Intelektinės nuosavybės reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje, o ypatingai verslo srityje, nuolatos auga. Jau beveik 500 metų inovacijų plėtrą pasaulyje užtikrina intelektinės nuosavybės sistema, skirta skatinti išradimų, kūrybos procesus, apsaugoti jų rezultatus ir paversti naujas žinias prekėmis ir paslaugomis. Išsivysčiusiose valstybėse intelektinė nuosavybė yra esminis visuomenės ir valstybės gerovės šaltinis, didžiųjų pasaulio korporacijų ir smulkaus verslo pagrindas.
Šiuo metu socialiniuose ekonominiuose santykiuose dalyvauja taip pat, kaip ir materialus turtas, t.y. turi savo savininką ir vertę, juos galima pirkti, parduoti, skolinti už užstatą, perduoti testamentu ir pan.
Prekių ženklai ir jų svarba
Prekių ženklai sudaro itin ženklę ir svarbią intelektinės nuosavybės dalį. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos statistiniais duomenimis, vidutinis vartotojas kasdien susiduria su apytiksliai 1500 prekių ženklais. Atsižvelgiant į tai, yra ypatingai svarbu užtikrinti tinkamą šių intelektinės nuosavybės objektų naudojimą, visuomenės apsaugą nuo sąmoningo klaidinimo, naudojant panašius prekių ženklus skirtingų įmonių gaminamoms panašioms prekėms žymėti.
Gerai žinomas, išskirtinis ir reputaciją turintis prekių ženklas didina prekės konkurencingumą, jos kainą ir, savaime suprantama, paties prekių ženklo vertę. Rinkos tyrimų kompanijos "Millward Brown" atlikto tyrimo duomenimis, brangiausiai pasaulyje vertinamo prekių ženklo "Google" vertė siekia 66.4 milijardus dolerių.
Štai infografikas, iliustruojantis brangiausius pasaulio prekių ženklus:
Nereti atvejai, kai kiti rinkos dalyviai, savo prekių išskirtinumui ir perkamajai galiai sukurti, dažnai pasinaudoja panašiu į rinkoje jau žinomą ir vartotojų palankumą jau pelniusį prekių ženklą. Taip gaunama vadinamoji "neužsitarnauta nauda".
Prekių ženklo klaidinamas panašumas
Magistro baigiamojo darbo tema ypatingai aktuali šiandieninei Lietuvai. Augant Lietuvos ekonomikai, šaliai vis labiau integruojantis į tarptautinę bendruomenę, ypatingai svarbu yra užtikrinti tinkamą visų rinkos dalyvių interesų apsaugą, įskaitant prekių ženklų savininkų teises ir ypatingai vartotojų, kurie rinkdamiesi produktus turi būti apsaugoti nuo sąmoningo klaidinimo, interesus. Tuo atžvilgiu labai svarbiu tampa teisingas ir tinkamas prekių ženklų klaidinamo panašumo reglamentavimas ir taikymas.
Magistro baigiamojo darbo tema yra svarbi ir teoriniu aspektu. Magistro baigiamojo darbo tikslas - kompleksiškai išanalizuoti prekių ženklų klaidinamo panašumo veiksnius ir sąlygas, jų taikymą praktikoje, nustatyti su tuo susijusias problemas, pateikti nustatytų problemų galimus sprendimo būdus. Taip pat tyrimo eigoje gautų išvadų pagalba pateikti pasiūlymus nagrinėjama tema.
Tyrimo metodai: 1) sisteminis (teisės aktų, teismų praktikos analizės); 2) lyginamasis (šis metodas naudotas, aiškinantis prekių ženklų klaidinamo panašumo aspektų reglamentavimą skirtingose teisės tradicijose ar jurisdikcijose, taip pat pateikiant skirtingų autorių nuomones prekių ženklų klaidinamo panašumo klausimais); 3) analizės (šis metodas taikytas, skaidant prekių ženklų klaidinamo panašumo sąvoką į tam tikras dalis, siekiant jas geriau pažinti ir išanalizuoti, taipogi su tikslu jų tarpusavio santykiams nustatyti); 4) apibendrinimo (šis metodas taikytas, apibendrinant magistro baigiamajame darbe analizuojamas mokslininkų nuomones, teismų praktikos išaiškinimus, taip pat formuluojant baigiamąsias išvadas bei pasiūlymus); 5) dokumentų analizės (šis metodas naudotas, analizuojant Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautinius teisės aktus, taip pat teismų praktikos šaltinius prekių ženklų klaidinamo panašumo tema).
