Žurnalas „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ jau antrus metus iš eilės atlieka itin plataus masto tyrimą apie Lietuvos politikų valdomą turtą.
Atliekant tyrimą, bendra specialistų - auditorių, finansininkų, nekilnojamojo turto ekspertų ir žurnalistų komanda - peržiūrėjo politikų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas deklaracijas, taip pat Registrų centrui pateiktas jų valdomų įmonių finansines ataskaitas.
Įdomu tai, kad šiais metais į sąrašą pateko gerokai daugiau politikų nei praėjusiais.
Kaip sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, turtingiausių politikų gretos padidėjo, nes specialistai patikrino kone visų Lietuvos politikų pateiktus duomenis.
Įvertinus jų turtą dabartinėmis rinkos sąlygomis paaiškėjo, kad milijonierių politinėje padangėje kur kas daugiau, nei gali pasirodyti žiūrint į oficialias deklaracijas.
„Praeitais metais mes per daug dėmesio nekreipėme į Europos parlamento narius, atskirai negvildenome savivaldybių politikų ir žiūrėjome tik tuos, kurie deklaravo daugiau negu 1 mln. turto. Dabar tikrinome visus Lietuvos padangėje esančius politikus, kad ir kiek jie deklaravo“, - sakė G. Sarafinas.
Kaip ir praeitais metais, ekspertų komanda žiūrėjo ne tik pačių politikų, bet ir jų sutuoktinių deklaracijas bei turimas akcijas, tačiau šį kartą tai buvo vertinama kaip bendras šeimos turtas.
„Jeigu jie - šeima, tai mes linkę manyti, kad jie sienomis neatsitvėrę ir gal turi vieną bendrą finansų ūkį. Jeigu imtume be sutuoktinio, tai būtų pusinė teisybė, pusinė realybė“, - aiškino G. Sarafinas.
Kaip rodo tyrimas, politikai savo turimą turtą - tiek įmonių akcijas, tiek nekilnojamąjį turtą (NT) - dažniausiai deklaruoja nominalia verte, o tai, pasak specialistų, visiškai iškreipia realų vaizdą.
„Man šiek tiek keista, kodėl politikai net ir trisdešimtais nepriklausomybės metais nori vaidinti vargšus ar skurdžius“, - stebėjosi G. Sarafinas.
„VMI deklaracijoje prašoma rašyti tikrąsias vertes, tačiau daug politikų įrašo įsigijimo vertę, o tai reiškia, kad jeigu turtas buvo įsigytas seniai, tikroji vertė kartais gali skirtis nuo įsigijimo vertės. Iš vienos pusės, pildant pateikti įsigijimo vertes tiesiog patogiau: nereikia papildomai tikrinti, kiek toks turtas kainuoja šiuo metu. Dažnam turbūt ši informacija nėra aktuali, nebent planuoja parduoti. Iš kitos pusės, galbūt stereotipai ar visuomenėje vyraujantis neigiamas požiūris į turtingus asmenis gali skatinti politikus rinktis deklaruoti mažesnes vertes“, - priduria audito ir konsultacijų įmonės UAB „Moore Mackonis“ partnerė Sigita Pranckėnaitė.
Specialistai politikų turtą vertino pagal 7 parametrus, tačiau tyrimas parodė, kad pagrindinę turto dalį sudaro „trys banginiai“ - įmonių akcijos, nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos.
G. Sarafinas pastebi, kad bene patikimiausias rodiklis - bankuose laikomi pinigai, nes pati VMI gali lengvai patikrinti, ar politiko deklaracijoje pateikti duomenys sutampa su suma banko sąskaitoje.
O deklaruojamo NT vertė, rodo tyrimas, stipriai skiriasi nuo rinkos vertės, nes dauguma politikų turimus NT objektus deklaruoja nurodydami tokią vertę, kokia ji buvo įsigyjant.
