Perkūnija yra audra su griaustiniu ir žaibais. Perkūnas gali labai gąsdinti, nes labai garsiai riaumoja. Žaibas yra vienas iš pavojingiausių meteorologinių reiškinių, kasmet pasaulyje pareikalaujantis žmonių gyvybių ir atnešantis didelių ekonominių ir materialinių nuostolių. Žaibo poveikis yra dvejopas: tiesioginis griaunamasis, terminis žaibo išlydis, taip pat išlydžio metu visais dažniais kintantis magnetinis laukas. Žaibai dažniausiai kyla šiltuoju metų laiku, kai atmosferoje būna nestabilumas ir susidaro kumuliaciniai debesys. Jie susidaro, kai šilto oro kišenė prie žemės pakyla ir susiduria su virš jos esančiu vėsesniu oru.
Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijos, žaibas yra vienas iš pagrindinių oro pavojų, kartu su uraganais, tornadais ir kruša. Į žemę trenkęs vienas žaibas paprastai perduoda apie 25 000 amperų elektros srovės. Tai maždaug du tūkstančius tris šimtus kartų daugiau elektros srovės, nei naudojama skalbimo mašinoje.
Žmonės, kuriems žaibas gali trenkti, yra tie, kurie daugiausia laiko praleidžia lauke, neapsaugotose vietose, pavyzdžiui, golfo žaidėjai, žemės ūkio darbininkai arba keliautojai. Nors dauguma žaibų blyksnių įvyksta ir lieka audros debesyje, apie dvidešimt procentų žaibų liečiasi su žeme. Reikėtų nerimauti ne tik dėl tiesioginio smūgio, bet ir dėl smūgio šalia žmogaus, nes jis gali būti pavojingas.
Kaip Apsisaugoti Nuo Žaibo: Pagrindinės Taisyklės Ir Patarimai
Apsisaugant nuo žaibo būtina numatyti prevencines priemones, įsirengti žaibolaidžius, apsaugos nuo viršįtampių prietaisus, patikimą įžeminimą ir potencialų išlyginimo sistemą. Pirmoji apsisaugojimo strategija - būti pasiruošusiam. Atlikti tam tikrą tyrimą prieš einant į lauką yra geriausias būdas išvengti įstrigimo audroje. Pasinaudodami orų programėle arba laikraščiu patikrinkite orus savo vietovėje arba planuojamoje kelionės vietoje.
Nelaukite, kol perkūnija ims griaudėti virš galvos. Tuomet bus sunku išvengti žaibo smūgio. Kai pasigirsta griaustinio trenksmas, paprastai esate žaibo smūgio zonoje.
Ką daryti prieš audrą:
- Prieš audrą reikėtų atjungti visus elektros prietaisus, pavyzdžiui, televizorius, nes žaibas kartais sukelia elektros įtampos šuolius. Išjunkite elektros prietaisus ( jei yra galimybė įvadinį automatinį išjungėją), atjunkite antenas.
Jei esate namuose:
- Pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Uždarykite duris, langus ir orlaides, ventiliacijos ir kitas angas.
- Išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
- Būdami patalpose, būkite toliau nuo langų, durų ir stoglangių, nes stiprus vėjas gali išdaužyti ir sudaužyti stiklus. Be to, reikėtų laikyti užtrauktas langų ir durų žaliuzes ir užuolaidas. Uždarius jas, išvengsite dūžtančių stiklų skraidymo ar smūgių į vidų.
- Žaibo smūgio metu metaliniai vamzdžiai praleidžia žaibą. Todėl patartina nesiprausti po dušu, neskalbti skalbinių ir neplauti rankų ar indų.
- Perkūnijos metu nesinaudokite mobiliaisiais telefonais ir laidais prijungta elektronika, pavyzdžiui, kompiuteriais ar telefonais.
Jei esate lauke:
- Jei esate lauke, turėtumėte kuo greičiau ieškoti pastogės, kad apsisaugotumėte nuo audros. Jei esate lauke, kuo greičiau ieškokite pastogės. Tačiau, jei prieglobsčio arti nėra, stenkitės visus elektros ir metalinius prietaisus laikyti bent dvidešimties centimetrų atstumu nuo kūno.
- Nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Venkite stovėti šalia aukštų, pavienių medžių ar miško pakraštyje. Jei miške jus užklupo audra, pasislėpkite tankioje tokio pat aukščio medžių grupėje.
- Nebūti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėti į krantą. Venkite sąlyčio su vandeniu, nes vanduo praleidžia elektros srovę ir žaibo smūgis, pataikęs į toli esantį vandenį, gali būti jums pavojingas, jei jūsų kūnas liečiasi su tuo pačiu vandens telkiniu. Vanduo gerai paskirsto srovę, todėl net ir tolimas žaibo smūgis į vandenį gali pakenkti keliems žmonėms. Per perkūniją venkite maudytis natūraliuose ir dirbtiniuose vandens telkiniuose.
- Nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų.
- Jei esate ant plikos žemės, pritūpkite arti žemės, galvą priglaudę tarp kelių, o rankas padėkite ant kelių. Negulėkite ant žemės ir stenkitės kuo mažiau liesti žemę. Jei esate atviroje vietoje ir negalite rasti prieglobsčio tvirtame pastate ar automobilyje, užimkite saugią pozą: pritūpkite, suglauskite kojas (kad sumažintumėte žingsnio įtampą), nulenkite galvą ir užsidenkite ausis rankomis.