Pažymėtina, jog magistro baigiamojo darbo tema yra labai plati ir gali būti sėkmingas tolimesnis ir nuodugnesnis mokslinis tyrimų objektas. Atsižvelgiant į ribotą šio darbo apimtį, kai kurie klausimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama tema ir neatsako į temos klausimus, paliekami nenagrinėti. Pirmiausia tai klausimai, susiję su prekių ženklų savininkų teisių apsaugos būdais. Šiuo metu kiekviena jų sudaro savarankišką prekių ženklų teisės institutą, todėl kokybiškai abiejų institutų analizei šio mokslinio tiriamojo darbo apimties nepakanka.
Šios prekės. Tokios situacijos nepatenka į prekių ženklų klaidinamo panašumo griežtąją šio instituto prasme, o teisės doktrinoje analizuojamos daugiau kaip savarankiškas mokslinio tyrimo objektas. Pagrindinė to priežastis, jog minėtose situacijose visuomenės klaidinimo elemento įrodymas nėra reikalingas.
Magistro baigiamojo darbo šaltiniai. Nors ir akivaizdus didelis Lietuvos visuomenės susidomėjimas prekių ženklais ir jų apsaugos klausimais, negalime pasigirti specialios literatūros gausa šia tema. Dar nedaug Lietuvos teisininkų specializuojasi intelektinės nuosavybės srityje, o kalbėti apie specializaciją tokioje specifinėje plotmėje kaip prekių ženklų klaidinamas panašumas apskritai dar nėra realu. Todėl rašant šį darbą specialiosios literatūros sąrašo pagrindą sudarė užsienio autorių vadovėliai, monografijos ar moksliniai straipsniai. Taip pat šiame darbe remiamasi tarptautiniais, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos teismų, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro sprendimais.
Svarbu pažymėti, jog prekių ženklų teisė, lyginant su kitais civilinės teisės institutais, pasižymi itin aukštu harmonizavimo lygiu, todėl Europos Sąjungos bei tarptautinių teisės aktų gausa ir įtaka nacionalinei teisei bei teismų praktikai šios kategorijos bylose yra labai svarbi. Šio teisės unifikavimo ir harmonizavimo šioje srityje rezultatas, taip pat į tai, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, Paryžiaus konvencijos, TRIPS sutarties ir kitų tarptautinių dokumentų intelektinės nuosavybės srityje dalyvė, atsižvelgiant į siekį perkelti Europos Bendrijos acquis communautaire į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, svarbu, jog prekių ženklų teisės nuostatos būtų aiškinamos ir taikomos tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės kontekste.
Štai schema, iliustruojanti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą:
Štai tema video, kuri paaiškina intelektinės nuosavybės svarbą
10 INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ
Aukščiausiasis Teismas. Šiai remiamasi Europos Teisingumo Teismo, Pirmosios Instancijos Teismo, Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos sprendimais ir išaiškinimais. Lyginamaisiais tikslais autorė remiasi prekių ženklų klaidinamo panašumo reglamentavimo ypatumais Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Magistro baigiamojo darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą struktūriškai sudaro įvadas, trys dalys bei išvados ir pasiūlymai. Darbas pradedamas nuo prekių ženklų klaidinamo panašumo instituto sampratos, teisinio reglamentavimo ypatumų, reikšmės ir pan. Šios prekių ženklų klaidinamo panašumo. Šiojoje dalyje analizuojamos problemos, susijusios su prekių ženklų klaidinamo panašumo instituto taikymu Lietuvos teismų ir Valstybinio patentų biuro praktikoje.
Prekių ženklo samprata
Prekių ženklo klaidinamo panašumo nagrinėjimas neįmanomas bent trumpai neatskleidus prekių ženklo sampratos ir jo funkcijos. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (toliau - "Prekių ženklų įstatymas") prekių ženklą apibrėžia kaip bet kokį žymenį, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Pagrindinė prekių ženklo atliekama funkcija yra skiriamoji, t.y. individualizuoti prekes ar paslaugas idant vartotojai galėtų neklysdami atskirti vieno prekių gamintojo ar paslaugų tiekėjo prekes (paslaugas) nuo kito. Tai esminė prekių ženklo funkcija, kurios reikšmė dažnai pabrėžiama ir Lietuvos teismų praktikoje. Ši prekių ženklo funkcija yra itin svarbi prekių ženklų klaidinamo panašumo kontekste.
