Žiniasklaida nuolat praneša apie atvejus, kai žaibas sukelia gaisrus ir padaro didelę žalą turtui. Pernai išleistoje knygoje „Pastatų išorinė apsauga nuo žaibo. Techninė priežiūra“ nagrinėjami žaibosaugos klausimai.
Meteorologų duomenimis, mūsų klimato juostoje palankios sąlygos perkūnijoms dažniau susidaro šiltuoju metų laiku. Nuo birželio iki rugpjūčio dienų su perkūnijomis būna apie 70. Nuo spalio iki balandžio mėnesio jų pasitaiko labai retai. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, o rudenį - vakarinėje.
Pagal šiuolaikinės apsaugos nuo žaibo sampratą, žmonėms ir gyvūnams yra pavojingas tiek tiesioginis žaibo smūgis, tiek netiesioginis jo poveikis - indukuotieji viršįtampiai.
Žaibo iškrova gali sukelti gaisrą ir sugadinti elektros prietaisus.
Teisiniai reglamentai ir standartai
2009 metais buvo patvirtintas statybos techninis reglamentas - STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ - tuomet buvo tiksliai nustatyti reikalavimai naujai projektuojamiems, rekonstruojamiems ir renovuojamiems pastatams.
Vadovaujantis STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, pagal šią metodiką - žinodami statinio gabaritus, vietą, medžiagas, iš kurių statinys pastatytas, kabelinių įvadų, kabelių sąlygas, pastato paskirtį ir kt. galima įvertinti riziką ir parinkti tinkamą žaibosaugos sistemą.
Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas priminė, kad buvo atsisakyta privalomojo aktyviosios žaibosaugos reikalavimo kai kurių objektų statybai.
„Didesnę pasirinkimo laisvę turi gyvenamųjų namų, vienbučių, ūkinių pastatų statytojai. Išimtys netaikomos daugiabučių statybai. Susisiekimo, komunikacijos pastatuose žaibosauga įrengiama pagal specialius elektrotechnikos, apsaugos reikalavimus“, - aiškino T. Baranauskas.
Anot jo, prieš atiduodant naudoti naujai statomus ir rekonstruojamus pastatus kompetentingi specialistai tikrina, ar viskas įgyvendinta taip, kaip numatyta projekte. Nuo gaisrų ypač stengiamasi apsaugoti kultūros paveldo objektus. Žaibosaugos sistema yra viena priemonių.
Svarbu: Neteko galios statybos reglamentas STR 2.01.06.2003 „Statinių žaibosauga.
Atšauktos STR nuostatos, reglamentuojančios aktyvines apsaugos nuo žaibų sistemas. Naudoti tokias sistemas ar ne - paliekama spręsti pastatų savininkams ar naudotojams prisiimant visas rizikas. Kol kas ši apsauga nėra standartizuota Europoje ir Lietuvoje jos naudojimas nėra įteisintas.
Žaibosaugos sistemos komponentai
Išorinę pastato apsaugą nuo žaibo sudaro žaibolaidžiai, kurie savo ruožtu susideda iš žaibo priėmiklių, įžeminimo laidininkų bei įžemiklių. Po žaibo smūgio į objektą tinkamai įrengtas žaibolaidis turi priimti žaibo srovę ir nuvesti ją į žemę.
Kiekvienas žaibolaidis apibūdinamas jo apsaugos zona, t.y. tokia erdve aplink žaibolaidį, kurią pramušti žaibui yra maža tikimybė. Antstatai turi būti saugomoje erdvėje, sukurtoje horizontalių ir vertikalių žaibo priėmiklių. Nuo tiesioginio žaibo srovės poveikio taip turi būti apsaugoti stogų konstrukcijų elementai bei įrengimai, prie kurių prijungtas tinklas, išvedžiotas objekto viduje.
Pagrindinis apsaugos nuo tiesioginio žaibo smūgio būdas yra įrenginių ar įtaisų išdėstymas apsaugotoje erdvėje, sukurtoje atskirai stovinčių srovės priėmiklių.
Žaibosaugos įrengimo rekomendacijos:
- Kas 20-25 metrai, pagal perimetrą numatomi nuvedimai prie įžeminimo sistemos.
- Laikantis atitinkamų saugių atstumų, ant šlaitinių stogų rekomenduojama naudoti žemus horizontaliuosius žaibo priėmiklius.