Atliekant tyrimą ir vertinant politikų NT dabartinėmis rinkos sąlygomis buvo pasitelkti nekilnojamojo turto ekspertai.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus privatizavo butą prieš 25-30 m. dar litais ar talonais ir vertė buvo 10 tūkst. kažkokia valiuta, tai jis dabar tai konvertuoja į eurus ir rašo: mano buto vertė 6000 eurų. Ir jis teisus. O kai žurnalistai klausia, kodėl jūs nerašote rinkos vertės, politikas sako: o ką aš žinau, kokia ta rinkos vertė, aš neparduodu savo buto ar namo. Taip visos nekilnojamojo turto vertės - ir butų, ir namų, ir žemės - yra absoliučiai pro šoną. Tai yra tiesiog šiaip sau. Skaičiai, kurie nieko nesako, bet valstybė tai leidžia daryti jau 10 metų“, - teigė G. Sarafinas.
Politikų turto liūto dalį sudaro ir turimos įmonių akcijos, kurių vertė deklaracijose nuo auditorių vertinimo skiriasi kelis kartus.
Turtingiausi Lietuvos politikai (Delfi.lt nuotr.)
Turtingiausių Lietuvos politikų dešimtukas
Nors šiais metais pačiame sąraše politikai išskirstyti į kelias grupes, „Delfi“ susisiekė su, auditorių, finansininkų bei kitų specialistų vertinimu, turtingiausiųjų dešimtuku ir paprašė jų pateikti savo pozicijas. Susisiekti pavyko ne su visais politikais.
Įdomu tai, kad nors Lietuvos prezidentas, kaip šalies vadovas, sąraše išskiriamas pirmas, į turtingiausių Lietuvos politikų dešimtuką nepakliuvo.
Sąraše prie kai kurių politikų specialistai nepateikė atskiro vertinimo.
- Gitanas Nausėda su sutuoktine deklaravo valdantys 762,6 tūkst. eurų vertės turtą, tačiau deklaracijose neįvertinta antikvarinių spaudinių kolekcija.
- Viktoras Uspaskichas deklaravo valdantis 4,636 mln. eurų vertės turtą. Tačiau, kaip ir kitų politikų atveju, deklaracijos keliauja sau, o gyvenimas - sau.
- Bronis Ropė su sutuoktine deklaravo valdantys 1,031 mln. eurų.
- Ramūnas Karbauskis su sutuoktine deklaravo valdantys 24,4 mln. eurų vertės turtą. Įdomu, kad prieš metus jis savo turtą buvo įvertinęs 16 mln. eurų. Taigi po pranešimų žiniasklaidoje turtas tiesiog akyse auga. Tačiau iki rinkos vertės dar labai toli.
- Antanas Guoga deklaruoja valdantis 17,6 mln. eurų vertės turtą. O ekspertai skaičiuoja, kad reali valdomo turto vertė siekia per 27-30 mln. eurų.
- Valdemaras Valkiūnas deklaravo valdantis 4,846 mln. eurų vertės turtą, bet, auditorių skaičiavimais, vien jo valdomos akcijos vertos 19 mln. eurų, o visas turtas - per 21,6 mln.
- Gabrielius Landsbergis su sutuoktine deklaravo valdantys 14,5 mln. eurų vertės turtą. Palyginti su ankstesniais metais, dabar deklaruota akcijų vertė žymiai arčiau realybės, tačiau vis dar bandoma kuklintis.
- Dainius Kreivys su sutuoktine deklaravo valdantys 1,371 mln. eurų vertės turtą. Tačiau akcijos deklaruotos nominalia verte - daug mažesne nei rinkos vertė.
- Kęstutis Glaveckas su sutuoktine deklaravo valdantys 4,198 mln. eurų vertės turtą.