Skiriamąją prekių ženklo funkciją papildo dar trys prekių ženklo atliekamos funkcijos - kilmės šaltinio, kokybės ir reklamos. Prekių ženklas ne tik atskiria vienas prekes nuo kitų prekių, bet taip pat atlieka ir šias prekes gaminančio identifikavimo funkciją, o kadangi ilgainiui rinkoje prekių ženklas imamas sieti dar ir su tam tikromis tik jam būdingomis savybėmis bei reputacija, jis užtikrina ir atitinkamą prekės kokybę. Jis. LAT pabrėžė, jog prekių ženklas turi ir reklamos požymį, tuo buvo akcentuota prekių ženklo atliekama reklamos funkcija. Anot C. Bernard, prekės ženklas yra simbolis dėl kurio reklamuojant produktą yra vykdomos investicijos.
Prekių ženklo klaidinamo panašumo instituto tikslai
Šiuo atveju, pirminė ir pagrindinė prekių ženklo funkcija yra suteikti juo žymimoms prekėms identiškumo garantiją, t.y. individualizuoti prekę, kuri leistų vartotojui neklystant atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Jis šios prekių ženklo pirminės funkcijos tinkamą įgyvendinimą ir gynimą. Prekių ženklų teisėje, įtvirtinant prekių ženklų klaidinamo panašumo institutą, visų pirma siekiama apsaugoti visuomenę nuo dviejų ar daugiau panašių ženklų naudojimo panašioms prekėms, gaminamoms skirtingų gamintojų, žymėti, kuomet vartotojams šie ženklai yra tokie panašūs, jog jie suklysta dėl jais žymimų prekių kilmės šaltinio. Kartais prekių ženklai, žymintys atitinkamas prekes yra tokie panašūs, jog identifikuoti jų skirtingą kilmės šaltinį protingam, gerai informuotam ir apdairiam vartotojui yra praktiškai neįmanoma. Tokiu būdu yra klaidinama visuomenė, o prekių ženklas praranda savo tikrąją prasmę. Jis šis produktas. Dažniausiai įmonės to siekia, investuodamos nemenkas lėšas į prekių ženklo kūrimą, registravimą, reklamavimą. Žinomi ir rinkoje įsitvirtinę prekių ženklai pasižymi vadinamuoju "komerciniu magnetizmu". Šiais panašiais prekių ženklais. Šio prekių ženklo jau sukurtu žinomumu, išskirtinumu, geru vardu bei reputacija, t. y. neteisėtai pasinaudojama kito asmens pasiekimais (vadinamoji "free riding" teorija). Tokiu būdu yra gaunama vadinamoji "neužsitarnauta" ir netgi nesąžininga nauda, klaidinama visuomenė ir aišku kenkiama teisėto prekių ženklo savininko interesams.
Prekių ženklų klaidinamo panašumo institutas - tai vienas iš būdų tokiems veiksmams išvengti ir teisėto prekių ženklo savininko teisėms apginti. Prekių ženklų klaidinamo panašumo nustatymas sukuria juridinį pagrindą prekių ženklo savininkui uždrausti kitam asmeniui naudoti prekių ženklą, kuris vartotojų sąmonėje kuria klaidingas asociacijas su jo naudojamu prekių ženklu. Jis šis interesų apsauga.