- Metalines pastato dalis, esančias ant paviršiaus arba virš stogo paviršiaus (išskyrus tuos elementus, kurie turi elektrinį ryšį su įrengimais statinio viduje ir per jas aukštas potencialas gali praeiti į statinį) reikia sujungti su artimiausiu žaibo priėmikliu ar srovės nuvedikliu.
- Tipinius kaminus (dažniausiai tiesioginis sujungimas), kaminų ir izoliacinių medžiagų žaibosaugai reikia naudoti vertikaliuosius arba žiedinius priėmiklius.
Bet net ir tuo atveju, jei naudojamas lakštinis leidžiamo storio metalas, žaibo srovės patekimo taškuose gali išsilydyti angos. Išsilydę metalo lašai arba net pakilusi jo temperatūra gali būti pavojinga, jeigu po metaline danga yra degios medžiagos. Tokiu atveju būtina naudoti iškeltus žaibo priėmiklius.
Žaibo srovė turi būti nuvesta į žemę srovės nuvedikliais, sujungtais su lakštine danga. Kiek reikia srovės nuvediklių, sužinosime padalinę stogo, padengto žaibo priėmiklių tinklu, perimetrą iš tinklo kraštinės ilgio.
Žaibolaidžio elementai turi būti sumontuoti, per saugų atstumą nuo saugomo objekto elektrai laidžių ar saugotinų elementų.
AŽ įžemintuvo paskirtis - užtikrinti žemos varžos trasą antžeminių žaibo iškrovų srovių tekėjimui, taip pat užtikrinti tinkamą apsaugos nuo viršįtampių schemos funkcionavimą. Dirbtiniai įžemintuvai gali būti kontūriniai, horizontalieji arba spinduliniai.
Daugiabučio namo žaibosaugos schema.
Vidinė žaibosauga ir viršįtampių apsauga
Išorinė AŽ sistema negali būti teisingai sumontuota, neįrengus atitinkamų žaibo viršįtampio iškroviklių, nes po iškrovos į išorinę AŽ sistemą neišvengiamai bus pramušta kabelių izoliacija, sunaikinti elektronikos įrenginiai, taip pat galimas žmonių pažeidimas ir gaisro pavojus.
Projektuojant šiuolaikinę AŽ sistemą, įvertinus visas rizikas, būtina įgyvendinti visas reikalingas priemones vidinei apsaugai - atlikti potencialų išlyginimą ir ekranavimą sumažinant galimus pažeidimus dėl žaibo elektromagnetinio impulso (LEMP - Lightning ElectroMagnetic Pulse), įrengiant kabelinių linijų (elektros ir žemos įtampos grandinių) apsaugos nuo viršįtampių priemones, atitinkamas priemones EMC reikalavimams realizuoti.
Šiuolaikinėje elektros instaliacijoje turi būti instaliuota atitinkami apsaugos įtaisai - impulsiniai viršįtampius ribojantis prietaisai (angl. SPD - Surge Protection Device).
Sumontavus koordinuotas apsaugas nuo viršįtampių elektros grandinėms, tai pat reikia apsaugoti ir žemos įtampos grandines - signalizacijos, ryšio, duomenų perdavimo, matavimo, valdymo linijas ir sumontuoti reikalingas priemones nuo viršįtampių. Šioms grandinėms parenkant viršįtampių ribotuvus įvertinamos ne tik darbinės įtampos ar srovės, bet linijos tinklo topologija, maksimalaus signalo lygis, maksimalus linijos dažnis, jungčių tipai.
Viršįtampių apsaugos ir jų montavimo vietos parenkamos, taip pat pagal linijos LPZ zonų koncepciją - įvaduose iš išorinių zonų montuojami galingesni prietaisai, vidinėse zonose šalia saugomų prietaisų - tikslesni.
Pagal „Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklių“ reikalavimus, greta esantiems įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti, išskyrus specialiosios paskirties įrenginius, reikia naudoti bendrą įžeminimo įrenginį.
Daugeliu atveju įžeminimui naudojami įžeminti įrenginių korpusai.
Žaibosaugos specialistai pastebi, kad apie vidinę žaibosaugos sistemą (viršįtampių iškroviklius) žmonės dar žino mažai. „Taip, jis apsaugo pastatą ir žmones iš viršaus, tačiau nuo viršįtampių gelbsti tik iškrovikliai. Vidinė žaibosaugos sistema nėra privaloma, tačiau ją įsirengus mažėja tikimybė, kad po žaibo iškrovos suges įvairūs įrenginiai: televizoriai, kompiuteriai, kiti buitiniai prietaisai“, - kalbėjo M. Strankauskas.