- Kazys Starkevičius su sutuoktine deklaravo valdantys 1,048 mln. eurų vertės turtą, tačiau buvo gerokai pasikuklinta, nes vien valdomos žemės vertė siekia kone 900 tūkst. eurų. Realiai įvertinus žemės vertę Kauno priemiestyje, pastatus, techniką, galvijus, ūkio vertė priartėja prie 3 mln.
- Valius Ąžuolas su sutuoktine deklaravo 1,342 mln. eurų vertės turtą. Bet iš tikrųjų vien jo šeimos turimos žemės rinkos vertė didesnė nei milijonas eurų. O viso žemės ūkio vertė persiverčia per 2,6 mln.
- Vidmantas Kanopa deklaravo valdantis 481 tūkst. eurų vertės turtą. Tačiau jam su žmona priklauso įmonė „Daivida“, kurios vertė, ekspertų skaičiavimais, siekia 2 mln. eurų. O bendra turto vertė (įskaičiavus deklaruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pinigines lėšas) sudaro 2,3 mln.
- Arminas Lydeka su sutuoktine deklaravo valdantys 1,49 mln. eurų vertės turtą. O ekspertai skaičiuoja, kad reali valdomo turto vertė viršija 2 mln. eurų.
- Juozas Baublys deklaravo valdantis 530 tūkst. eurų vertės turtą, tačiau vien jo turima žemė (300 ha) verta mažiausiai 700 tūkst. eurų, o visas ūkininko ūkis, nekilnojamasis turtas, santaupos bendrą turto vertę priartina prie 1,4 mln. eurų.
- Jonas Pinskus su sutuoktine deklaravo valdantys 1,261 mln. eurų.
- Aidas Gedvilas 2013 m. deklaravo turįs turto už 1,3 mln. eurų, o dabar jis deklaravo turįs tik 235,8 tūkst. eurų vertės turto. Tiesa, buvusi jo žmona Jolanta televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ teigė, kad A. Gedvilas 4 metus ruošėsi skyryboms ir darė viską, kad išsiskyrus jo ilgametei žmonai neliktų jokio turto.
- Petras Gražulis deklaruoja turįs išties mažai turto - 97,9 tūkst. eurų. Anot deklaracijos, jis net būsto neturi. Tačiau jam labai sunkiai sekasi išaiškinti, kokios jo sąsajos su bendrove „Judex“.
- Visvaldas Matijošaitis deklaravo valdantis 8,754 mln. eurų vertės turtą (įskaičius V. Matijošaičio paskolintas lėšas). Ekspertų skaičiavimais, vien V. Matijošaičio valdomos skirtingų įmonių akcijos vertos 147 mln. eurų.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad politiko deklaracijoje nurodomas turtas nuo sąrašo paskelbimo praėjusiais metais išsaugo kone 10 mln. eurų.
„Matot, vyksta stebuklai. Bet čia ir yra ta geroji žiniasklaidos misija, kai ji padeda skaidrinti, viešinti, parodyti realią situaciją, o ne norimą“, - teigė jis.
Savo ruožtu LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis pabrėžia, kad turtą jis deklaruoja pagal taisykles, kurias yra nustačiusi VMI.
„Visi, kurie deklaruoja, deklaruoja taip. „Gaunasi toks neobjektyvumas ir man nelabai suprantama, ko siekiama, nes jeigu VMI nustatytų kažkokį kitą rodiklį, tai kitaip ir būtų deklaruojama. O dabar VMI nustato taip ir pastoviai priekaištaujama, kad žmonės, pasirodo, ne taip deklaruoja (...). Žmonėms kuriamas kažkoks vaizdas, kad kažkas kažką slepia. Taigi niekas nieko neslepia“, - piktinosi R. Karbauskis.
Politikas teigė, kad pats žmogus nustatyti savo turto vertės negali.
„Kaip man dabar nustatyti, kokia žemės vertė? Skaityt skelbimus laikraštyje, pasikelt ar susimažint ją? Čia vėl yra visiškai neobjektyvu“, - sakė jis.