Prekių ženklo klaidinamo panašumo samprata
Prekių ženklų klaidinamas panašumas tiesiogiai neapibrėžiamas nei tarptautiniuose, nei Europos Bendrijos (toliau - EB), nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Pažymėtina, jog teisiniuose terminų žodynuose prekių ženklų klaidinamas panašumas yra apibrėžiamas kaip situacija, kuomet prekių ženklas yra tiek panašus į komerciniuose santykiuose jau egzistuojantį ankstesnį prekių ženklą, naudojamą panašioms prekėms žymėti, kad gali būti suklaidinta visuomenė. R. Kirkpatrick pabrėžia, jog prekių ženklų klaidinamas panašumas nustatomas tada, kai atitinkamų vartotojų tarpe tam tikras prekių ženklas imamas klaidingai sieti, būti painiojamas su kitu prekių ženklu, kai vartotojai dėl jų sąmonėje susiformavusios psichologinės nuostatos, apsirinka dėl prekės ženklo ar jo kilmės šaltinio, supainiodami jį su kitu prekių ženklu ar jo kilmės šaltiniu. A. R. Miller ir M. Europos Teisingumo Teismas (toliau - ETT) ne vienoje byloje yra analizavęs prekių ženklų klaidinamo panašumo sampratą. Šios įmonės arba ekonomiškai susijusios įmonės. Šią prekių ženklų klaidinamo panašumo sąvoką ETT pirmą sykį pateikė Canon Kabushiki Kaisha v. (Canon) byloje, vėliau ja remtasi ir daugelyje kitų ETT bei Pirmosios Instancijos Teismo (angl. The Court of First Instance) (toliau - FCI) nagrinėtų bylose. Pažymėtina, jog ja vadovaujasi ir Europos Sąjungos Vidaus Rinkos Harmonizavimo tarnyba (angl. Šiuo metu minėtu ETT išaiškinimu tiesiogiai remtasi nebuvo. Visgi teismų praktikos analizė rodo, jog netiesiogiai juo vis dėlto yra vadovaujamasi. LAT Latvijas Keramika A SIA v. Šiuo asmeniu. Teismas šioje byloje pažymėjo, kad klaidinimas (suklaidinimas) paprastai įvardijamas confusion, t. y. šioms ar panašioms prekėms. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau - VPB) Apeliacinis skyrius minėtu ETT išaiškinimu jau yra tiesiogiai rėmęsis savo sprendimuose.
Šias prekes, dėl savo panašumo ar tapatumo gali suklaidinti visuomenę. Šios įmonės ar ekonomiškai susijusios įmonės kaip ir ankstesniu prekių ženklu žymimos panašios prekės. Prekių ženklų klaidinamas panašumas - tai teisėto ankstesnio prekių ženklo savininko teisės pažeidimas. Prekių ženklų klaidinamo panašumo nustatymas - tai juridinis pagrindas: a) vėlesnio prekių ženklo registracijai panaikinti ar b) vėlesnio prekių ženklo naudojimui uždrausti.
Prekių ženklo klaidinamo panašumo ir ženklo panašumo santykis
Labai svarbu pabrėžti, jog prekių ženklų klaidinamas panašumas jokiais būdais negali būti tapatinamas su ženklo panašumu per se, nors kaip rodo Lietuvos Respublikos teismų praktika (žr. Autorės nuomone, ženklo panašumą galima apibrėžti kaip grafiškai išreikštų žymenų, naudojamų prekėms identifikuoti, vizualinis, fonetinis ir semantinis elementų panašumą. Šiuo atveju žymenų panašumas nebūtinai sąlygoja visuomenės suklaidinimo tikimybę, kuri reikalinga prekių ženklų klaidinamui panašumui pagrįsti, t.y. šiais panašūs. Klaidinimas - tai socialinio pobūdžio faktorius, kuris apsprendžia vartotojo santykį su atitinkamais panašiais prekių ženklais, todėl klaidinimo nustatymas turi remtis vartotojo požiūriu ir rinkos, kuriame naudojami atitinkami prekių ženklai, sąlygomis, o ne išimtinai detalia ženklo per se analize. Jis šis žymenų panašumo. Be to, prekių ženklų klaidinamas panašumas neatsiejamas ne tik nuo žymenų panašumo ir visuomenės sukla... Pasaulio žiniasklaidoje jau kuris laikas netyla dviejų tarptautinių informacinių technologijų (IT) rinkos milžinų - „Apple“ ir „Samsung“ - patentų kovos atgarsiai. Tiek viena, tiek kita kompanija savo turimus patentus naudoja ne tik siekdama apsaugoti savo intelektinę nuosavybę (IN), bet ir kliudyti konkurentei užimti didesnę rinkos dalį. Pasak paslaugas ir produktus mokslui teikiančios bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ intelektinės nuosavybės valdymo direktorės dr. Eglės Radzevičienės, gyvybės mokslų srityje, ypač biotechnologijų ir farmacijos pramonėje, teisminiai ginčai dėl patentų pažeidimų yra įprastas dalykas. „Tokią situaciją lemia keletas priežasčių: visų pirma, paties ginčo objekto specifika - sunku sudėtingas technologijas suprantamai pateikti masinei publikai, taip pat bylos gali atrodyti mažiau aktualios dėl biotechnologijų pramonės sektoriaus orientacijos į specializuotus produktus, o ne plataus vartojimo prekes, bei mažesnių ieškinių sumų“, - situaciją komentavo pašnekovė.