Viršįtampių apsaugos pakopos:
- B pakopa. 1 klasė (1 tipas): Iškrovikliai, kurie įrengiami įvadiniame arba skirstomajame skydelyje. Šios pakopos žaibo impulso iškrovikliai nukrauna pirminį žaibo sukeltą viršįtampį, todėl jie testuojami artima žaibo sukelta srove Iimp, kurios impulso bangos forma 10/350 ms.
- C pakopa: Skirstomajame skydelyje montuojame 1 klasės viršįtampio ribotuvus (jei pastato įvade jau sumontuota B+C klasės apsauga - nuo šių viršįtampių, C klasės apsaugą rekomenduojama montuoti, jei skirstomasis skydelis yra nutolęs nuo įvadinio skydelio toliau kaip 10-20 m, kitu atveju C klasės prietaiso dubliuoti nebūtina).
- D pakopa. 3 klasė (3 tipas): Šios pakopos apsaugos nuo viršįtampių jungiamos kuo arčiau vartotojo saugomo įrenginio. D klasės prietaisas turėtų būti montuojamas nuo C klasės prietaiso ne arčiau 5-10 m (kad būtų išsaugotas suveikimo selektyvumą). Koordinuota B+C viršįtampio apsauga apskaitos skyde.
Ką reikia montuoti, kad pilnai apsisaugoti nuo žaibo ⚡
Kultūros paveldo objektų apsauga
Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio teigimu, jeigu nutariama valstybės saugomame kultūros paveldo objekte įrengti žaibosaugą, reikia labai kruopščiai parengti projektą. Mat būtina numatyti, kad įrengiant žaibosaugos sistemą nebūtų pažeistos ar net sunaikintos vertingosios objekto ypatybės, pavyzdžiui, autentiška sienų tapyba, lubų lipdyba, mūras ar kitos detalės.
„Šiandien neprivalu statyti žaibolaidžio matomiausioje vietoje tam, kad pastatas liktų saugus. Nėra būtinos net laidinės saugos priemonės. Žaibosaugos sistemų yra daug ir įvairių, o ši įvairovė leidžia apsaugoti kultūros paveldo objektus nedarkant vaizdo ir nepakenkiant autentiškumui“, - sakė A. Degutis. Anot jo, įrengiant žaibosaugos sistemą kultūros paveldo objekte būtina atlikti tyrimus ir nustatyti vertingąsias ypatybes. Toliau darbus reikia derinti su Kultūros paveldo departamento teritorinių padalinių specialistais. Kaskart jie atvyksta į objektą ir įvertina, ar norima įrengti žaibosauga nepakenks vertingosioms objekto ypatybėms.
Atsakomybė ir draudimas
Sumontavus įšorinės apsaugos nuo žaibo sistemą neatliekama vidinė elektros, automatikos ir informacinių linijų apsauga nuo viršįtampių. Nepakankamai tvarkingai objekte atliekami potencialų įšlyginimo darbai. Todėl, dėl žaibo įvykus statinio pažeidimams, gaisrams, elektroninės įrangos praradimams, daugeliu atveju draudimo įmonės atsisakys padengti nuostolius.
Norminiai dokumentai
- STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo".
- „Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse".
- LST EN 62305.
- LST CLC/TS 61643-12:2010 Žemaįtampiai apsaugos nuo viršįtampių įtaisai. 12 dalis. Apsaugos nuo viršįtampių įtaisai, jungiami prie žemosios įtampos tiekimo sistemų.
- LST EN 61643-11:2003 Žemaįtampiai apsaugos nuo viršįtampių įtaisai. 11 dalis. Apsaugos nuo viršįtampių įtaisai, jungiami prie žemosios įtampos tiekimo sistemų.
- LST EN 61643-21:2002/A2:2013 Žemosios įtampos apsaugos nuo viršįtampio įtaisai. 21 dalis;
- LST EN 50310:2011 Ekvipotencialinio sujungimo ir įžeminimo naudojimas pastatuose, kuriuose yra informacinių technologijų įranga;
- LST EN 50173-1:2011 Informacinės technologijos. Bendrosios paskirties kabelių sistemos. 1 dalis.
tags: #zaibosaugos #irengimas #ant #daugiabucio #stogo