Vis dėlto R. Karbauskis įsitikinęs, kad poreikio keisti deklaravimo tvarkos nėra.
„O koks tikslas deklaruoti? Tikslas pirmiausiai yra tai, kad parodytų iš kokių pajamų ir kas yra įsigyta. Pati turto vertė, kas kiek kainuoja dabar šituo einamuoju momentu daugiau domina žurnalistus, visuomenę galbūt tam tikra prasme, bet ne mokesčių inspekciją. Anot R. Karbauskio, dabar man pasakykite, o koks visuomenės interesas žinoti, kiek jis išaugo arba kiek jis sumažėjo? Apart to, kad jis įsigytas teisėtai ir nėra nieko neteisėto.“
Seimo narys Antanas Guoga teigia, kad vertę nustatyti sudėtinga: „Gal ji ir kinta, bet sunku apskaičiuoti tą vertę. Pavyzdžiui, Anupriškių parkas, kaip ją apskaičiuot? Žinai, čia kiek duotų, kiek jūs sumokėtumėte už „TonyResort“ - ar tris milijonus, ar penkiolika milijonu. Ta vertė tiek gali ir būti. Labai sunku deklaruoti“.
Seimo narys V. Valkiūnas:„Man tai daro buhalterė ir, aš skaitau, kad tai yra teisingai. O kaip jie paskui interpretuoja, tai čia jų reikia klausti“, - sakė politikas.
Pastebėjus, kad per dešimtmetį turto vertė galėjo gerokai pasikeisti, politikas atsakė, kad nieko neslepia.
„Aš dešimt metų taip pat deklaruoju, taip pat rašau, nieko neslepiu. Kurie kiti bando kažką, žemės kainas sumažinti ar turto vertę. Aš taip pat, viskas tas pats, niekas nesikeičia. Principe jau dabar tos deklaracijos jau kiek metų yra vienodos, gali keistis kažkokia piniginė išraiška, bet turto vertė, kaip jūs sakote, mano deklaruojama taip pat“, - komentavo V. Valkiūnas.
Vis dėlto V. Valkiūnas teigė, kad Seime tikrai nėra trečias pagal turtus. „Manau, kad minimum 33. Reikia visuotinio turto deklaravimo, kad iškeltume, kiek uošvienės, kiek bobutės, kiek seneliai turi.“
Seimo nario poziciją perdavė raštu V. Šmaižyte: „Neturime galimybės vertinti bei komentuoti, ar ir kiek objektyviai, remdamiesi kokiais rinkos svyravimais, kokiu būdu ir kokia metodika analitikai G. Landsbergio šeimos turtą įvertino šįkart. Priminsime jau anksčiau teiktą informaciją - 2018 m. rugpjūtį G. Landsbergio sutuoktinė A. Landsbergienė padidino motininės įmonės „Kibirkštis“ įstatinį kapitalą iki 12,6 mln. eurų - įstatinis kapitalas padidintas ne piniginiu įnašu, o įnešant „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos akcijas tuo metu verslo vertintojų nustatyta akcijų rinkos verte. „Kibirkštis“ yra prisiėmusi 20 mln.
Kauno meras į klausimus, kaip vertina tokį skirtumą tarp savo deklaracijų ir auditorių skaičiavimų, atsakė raštu: „Jau daugiau kaip penkerius metus esu atsiribojęs nuo verslo ir tiesiogiai jame nedalyvauju - savo laiką bei jėgas skiriu mero darbui. Turto deklaraciją kasmet sąžiningai pildau, kaip to reikalauja įstatymai. Manau, kad apie rinkos kainą...“
Portalas tv3.lt pristato pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuotą turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500. Pirmasis turtuolių 50-tukas keičiasi tik retkarčiais ir šuos žmones žino visa Lietuva, tačiau esančius 345-oje ar 412-oje vietoje tikrai niekas negalėtų įvardyti.