Vienos pirmaujančių pasaulyje vadybos konsultavimo kompanijų „Boston Consulting Group“ 2010 metais parengtoje intelektinės nuosavybės apsaugos JAV rinkoje tendencijų analizėje pastebima, jog teisinių ginčų, susijusių su patentais, nuolat daugėja, o IN prekybos rinka iki prasidedant recesijai šalyje kasmet paaugdavo net 40 proc. „Boston Consulting Group“ ataskaitoje įmonėms siūloma taikyti keleto žingsnių IN portfelio valdymo strategiją: sukurti aplink savo turimus ir vystomus produktus „apsauginį patentų žiedą“, nuolatos stebėti savo IN portfelio stiprumą, išbaigtumą ir potencialias grėsmes jam, aktyviai dalyvauti patentų prekybos ir licencijavimo procesuose ir prisidėti prie reguliacinės aplinkos formavimo. Požiūrio, jog IN valdymas turi būti aktyvus procesas, laikosi ir „Thermo Fisher Scientific“: pasak E. Vis dėlto, pasak „Thermo Fisher Scientific“ atstovės, efektyvų portfelio tvarkymą apsunkina iki galo nesuformuoti IN vertinimo procesai: „Ne tik patentai, bet ir praktinė patirtis bei kitos nematerialios vertybės yra labai svarbus kompanijos turtas, kurio valdymo strategija yra neatsiejama verslo strategijos dalis.
Jai pritarti buvo linkęs ir Lietuvos technikos bibliotekos Patentinės informacijos centro specialistas Vytautas Guobys, kurio teigimu, nors siekiant valdyti ir apsaugoti įmonės intelektinę nuosavybę itin svarbu nustatyti jos ekonominę vertę, tai gali būti labai sudėtingas uždavinys. Norinčioms tai padaryti bendrovėms ekspertas rekomendavo visų pirma atlikti rinkos tyrimus, įvertinančius jos dydį, potencialą ir kliūtis į ją patekti. Tuo tarpu advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ partneris Jaunius Gumbis teigia, jog IN teisių vertė visų pirma priklauso nuo to, ar šiomis teisėmis apsaugoti objektai yra komerciškai sėkmingi: „Žiūrima, ar patentu apsaugotas išradimas yra komerciškai pritaikomas, ar prekės ženklas žymi prekę arba paslaugą, kuri visuomenėje yra paklausi ir pan.
Vis dėlto, J. Gumbio teigimu, nors dėl sparčių visuomeninio gyvenimo pokyčių intelektinės nuosavybės apsaugos sistema laikytina viena dinamiškiausių ir greičiausiai besivystančių teisės sričių, praktiniu požiūriu IN teisės apsauga Lietuvoje kol kas nėra pakankamai išvystyta. Tai parodo ir nedidelis ginčų, susijusių su IN teise, skaičius. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos 2011 m. statistika, vos 0,15 proc. Paprašytas įvardinti tokios situacijos priežastis, Vytautas Guobys svarstė, jog viena jų gali būti menkas įmonių pasiryžimas ginti savo intelektinę nuosavybę: „Nenumatant finansinių išteklių IN teisių gynimui nuo pažeidėjų veiksmų, pats intelektinės nuosavybės valdymo procesas praranda savo aktualumą. Šiam požiūriu linkęs pritarti ir J. Gumbis, kuris teigia, jog jeigu esant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui savininkas nesiims ginti jam priklausančių teisių, egzistuoja didelė tikimybė, kad jų vertė sumažės. „Be abejo, sprendimas ginti IN teises priklausys ir nuo konkrečios teisės vertės. Dažnai dėl nedidelės Lietuvos rinkos mažesnėms įmonėms priklausančių IN teisių vertė bus santykinai nedidelė.
Vis dėlto, pasak eksperto, su intelektine nuosavybe susijusios bylos ateityje įgis vis didesnę reikšmę, o stambios Lietuvos įmonės bus labiau linkusios bylinėtis ir ginti turimas IN teises.
tags: #vytautas #guobis #intelektine #nuosavybe