Vytauto V. Landsbergio sodyba: kūrybos ir atjautos erdvė

Vytautas V. Landsbergis - bardo, režisierius, poetas ir knygų autorius, kurio veikla apima archyvinių tautinių filmų kūrimą, eilių rašymą vaikams ir kūrybinių stovyklų organizavimą. Ši spalvinga asmenybė dažnai vyksta iš Vilniaus į Anykščius, kur gamta ir tyla įkvepia jo kūrybai.

Vytautas V. Landsbergis

Kūrybinė oazė gamtoje

Kūrybinė mūza mėgsta intymumą, privatumą ir nuošalumą, todėl su ja lengviau draugauja miške ar ant Šventosios kranto. Nors ji kartais prabyla ir mieste, tačiau rečiau. Mūza mėgsta taiką, atsipalaidavimą ir neskubrumą, o mieste tvyro daug įtampos.

Vaikai ir tautiniai filmai - darni sintezė

Vaikai ir tautiniai filmai labai gerai dera, nes kultūra yra svarbus ugdymo, savęs pažinimo ir formavimosi įrankis. Pilietiniam vaikų ir paauglių brandinimuisi tai būtinas segmentas. Vaikai geriausiai patiria Lietuvą sukurdami apie ją pasakas ir filmus. Net ir tie, kurie buvo abejingi Lietuvos istorijai, netyčia ją pasisavina, suasmenina ir pasiskiepija. Pasakose ir eilėraščiuose vaikams bandoma kalbėti apie tai, kas mus jungia, pakylėja ir kas gražu, norisi parodyti, jog esama ir kilnesnio, pasakiško gyvenimo Lietuvoje.

Šeima - viena gentis

Savo šeimą Vytautas V. Landsbergis apibūdina kaip vieną gentį. Norint to pasiekti, reikia pačiam tapti gentiniu dariniu. Vaikus reikia palikti ramybėje, kad jie patys ugdytųsi. Landsbergis visada žiūrėjo į vaikus kaip į didelius, gal net didesnius už save, nes jie ateina ko nors pamokyti. Juk negali būti, kad į žemę ateina primityvesnės sielos, negu mes. Turi būti evoliucija, ateina aukštesnės, tai ką čia juos gali mokyt?

"Pasakojimai apie namus" - sielos namai

Naujoje koncertinėje programoje "Pasakojimai apie namus" pasakojama apie namus, kurie yra daug platesnė sąvoka, negu gyvenamas būstas. Labiausiai - apie sielos namus, ten kur esu kiek amžinesnis ir nebijau jokių barbarų. Sukanka 55 metai, toks lyg ir riboženklis, kai norisi peržvelgti atgal į nueitą kelią ir prisiminti žmones, kuriuos filmavai, tekstus, kuriuos rimavai, rudnosiukus, kurie padėjo palikti vienus namus ir keliauti ieškotis kitų. Toks ir bus kiek proginis tas pakoncertavimas - teatriškai, kinematiškai, muzikaliai, poetiškas - sau ir kitiems namiškiams. O tokie namiškiai - turbūt visi, jeigu jau susitikom po šiuo dangum, šioje Lietuvoje.

Specialiai šventėms nesiruošiama, nebent apeigėlės su gentainiais - pvz., perėjimas Rėdos Ratu į kitą etapą. Prie Anykščių yra pasidarę iš akmenų tokį apeigų ratą, tai stengiamasi kiekvieną virsmą patirti būtent ten. Tada permąstai, ką palieki ir ko nebenori neštis į sekantį laikotarpį, bei užsiprogramuoji, ką norėtum patirti pavasarėdamas. O kiti ritualai - tradiciniai: visos šeimos susibūrimas prie Kūčių stalo, Kalėdų ramuma. Bandoma ir vienatvei atrasi laiko - ypač prieš Naujuosius, dingti į miškus.

Iššūkių visad yra, bet apie juos nepatartina perdaug kalbėti, kol dar neturi ką šūktelt… Rašoma porą knygelių, sudarinėjama eilių rinktinė, dėliojasi gražiausių "Kaimiečių mantrų" CD, pradedama montuot vienas filmas apie savą gentį, statančią tris gamtos šventyklas, ir tiek. Reikia būti šventais - ir ne tik per šventes; ir pasistengsiu, jeigu pavyks. O jei nepasiseks dabar, tai kitą sykį, per kitas šventes.

Pagalba Ukrainos vaikams

Jau trečius metus savo sodyboje Anykščių rajone V. V. Landsbergis organizuoja stovyklą ir vaikams iš Ukrainos. Vienas ukrainiečių berniukas pasakojo, kad kare neteko tėčio, bet jo balse buvo justi ir pasididžiavimo gaidelė - tėtis nukovė septynis priešus. Kiekvieną vasarą V. V. Landsbergio vasaros stovyklose pabūna apie trisdešimt ukrainiečių vaikų.

Rašytojas ir kino režisierius, kartu su kitais Lietuvos kino režisieriais, su vaikais kuria filmus ir stato spektaklius. Tai aktualus ir įdomus susikalbėjimo būdas vaikams, tarsi psichoterapija, galimybė kalbėti netiesiogiai. Nėra paprasta atvirauti su vaikais, atvykusiais iš fronto miestelių. Paslapties šydas nukrinta tik į stovyklos pabaigą, kai vaikai patiki vadovais, pradeda jiems pasakoti savo išgyvenimus. Dažnai tie pasakojimai gluminantys ir labai jautrūs, nežinai, ar turėsi stiprybės juos išgirdęs neverkti, nepalūžti.