Sėkmingo verslo paslaptys
Į TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui. Pačių idėjų tikrai netrūko.
Paklaustas apie sėkmingo verslo receptą, S. Grinkevičius prisimena, kad jam visada buvo svarbiausia tikėti tuo, ką daro. Liberalas taip pat prasitaria, jog jau plačiai tarp ekonomistų manoma, kad atskris juodoji gulbė, t.y. finansinė krizė.
Apačioje pateikiame turtingiausiųjų TOP 500. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.
Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių bei žinomiausių Lietuvos milijonierių:
- Vilius Navickas, 7 mln. eurų, „V&J Consulting“
- Laimutis Pinkevičius, 7 mln. eurų, „Ranga Group“
- Saulius Grinkevičius, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“
- Robertas Neimontas, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“
- Ričardas Jarmalavičius, 6 mln. eurų, „Publicum Group“
- Kostas Noreika, 6 mln. eurų, „Paysera“
- Vytautas Banys, 5 mln. eurų, „Vėtrūna“, „Versina“
- Ana Ciupij, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- Aleksandras Ciupijus, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- Romas Zakarevičius, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- Židrūnas Garšva, 5 mln. eurų, „Dextera“
- Dainius Kreivys, 5 mln. eurų, „Catus“
Saulius Grinkevičius (TOP 500 nuotr.)
Sovietmečiu dirbo Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi, į verslą pasuko 1991-aisiais. 2009-2010 m. ėjo Vilniaus mero pareigas, iš posto atsistatydino dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui, buvo pašalintas iš partijos.
Nors nuo krizės metų verslininkas L. Pinkevičius išgyvena tikrai ne geriausius laikus, jis - vis dar milijonierių sąraše.1990-1991 m. įkūręs statybos bendrovę „Ranga“ per keletą metų sugebėjo išvystyti verslą iki didžiausios statybų bendrovės Lietuvoje bei pelnyti ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ iš prezidento Valdo Adamkaus rankų.
Sensacingai laimėjęs liberalas S. Grinkevičius versle sukasi nuo 1991-ųjų. Iš pradžių su trimis draugais į Lietuva vežė medieną, nusipirko kelias parduotuves, įkūrė žuvų perdirbimo cechą. Buvo įkurta bendrovė „Vesiga“, vėliau tapusi „Daumantai LT“. Ši įmonė valdo „Vilniaus majonezą“.
Į Lietuvos milijonierių TOP patenka ir S. Grinkevičiaus bendražygis, dabartinis „Daumantai LT“ vadovas Robertas Neimontas.
Šilutės rajone, Saugų vaikų namuose užaugęs R. Jarmalavičius savo karjerą pradėjo dar žurnalistikos studijų laikais dienraštyje „Respublika“.
Inžinerinės informatikos bakalaurą ir vadovų magistrantūros diplomą turintis K. Noreika nuo pat pradžių sukosi su internetine veikla susijusiose įmonėse.
Garsios šiuo metu restruktūrizuojamos statybų bendrovės „Vėtrūna“ savininkas dabar vadovauja šeimos nariams priklausančiai „Versinai“.
Trys bendrasavininkai verslą pradėjo dar Tarybų Lietuvos laikais, bet sugebėjo jį plėsti ir išlaikyti iki šių dienų. Būtent „Stikliuose“ apsistoja žinomiausi pasaulio žmonės, pavyzdžiui, Filipas Kirkorovas ar kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton.
Aktyvus Kauno miesto savivaldybes tarybos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Ž. Garšva finansini kapitalą sukaupė 1996 m. su partneriais įsteigęs bendrovę „Dextera“, kuriai su pertraukomis vadovavo.
Vienas skandalingesnių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių. Taip būtų galima apibūdinti verslininką D Kreivį, kuris ne kartą atsidūrė žiniasklaidos akiratyje dėl viešų ir privačių interesų.
tags: #vytautas #raskauskas #turto #bankas