekomunikavome. Žinojome, kad jei būtume komunikavę, kad brolis atidaro kliniką, jis jos nebūtų atidaręs, būtų užverstas skundais dar prieš. Buvo puolamas kiekvienas žmogus, kuris bent kažkuo yra susijęs“, - teigė M. Mužaitė.
Primename, kad „Vyšnių sodas“ viešai teigia, kad „organizacijos vadovė nėra kokias nors ryšiais susieta su kuria nors iš vet. klinikų, kaip bandoma pateikti vienoje ar kitoje tikrovės neatitinkančioje informacijoje“, tačiau dabar...
Vyšnių dvaras
Vyšnių dvaras duris lankytojams atvėrė 2015 metų pavasarį, siūlydamas puikią galimybę apsistoti, atšvęsti svarbiausias sukaktis, surengti konferencijas. Dvaro kompleksą sudaro trys pastatai: dvaras, oficina ir pirtis.
Medinio dvaro pastatų eksterjeras ir patalpų interjeras sukurti remiantis medinių Žemaitijos dvarų laikotarpio inspiracijomis. Pagrindiniu salių akcentu tampa žymios dailininkės, aukščiausios kategorijos keramikos restauratorės Aelitos Bielinytės kurtos koklinės krosnys. Visame interjere naudotos prabangios ir kokybiškos medžiagos - gipso lipdiniai, marmuro paviršiai, masyvo baldai, sietynai sukuriantys bendrą balansą ir harmoniją.
Didžioji dvaro salė yra 180 kv. m., joje per banketus galima susodinti iki 100 žmonių. Furšetų metu - iki 200 asmenų. Šalia didžiosios salės esanti baltoji salė yra 52 kv. m. ploto. Prie joje esančio medžio masyvo stalo galima susodinti iki 16 asmenų.
Dvaro nuoma vestuvėms, asmeninėms šventėms ar įmonių renginiams. Pas mus Jūs visi esate labai laukiami. Istorija ir ramybe dvelkianti, nuostabiai graži vieta šalia stūksančio Gintarų piliakalnio, kairiajame Minijos krante.
XVI-XVII a. ant piliakalnio stovėjo Kartenos dvaras, kurį supo 3 tvenkiniai, o šalia buvo evangelikų reformatų bažnyčia. Manoma, kad dvaras sunaikintas gaisro apie XVII a. vidurį, per karus su švedais.
Kalvą vietos gyventojai vadina Vyšnių kalnu ir pasakoja apie ją įvairius padavimus. Vienas jų mena, kad Kartenos dvaro ponas labai mėgo vyšnias ir pasodino didelį sodą. Švedams dvarą sudeginus, sodas išliko ir kiekvieną pavasarį baltais žiedais papuošdavo kalvą. Dėl to ji ir buvo pavadinta Vyšnių kalnu.