- Nepamirškite laikytis saugaus atstumo nuo stulpų ir vandens ir susiraskite atviros žemės plotą, kuris yra žemai. Žemai esančios vietovės yra saugesnės, nes žaibas dažniausiai trenkia į aukštus objektus.
- Be to, pasislėpus palapinėje reikėtų laikytis atokiau nuo metalinių stulpų, nes metaliniai daiktai pritraukia ir praleidžia žaibą.
- Perkūniją dažnai lydi stiprus vėjas. Jei pastebėjote tam tikra kryptimi virstančius medžius, judėkite statmenai tai krypčiai.
Jei esate automobilyje:
- Važiuojant automobiliu perkūnijos metu sustoti, įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų ir ramiai palaukti. Saugiausia vieta pasislėpti yra automobilis su metaliniu kėbulu: jis veikia kaip Faradėjaus narvas ir praleidžia iškrovą išilgai paviršiaus. Iš anksto paieškokite kokio nors pastato arba įlipkite į automobilį, įtraukite automobilio anteną, užverkite visus langus, perkūnijos metu nelieskite automobilio metalinių dalių.
Jei pamatėte kamuolinį žaibą:
- Pamačius kamuolinį žaibą, elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas.
Po audros:
- Po audros reikėtų vengti nutrauktų laidų ar elektros linijų.
Laida ,,Ugnies tramdytojai" pataria, kaip elgtis per žaibą (2)
Pirmoji Pagalba Nukentėjusiam Nuo Žaibo
Žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai - dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių laikinai netenka sąmonės. Beveik visų sąmonė aptemsta, ir jie negali prisiminti, kas įvyko.
Klaidinga manyti, kad žaibas yra tik reginys: iš tikrųjų jis sukelia sunkius sužalojimus ir mirtis visame pasaulyje.
Ką daryti:
- Nedelsdami iškvieskite greitąją pagalbą ir gelbėtojus. Vos tik į žmogų trenkė žaibas, skambinkite savo šalies skubios pagalbos numeriu, nes pagalbos reikia kuo greičiau. Delsti nevalia Jeigu šalia jūsų esančius žmones palietė žaibo iškrova, kuo greičiau pakvieskite “Greitąją pagalbą” arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112..
- Patikrinkite pulsą ir kvėpavimą. Jei pulso nėra, nedelsdami pradėkite širdies ir plaučių gaivinimą (ŠPG). Teikiant pagalbą nuo žaibo nukentėjusiam žmogui pirmiausia reikia įvertinti, ar jis kvėpuoja, ar plaka širdis. Kvėpavimas nustatomas stebint, ar kilnojasi krūtinė, priglaudus ausį prie jos ir veido - nosies, lūpų. Širdies veiklai nustatyti reikia čiuopti pulsą ne ties rankos riešu, o ties miego arterija. Ji yra šalia Adomo obuolio, slenkant žandikaulio trikampio link. Nesant gyvybės požymių, reikia nedelsiant pradėti gaivinti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol ji atvyks, artimą žmogų galima gaivinti, įpūtimus į burną kaitaliojant su krūtinės ląstos paspaudimais: 2 įpūtimai, 30 paspaudimų. Svetimam žmogui drovintis atlikti dirbtinį kvėpavimą burna į burną, galima atlikti vien krūtinės ląstos paspaudimus. Geriau daryti vien tai, nei nedaryti nieko. Paspaudimai yra pakankamai efektyvūs, nes jie dirgina ir plaučius. Gaivinti reikia tol, kol atvyks greitosios pagalbos medikai. Pirmiausia pasirūpinkite tais žmonėmis, kurie nekvėpuoja. Patikrinkite pulsą. Jeigu jo nėra, darykite širdies masažą. Jeigu širdis plaka, pasistenkite normalizuoti kvėpavimą.
- Patikrinkite, ar nėra nudegimų, lūžių ar sunkių sužalojimų. Jeigu šalia jūsų esančius žmones palietė žaibo iškrova, kuo greičiau pakvieskite “Greitąją pagalbą” arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.. Jeigu audra dar nesibaigė, nukentėjusįjį nuneškite į saugesnę vietą, geriausia į kokią nors patalpą. Nesibaiminkite, liesti nukentėjusįjį nėra pavojinga. Paguldyto žmogaus kojas pakelkite 15-30 cm aukščiau už kitas kūno dalis. Apkloję nukentėjusįjį, nedelsdami ieškokite medicininės pagalbos. Net jeigu žmogus sąmoningas ir gali kalbėti, gali būti pažeisti jo vidaus organai.
- Laikykite asmenį šiltai ir ramiai. Norėdami atlaisvinti nukentėjusiojo kvėpavimo takus, per daug neatloškite jo galvos, nes galite sužeisti kaklą arba stuburą.
Ką daro medikai:
- Pirmiausia nukentėjusiajam duoda deguonies, jeigu reikia, daro dirbtinį kvėpavimą. Daugeliui žmonių tenka ilgai daryti dirbtinį kvėpavimą net tuomet, kai pradeda plakti širdis.
Perkūnija kelia realų ir rimtą pavojų. Laikykitės paprastų taisyklių, pasikliaukite moksliškai įrodytais patarimais ir stebėkite orų pokyčius, kad apsaugotumėte save ir savo artimuosius.