Ukrainiečių vaikų egzistencinis akivaizdumas atsiskleidžia filmuose, kuriuos su vaikais kuria stovyklos vadovai. Kurdami filmą "Portretai užrištomis akimis", vaikai su vadovais žaidė tokį kino žaidimą: užrištomis akimis ieškojo vietos, kurioje galėtų jaustis saugūs. Išsirinkę tokią vietą, jie pasakojo apie savo jausmus, kuriuos jiems kelia prisiminimai apie pirmąją karo Ukrainoje dieną. Saugumo jausmas skatino kalbėti labai atvirai. Po stovyklos šis filmas buvo rodomas Ukrainoje.

Į stovyklą atvykusiems lietuvių vaikams V. V. Landsbergis visada demonstruoja kartu su ukrainiečių vaikais sukurtus filmus. Jis įsitikinęs, kad mūsų vaikai iš ukrainiečių gauna vertingų žinių apie jų liaudies dainas, sakmes, temperamentingus šokius ir tai, kuo galima išsklaidyti savo baimes. Tokie filmai tarsi primena, kad turime būti pasirengę, jei kartais priešas užeitų. Susidūrimas su mirties baime - natūralus jausmas, kiekvienas jį nešiojamės savo viduje. Toji pažintis gera, tik susitikęs su ja, tik ją priėmęs gali keisti požiūrį.

Neseniai buvau Amerikoje, vienoje lietuviškoje mokykloje norėjome rodyti mūsų filmą "Poetas". Tačiau mokyklos vadovai nusprendė, kad filmas per žiaurus, kad vaikams nereikia žiūrėti, kaip nušaunamas žmogus, nereikia matyti kraujo. Bet pasaulis, deja, yra dvipolis, jame daug žiaurumo, atėjus priešui į namus, turi būti pasirengęs. Tragedija yra edukuojantis žanras, turi liūdesį pereiti, kitaip būsi lėkštas, nepatyręs žmogus. Ukrainoje dabar stovi skausmo vartai, mes turime pro juos praeiti. Ukrainiečių vaikų sukurti filmai žadina atjautą, norą prisidėti, paremti. Be atjautos mes - robotai.

Kino režisierius įsitikinęs, kad filmai vaikams yra saugi erdvė su savo baimėmis susitikti, susipažinti ir sustiprėti. Būtent dėl to V. V. Landsbergis savo stovyklose dažniausiai kuria filmus apie partizanus, kviečia vaikus nerti į lietuviškų mitų, folkloro pasaulį, prisiminti lietuviškas dainas. Lietuvių vaikai sparčiai praranda tai, ką ukrainiečių vaikai dar turi, - prigimtinį savo šaknų ir paveldo jausmą. Košmaro, nelaimės akimirką prabunda tiesa: kai nutinka kažkas baisaus, juk nieko daugiau negali daryti - tik melstis ir dainuoti. Ir aš, kai užeina tamsos būklės, pasiimu gitarą, dainuoju liaudies dainas. Dainuoju, dainuoju, kol išdainuoju liūdesį.

Paramos koncertas „Laisvės vaikams“

Kad Ukrainos našlaičiai pasiektų Lietuvą ir V. V. Landsbergio stovyklą Anykščių rajone, kasmet pasistengia organizacija "Stiprūs kartu". Į Lietuvą bus pakviesta 500 vaikų, kurių kasdienybę sugriovė karas, kurie patyrė netektį - neturi vieno ar abiejų tėvų, gyvena globos namuose, pas senelius ar tolimus gimines.

Paramos koncertas "Laisvės vaikams" simboliškai įtvirtins ir naują datą kalendoriuje - pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje trečiąjį gegužės penktadienį švenčiama Vaiko diena. Pasirodymus koncertui jau rengia atlikėjai Jessica Shy, Monika Liu, Monique, DJ Nevykėlė, Evgenya Redko, Silvester Belt, Free Finga, Gabrielius Vagelis, Jovani, Jurga Šeduikytė, Paulina Paukštaitytė, Eglė Jurgaitytė-EGLLE, Rokas Yan, Angelou, grupės "ba", "Jauti", "Mėlyna", "Shower".

"Stovykloje ukrainiečių vaikams stengiamės sukurti namų erdvę, juos išklausyti ir pralinksminti. Lengva pajusti, kad vaikai tai vertina. Toji patirtis nepaprastai vertinga ir mums - karai ateina patikrinti, kiek esi egoistas ir kiek - žmogus. Turime būti dėkingi ukrainiečiams ne tik už tai, kad jie lieja kraują už mus, bet ir už tai, kad moko atjautos ir brolystės", - sako V. V.

Į kelialapio kainą įeina vaikų kelionė iš Ukrainos, nakvynė kelionėje, draudimo išlaidos, stovykla Lietuvoje ir atsisveikinant organizatorių kiekvienam vaikui įteiktas Rugsėjo 1-osios rinkinys.

Šioje nuorodoje - ukrainiečių vaikų ir V.V. Landsbergio sukurtas filmas "Portretai užrištomis akimis".

Anykščių akademijoje

Gegužės 13 d. Anykščių akademijos paskaitoje susitikome su rašytoju, poetu, teatro ir kino režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu. Vytautas papasakojo apie Lietuvoje vykusį partizaninį karą, ir apie tai, kaip tą karą ir tą meilę savo kraštui suvokia dabartiniai vaikai, parodė, kokius filmukus per vasaros stovyklas sukuria jaunieji kino kūrėjai. Džiaugiamės, kad klausytojų gretas tądien papildė ir Debeikių vaikų dienos centro vyresnieji mokiniai.

tags: #vytautas #v #landsbergis #sodyba